Krepšìnis - tai sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje aikštėje, kuriame varžosi dvi komandos, siekdamos įmesti kamuolį į varžovo krepšį ir apsiginti nuo varžovo atakų. Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir pasiekimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės istoriją, nuo jos ištakų iki šių dienų.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio pradininkai buvo Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Steponas Darius ir Karolis Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandos ir Kauno miesto rinktinės, kurias rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Pirmasis Lietuvos moterų krepšinio čempionatas surengtas 1922 m., o vyrų - 1924 m. 1925 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais.
Krepšinio Iškilimas ir Pirmieji Pasiekimai
Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA). 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, sustiprinta Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais Pranu Talzūnu ir Feliksu Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Ši pergalė suteikė Lietuvai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune.
1938 m. Romoje vykusiame I Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos moterų rinktinė, kurioje žaidė Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė ir Eleonora Vaškelytė, treniruojama Felikso Kriaučiūno, iškovojo sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Tais pačiais metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione, laimėjusi visas 7 rungtynes namuose.
Lietuvos Krepšinio Federacijos Taurės Įsteigimas
1925 m. surengtos pirmosios krepšinio taurės varžybos, kurių taurę įsteigė operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė.
Pokario Metai ir Nauji Pasiekimai
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos krepšininkai toliau sėkmingai žaidė SSRS varžybose, o geriausi pateko į SSRS rinktines ir dalyvavo tarptautinėse varžybose.
Naujos krepšininkų kartos, tokios kaip Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius, 1947 m. tapo Europos čempionais, o Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais. Jūratė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. - Europos čempione. Modestas Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, o 1972 m. - pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu.
SSRS krepšinio pirmenybėse aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 tapo SSRS čempionais, 1949 vicečempionais), Kauno „Žalgiris“ (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 tapo čempionais, 1953 laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 trečią vietą), Klaipėdos „Žalgiris“ (1954), Vilniaus „Spartakas“ (1961) ir „Plastikas“ (1964), „Statyba“ (1972 ir nuo 1975; 1979 laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno „Žalgiris“ (1950-59), „Politechnika“ (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir „Banga“ (1984-85), Vilniaus „Kibirkštis“ (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 laimėjo trečią vietą).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Naujas Etapas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 m. gruodžio 20 d. Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame FIBA kongrese, skirtame krepšinio 100-mečio jubiliejui, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir LKF pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio FIBA nario statusą.
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti (1993 m.) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993 m.), Lietuvos moterų lyga (LMKL, 1994 m.), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994 m.; nuo 2004 m. Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001 m.), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993 m.).
LKF Taurės Turnyro Istorija XXI Amžiuje
XXI amžiuje LKF taurės turnyras patyrė įvairių transformacijų. Nors varžybų bado tuo metu nebuvo, Lietuvos krepšinio bendruomenė matė, kokie populiarūs yra nacionalinės taurės finalo aštuonetai kai kuriose užsienio šalyse.
LKF, perėmusi vadžias į savo rankas, 2006-2007 metų tvarkaraštyje įvedė LKF taurės turnyrą. Tačiau per tuziną metų Lietuvos krepšinio bendruomenei taip ir nepavyko išgryninti taurės turnyro. Jo varžybų sistema keičiama vos ne kiekvienais metais, o prieš ketverius metus pasikeitė ir turnyro rengėjai. LKF vėl nusišalino nuo šio darbo, tad pastaruosius keturis sezonus varžybas rengia LKL.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Keli pirmieji LKF taurės turnyrai buvo pažymėti aiškiu dviejų komandų - „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ - dominavimu. Šios dvi komandos net penkis sezonus paeiliui kovojo finale, o ankstyvuosiuose etapuose paprastai nesulaukdavo jokio varžovų pasipriešinimo.
2007 metais pirmajame LKF taurės turnyre tiek „Žalgiris“, tiek „Lietuvos rytas“ net ir pusfinalio rungtynes laimėjo didesniu nei 30 taškų skirtumu. Tąkart intrigos nebuvo ir finale - kauniečiai jau antrajame kėlinyje pradėjo triuškinti vilniečius ir šventė lengvą pergalę 84:65.
„Žalgiris“ nuo sosto buvo nuverstas tik 2009 metais. Tiesa, ir tą sykį kauniečiai didelę rungtynių dalį žaidė geriau ir trečiajame kėlinyje pirmavo 14 taškų skirtumu. Vis dėlto „Lietuvos rytas“ spėjo pavyti varžovus, o likus 2 sek. iki sirenos Panevėžio arenoje svarbiausią tritaškį, nulėmusį vilniečių pergalę 84:82, įmetė iš Panevėžio kilęs Mindaugas Lukauskis.
2010 metais „Lietuvos rytas“ apgynė titulą. Tąkart vilniečiams pavyko laimėti paprasčiau - jie pirmavo nuo antrojo kėlinio vidurio ir nugalėjo 77:65.
„Žalgiris“ šalies taurę susigrąžino 2011 metais, kai įveikė nuolatinius varžovus tokiu pat 12 taškų skirtumu 81:69. Tris kėlinius aikštėje vyko visiškai lygi kova, bet paskutiniojo ketvirčio pradžioje Kauno krepšininkai surengė lemiamą spurtą ir nebeleido ‚Lietuvos rytui“ vėl priartėti.
Kol finalo ketvertas atkeliavo į Kauną, nuskurdo pats LKF taurės turnyras. Dešimtmečių sandūroje stipriausi Lietuvos krepšinio klubai susigundė Rusijos rengiama Vieninga lyga ir pradėjo reikalauti išskirtinių sąlygų nacionalinėse varžybose. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ žaidė mažiau rungtynių LKL čempionate, o 2011-2012 metų sezone Vilniaus klubas atsisakė dalyvauti LKF taurės turnyre.
2013 metų pavasarį finale „Prienai“ išvykoje pralaimėjo pirmąsias rungtynes „Pieno žvaigždėms“ 75:77, bet su kaupu atsirevanšavo savo aikštėje 81:60 ir nutraukė „Žalgirio“ bei „Lietuvos ryto“ dominavimą.
2013-2014 metų sezone, kuriame į LKF taurės turnyrą grįžo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, prieniškiams pavyko apginti titulą, o Panevėžyje surengtas finalo ketvertas buvo neabejotinai įdomiausias per šiuolaikinę Lietuvos taurės turnyrų istoriją.
Įtampa įkaito jau per pusfinalio rungtynes, per kurias „Prienai“ nugalėjo „Žalgirį“ 84:76, o „Lietuvos rytas“ įveikė Klaipėdos „Neptūną“ 90:88.
Tačiau šeštadienio aistros buvo menkniekis, palyginti su tuo, kas vyko sekmadienį, kai prieniškiai nutildė kitą finalo ketverto favoritę Vilniaus komandą 92:91. Krepšinio mūšio didvyriu tapo „Prienų“ puolėjas M.Lukauskis, paskutinę sekundę įmetęs pergalingą baudos metimą į savo buvusios komandos „Lietuvos ryto“ krepšį.
Karaliaus Mindaugo Taurė
2015 metais šalies krepšinio federacija apskritai numojo ranka į šias varžybas ir jų organizavimo darbus perėmė LKL, kuri turnyrą pakrikštijo Karaliaus Mindaugo taure.
2016 metais pirmąjį Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą, kuriame taip pat buvo surengtas tik finalo aštuonetas, laimėjo „Lietuvos rytas“. Finale vilniečiai irgi viena kryptimi vykusiose rungtynėse nugalėjo „Žalgirį“ 67:57.
2017 metais „Lietuvos ryto“ viltys apginti titulą netikėtai žlugo dar ketvirtfinalyje, kuriame vilniečiams spąstus paspendė Utenos „Juventus“. Sumažėjusia konkurencija pasinaudojo į finalą patekęs Panevėžio „Lietkabelis“, tačiau svarbiausiose rungtynėse panevėžiečiai nepateikė jokių argumentų „Žalgiriui“. Kauno komanda finale šventė pergalę 84:63 ir susigrąžino šalies taurę.
Pernai Karaliaus Mindaugo taurės finalas irgi netapo turnyro puošmena. „Žalgiris“ lemiamoje dvikovoje visa galva pranoko „Lietuvos rytą“ 81:62.
tags: #lietuvos #krepsinio #federacija #taure