Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas, tai - antroji religija. Ši aistra, įsišaknijusi giliai tautos sąmonėje, atspindi ne tik sportinius pasiekimus, bet ir kultūrinį identitetą. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) istorija nuo pat ištakų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, asmenybes ir etapus, formavusius šios sporto šakos raidą Lietuvoje.
Krepšinio Gimimas Lietuvoje: Pirmieji Žingsniai
Krepšinis, sukurtas Džeimso Neismito XIX a. pabaigoje, greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje, o Lietuvoje rado itin palankią dirvą. Krepšinį Lietuvoje pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų S. Garbačiauskas rašė: „Dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Žaisti ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, tt.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. Rungtynės buvo Vytauto ir sutraukdavo daug žiūrovų. E.Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, vienos iš moterų sporto Lietuvoje kūrėjos, prisiminimai: „Pasirinkome aikštelę prie ppavilijono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą. 1921 m. Prie LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą) buvo įstegta moterų krepšinio sekcija. 1922-ieij laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoe. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis. Jame žaidė dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Buvo numatyta trejos rungtynės, jų rzultatai - 8:2, 4:4, ir 2:4. Kadangi abi komandos laimėjo po vienas rungtynes ir vienas sužaidė lygiosiomis, prirekė kketvirtųjų rungtynių. Apie pirmųjų metų lietuvos krepšinį S. Dariaus knygelėje “basketbolo žaidimas” rašoma: “1922 m. 1922m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį “Krepšiasvydis vyrams”. Šioje knygoje dar buvo ir dr. J. 1923 m. krepšinis šiek tiek technišai patobulėjo ir pagausėjo komandų skaičius. S. 1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vurų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, terp jų E. Garbačiauskienė ir S. 1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įstegė operos daininikė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų irr moterų komandos žaidė su “Aušros” gimnazijos komandomis.
S. Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius, legendinis lakūnas ir vienas iš „Lituanicos“ skrydžio herojų, taip pat reikšmingai prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., jis aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą, propagavo krepšinį, futbolą, lengvąją atletiką ir kitas sporto šakas. S. Darius išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Krepšinio Atgimimas ir Tarptautinis Pripažinimas (1932-1939)
1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs. 1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. 1929-1932 metais Lietuvos krepšinio čempionatai nebuvo rengiami. 1929 m. nevyko ė vienerių rungtynių. 1930 m. moterų švetntėje buvo surengtos krepšinio rungtynės, o 1931 m. daugiausiaa J. Prireikė penkerių metų, kol sumanymas perkelti krepšinį į uždaras sporto sales buvo įgyvendintas. 1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais. 1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Tais metais dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio. Moterų rungtynės tarp Lietuvos dviračių sąjungos (LSD) ir “Makabi” baigėsi 0:0. Vyrų komandų daugumą sudarė tų pačių antrosios bei trečiosios ekipos, todėl nemažai rungtynių baigėsi labai skirtingu taškų santykiu. Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. Atidaryti Kūno kulturos rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akadeijos rūmai). Tais pačiais metais lapkričio 30 d. į FIBA būstinę buvo nusiusstas pirmas liaškas, kuriame Lietvos kamuolio žaidimų sąjungos pirmininkas A. Butavičius rašė: “turime garbės prašyti Jus atsiųsti Tarptautinės federacijos reglamentą, taip pat tarptautines krepšinio taisyklės. 1935 m. sausio 19 d. po dešimties metų vėl susitiko Latvijos ir Lietuvos krepšininkai, latviai lengvai nugalėjo lietuvius - 123:10. Kitą dieną rungtyniavo Rygos ir Kauno rinktinės. Pradėtos rengti krepšinio varžybos tarp gimnazijų. 1935 m. atvykę į pasaulio lietuvių kongresą lietuviai iš JAV E.Kriaučiūnas, B. 1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14d. Jau vasario 26 d. “Dėkoju už vasari 14d. laišką. Jūsų prašymas priimti Jus į FIBA apsvarstytas Centriniame biure. Nuo šiol Jūsų šalis galės dalyvauti bet kokioje tarptautinėje veikloje, kuriai vadovauja FIBA, taip pat ir Berlyno olimpinių žaidynių krepšinio varžybose. 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse pirmą kkartą vyko ir vyrų krepšinio komandų varžybos. Pirmaisiais olimpiniais čempionais tapo JAV krepšininkai, kurių komandoje buvo ir lietuvių kilmės žaidėjas Pranas Lubinas. 1910 m. Los Andžele gimusio P. 1936-uosius galima pavadinti aktyvaus mokimosi metais. Po Berlino olimpinių žaidynių į Lietuva atvyko P. Lubinas ir daugiau kaip du mėnesius mokė Lietuvius krepšinio meno ir pats žaidė JSO komandoje. Metu pabaoigoje Lietuvos komanda pirmą kartą nugalėjo Latvijos kkomandą 35:27, ir ne bet kokią - Latvijos čempioną US klubą, Kauno JSO komandoje žaidė P. Lubinas ir J. Žukas, Kitą dieną Kauno rinktinė, kurioje vėl bovo P. Lubinas ir J. 1937 m. Rygoje įvyko II Europos vvyrų krepšinio čempionatas, kuriame buvo pakviesti ir krepšininkai iš Lietuvos. Lietuvos rinktinę sustiprino iš Čikagos atvažiavė pajėgiausi to meto lietuvių krepšininkai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas. Tačiau lietuviai nebuvo laikomi favoritais, bet nepaisant to, be pralaimėjimų pražygiavę visą čempionatą, tapo Europos čempionais. Pirmose rungtynėse nugalėjo favoritais laikitus italus 22:20. Paskui lietuviai nugalėjo Estijos krepšininkus 20:15, Egipto rinktinę 21:7, Lenkijos rinktinę 32:25 ir finale dėl žemyno čempiono vardo vėl žaidė su Italijos rinktine. Po labai atkaklios ir dramatiškos kovos lietuviai palaužė italų krepšininkus ir vieno taško persva 24:23 laimėjo Europos čempionų vardą. Du lietuviai pateko į simbolinį čenpionato penketuką, tai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas.. Rezultatyviausiu čempionato žaidėjų tapo P. 1938 m. pradėta rengti Europos mmoterų krepšinio čempionatus. Pirmasis vyko Romoje. Žaidė 5 šalių rinktinės, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, treniruojama P. Lubino. Lietuvės laimėjo tris iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą. 1938 m. Tautinės olimpiados metu buvo surengtos krepšinio varžybos. Moksleivių krepšinio varžybas mergaičių grupėje laimėjoTelšių gimnazijos žaidėjos, o berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno “Aušros” gimnazijos krepšininkai. Olimpiados suauusiųjų krepšinio turnyre dalyvavo 24 vyrų ir 16 mmoterų komandų. Tarp moterų pajėgiausios buvo LFLS krepšininkės, finale nugalėjsios “Aušrą” 13:7 . Vyrų varžybose finale susitiko Amerikos lietuvių ir LFLS rinktinės. 1939 m. Kaune buvo surengtas III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Teisę rengti čempionatą Lietuva įgijo prieš du metus II Europos vyrų krepšinio čempionate Rygoje. Pagal tuo meto nuostatas čenpionai galėjo rengti ateinantį.čempionatą. Šiame čempionate pareške norą dalyvauti net 17 komandų. 1939 m. Lietuvos rinktinę sustiprino Amerikos lietuvis P. Lubinas. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybosė susitiko su, kaip vėliau paiškėjo, pajėgiausiais varžovais - Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 sirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesukiai nugalėjo kitas rinktines: Estijos 33:14, Lenkijos 46:18, Prancūzijos 47:18, Vengrijos 79:15, Suomijos 112:9, Italijos 48:15 ir vėl tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktnės garbę gynė A. Andrulis, V. Budriūnas, J. Jurgėla, F. Kriaučiūnas, V. Leščinskas, P. Lubinas, P. Mažeika, V. Norkus, E. Nikolskis, L. Baltrūnas, L. Petrauskas, M. Ruzgys, Z. Puzinauskas, M. Rezultatyviausias čempionato žaidėjas tapo estas V. Veskila, pelnęs 116 taškų, trečias - P. Lubinas (96), penktas - M. Ruzgys (77). Į simbolinį Europos rrinktinės penketuką pateko F. Kriaučiūnas, V. Budriūnas ir M. Pagal mūsų išnagrinėtus litertūros šaltinius galima pasakyti, kad Lietuvos krepšinis per gana trumpą laika ištobulėjo ir pasiekė didėlių laimėjimų. Pradėjęs savo kelia nelengvai, vis labiau plėtojosi dėka sporto draugijų. Labai didelį indėlį įnėšė Lietuvos krepšiniui Amerikos lietuviai, kaip antai P. Lubinas. Taip pat labai svarbus buvo Kūnu kultūros rūmų vaidmuo. Labai didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turėjo, žinoma 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame lietuviai nugalėjo. Susidomėjimas dar labiau padidėjo po 1938 m. Europos moterų ir 1939 m. vyrų čempionatų.
Įstojimas Į FIBA
1936-ieji metai tapo oficialaus Lietuvos krepšinio įžengimo į tarptautinę areną metais. Vasario 14 d. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA). Tai atvėrė Lietuvai duris dalyvauti tarptautinėse varžybose, įskaitant ir 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Europos Čempionų Titulai
1937 m. Rygoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė, sustiprinta iš Čikagos atvykusių P. Talzūno ir F. Kriaučiūno, sensacingai tapo čempionais, nugalėdama visas varžoves. Šis triumfas ne tik išgarsino Lietuvos krepšinį, bet ir suteikė teisę Lietuvai organizuoti kitą Europos čempionatą. 1939 m. Kaune vykusiame čempionate Lietuvos rinktinė, papildyta P. Lubinu, vėl triumfavo, įrodydama savo dominavimą Europos krepšinyje.
Moterų Krepšinio Pasiekimai
Lietuvos moterų krepšinis taip pat pasižymėjo aukštais pasiekimais. 1938 m. Romoje vykusiame Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius, nusileidusi tik Lenkijos komandai.
Okupacija Ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje (1940-1990)
SSRS okupacija nutraukė Lietuvos krepšinio savarankiškumą. Lietuvos krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. Geriausi Lietuvos krepšininkai buvo priversti atstovauti SSRS rinktinei, kurioje pasiekė nemažai laimėjimų.
Žalgirio Dominavimas
Nepaisant politinių aplinkybių, Kauno „Žalgiris“ išliko Lietuvos krepšinio simboliu. Komanda tapo SSRS čempione 1947, 1951, 1985, 1986 ir 1987 metais, o 1986 m. laimėjo Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.
Olimpiniai Ir Pasaulio Čempionų Titulai
Lietuvos krepšininkai, atstovaudami SSRS rinktinei, iškovojo daugybę olimpinių ir pasaulio čempionų titulų. Modestas Paulauskas tapo olimpiniu čempionu 1972 m., o Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša - pasaulio čempionais 1982 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Nepriklausomybės Atkūrimas Ir Naujas Lietuvos Krepšinio Aukso Amžius (Nuo 1990 M.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Olimpiniai Medaliai Ir Europos Čempionų Titulas
Lietuvos krepšinio rinktinė 1992, 1996 ir 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius, o 2003 m. tapo Europos čempione. Šios pergalės įtvirtino Lietuvą kaip krepšinio valstybę.
Moterų Krepšinio Triumfas
1997 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalius Europos čempionate, įrašydama savo vardą į Lietuvos krepšinio istoriją.
Krepšinio Lyga
1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Ry… Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms. Antrajame žurnalo numeryje buvo pristatyta Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio 2019 metų veiklos ataskaita, prisimintos vyrų, moterų ir jaunimo rinktinių vasaros stovyklos bei „Hoptrans“ 3×3“ turnyras. Savo mintimis apie jį dalinosi šios sporto šakos debiutantas Jonas Mačiulis, o dar negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą nustebino tuometinis rinktinės narys Dainius Adomaitis. Savo įžvalgomis apie moterų krepšinį pasidalino Europos čempionė ir šiuo metu LKF moterų krepšinio projektų vadovės pareigas einanti Lina Brazdeikytė.
Išvados: Krepšinio Palikimas Ir Ateities Vizijos
Lietuvos krepšinio federacijos istorija - tai kelias, kupinas iššūkių, triumfų ir atkaklaus darbo. Nuo pirmųjų žingsnių iki tarptautinio pripažinimo, krepšinis Lietuvoje tapo neatsiejama tautos identiteto dalimi. LKF, tęsdama savo veiklą, siekia puoselėti krepšinio tradicijas, ugdyti naują krepšininkų kartą ir užtikrinti, kad Lietuva ir toliau išliktų krepšinio valstybe.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
LKF Iniciatyvos Mergaičių Krepšiniui
LKF skiria didelį dėmesį mergaičių krepšinio populiarinimui ir plėtrai, vykdydama įvairius projektus ir iniciatyvas. Siekiama didinti mergaičių fizinį aktyvumą, keisti visuomenės nuomonę apie sportuojančias moteris ir ugdyti aukšto meistriškumo žaidėjas.
#
tags: #lietuvos #krepsinio #federacija #twitter