Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos teisėjų vaidmenys įvairiose sporto šakose, aptariami iššūkiai, su kuriais jie susiduria, skandalai, kurie meta šešėlį ant teisėjavimo, ir siekiai, kuriuos jie puoselėja savo karjeroje. Straipsnyje remiamasi įvairių sporto šakų atstovų įžvalgomis, analizuojama dabartinė situacija ir pateikiamos perspektyvos ateičiai.
Teisėjų Mafijos Šešėlis Krepšinyje
Eurolygoje jau seniai sklando gandai apie galimą teisėjų šališkumą ir net korupciją. Buvęs treneris J. Kazlauskas teigia, kad jo treniravimo laikais komandoms buvo atvirai pasakoma apie galimus neobjektyvius teisėjų sprendimus. Jis prisimena atvejį, kai vienas iš vadovų, atsakingų už teisėjų skyrimą, perspėjo apie blogus teisėjus prieš CSKA rungtynes su „Panathinaikos“, motyvuodamas tuo, kad negali grįžti į Graikiją pralaimėjimo atveju.
Žurnalistas Donatas Urbonas teigia, kad užkulisiuose kalbama apie komandas, turinčias specialius biudžetus teisėjams papirkti, o komandų vadovai keičia klubus, kad perduotų savo ekspertizę darant įtaką teisėjams kitoms organizacijoms. J. Kazlauskas pritaria, prisimindamas kalbas, kad didieji Eurolygos klubai svarstė skirti dalį savo biudžeto teisėjams "apsidrausti".
Pastaruoju metu Eurolygoje įvyko keletas skandalų, susijusių su teisėjais. Vienas plačiausiai nuskambėjusių atvejų - Matejus Boltauzeris, sulaikytas Belgrado oro uoste dėl bandymo pavogti kvepalus. Kitas incidentas - Urošo Nikoličiaus sulaikymas Serbijoje, kurio namuose rasta didelė suma grynųjų pinigų, aukso luitų ir laikrodžių. Teigiama, kad teisėjas priklausė nusikalstamai grupuotei.
J. Kazlauskas kritikuoja tokius teisėjus, teigdamas, kad tai rodo jų žemą lygį, intelektą ir pažeidžiamumą.
Taip pat skaitykite: Sportuojantys teisėjai
Naujas Eurolygos Teisėjų Vadovas ir Įtartini Sprendimai
Nuo 2023-iųjų Eurolygos teisėjų vadovo pareigas eina buvęs teisėjas Danielis Hierrezuelo. J. Kazlausko teigimu, būtent per pastaruosius porą sezonų padaugėjo įtartinų teisėjų sprendimų. Jis tiki, kad Paulius Motiejūnas kovoja su šia problema ir ją išgyvendins.
Rankinio Teisėjų Iššūkiai: Pandemija ir Olimpiniai Siekiai
Nuo 2000-ųjų kartu su Mindaugu Gateliu rankininkų kovoms teisėjaujantis Vaidas Mažeika teigia, kad jo darbo metai gerokai skiriasi. Anksčiau apie paskyrimus žinodavo keletą savaičių į priekį, o dabar jaučiasi tarsi sėdėtų stojančiame traukinyje.
EHF Čempionų lygos turnyras prasidėjo rugsėjo viduryje, bet į pirmąsias rungtynes Lietuvos teisėjų pora išvyko tik spalio pabaigoje.
V. Mažeika prasitaria apie koronaviruso suvaržytą sportinį gyvenimą ir sukaustytą judėjimą. Kalbėti apie tai, kiek jų svajonė teisėjauti olimpinėse žaidynėse turi galimybių būti realizuota kitąmet Tokijuje, - vėlgi per daug nežinomųjų. Dar prieš pandemiją sudarytame preliminariame teisėjų porų, pretenduojančių rengtis teisėjauti olimpiadai, sąraše lietuviškų pavardžių nebuvo. Bet niekas nežino, kaip bus dabar, - galbūt sąrašą teks atnaujinti, nes kelios patyrusios teisėjų poros nutarė baigti karjerą.
V. Mažeika sako, kad tikslas patekti į olimpines žaidynes išlieka, bet nereikia per daug žiūrėti į tuos sąrašus, o tiesiog gerai dirbti savo darbą kiekvienose rungtynėse.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Gruodžio 11 d. paaiškėjo, kad netikėto kvietimo į šiuo metu vykstantį Europos moterų čempionatą sulaukė vienintelė Lietuvos rankinio teisėjų moterų pora Aušra Žalienė ir Viktorija Kijauskaitė.
Sunkumai Patekti į Aukščiausio Rango Turnyrus
Paklaustas, kodėl į Europos čempionatus teisėjams iš Lietuvos patekti sunkiau nei į pasaulio, V. Mažeika teigia, kad sunku patekti ir į Europos, ir į pasaulio čempionatus, bet iš tiesų pasaulio čempionatuose esame dirbę daugiau kartų nei Europos. Jis mano, kad Europos čempionatuose žaidimo lygis yra aukštesnis, susitikimų favoritai sunkiai nuspėjami.
Apie patekimą į olimpines žaidynes V. Mažeika sako, kad vienas iš niuansų, kodėl nėra lengva į jas patekti, - Lietuvos rankinis nėra paties aukščiausio lygio ir šis aspektas neprideda pliusų. Traktuojama taip, kad tų šalių, kurios nuolat dalyvauja Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, rankinio lygis yra aukštesnis, vadinasi, ir tų valstybių teisėjų kvalifikacija geresnė.
Ažiotažas Dėl Sprendimo Europos Čempionate
V. Mažeika prisimena 2018 m. Europos čempionato rungtynes tarp Vokietijos ir Slovėnijos, kurių pabaiga sukėlė daug ažiotažo. Slovėnams pirmaujant vienu įvarčiu jau pasibaigus rungtynių laikui skyrė slovėnui baudą, vokiečiai baudos smūgį realizavo ir mačas baigėsi lygiosiomis. Jis teigia, kad po šio mačo gyvenimas pasikeitė ir paveikė jį, nes šis sprendimas sulaukė didžiulio ažiotažo, o taisyklės pritaikymas ne visiems buvo suprantamas. Vėliau šį sprendimą nulėmusi taisyklė buvo išsamiau paaiškinta ir, remiantis išaiškinimu, tąkart jie priėmė teisingą sprendimą.
Jis pabrėžia, kad bet kokiam sportui nėra gerai tokio pobūdžio skandalai, kai po varžybų viena komanda lieka labai nepatenkinta teisėjų sprendimu. Teisėjai yra tam, kad kuo aiškiau ir paprasčiau vyktų žaidimas, visiems būtų aišku, kam ir kodėl vienas ar kitas sprendimas buvo priimtas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Įsimintinos Rungtynės ir Taisyklių Pokyčiai
V. Mažeika sako, kad į atmintį įstringa rungtynės, kurios praeina labai sklandžiai, kai niekas po savaitės nė nepamena, kas joms teisėjavo, o tu jauti vidinį pasitenkinimą, kad tokias svarbias rungtynes pavyko suvaldyti ir nekilo jokių problemų.
Jis teigia, kad tam tikri rankinio taisyklių niuansai keičiasi. Kiek pamena, buvo pokyčių 2005, 2010, 2016 metais. Tai lemia pats žaidimas, požiūris į rankinį ir rungtynes, nuolat vyksta atsinaujinimo bei atsijauninimo procesai, todėl ir įvykiai aikštelėje bei šalia jos kinta, o šiai evoliucijai nemažai įtakos turi TV ir medijos agentūrų vizijos, kaip visada pasaulyje populiarinti rankinį.
Kontrastas tarp Teisėjavimo Lietuvoje ir Europoje
V. Mažeika teigia, kad kontrastas tarp teisėjavimo Lietuvoje ir Europoje yra didelis, bet ką turim, tą turim. Pastaruoju metu padėtis šiek tiek keičiasi, nes daug metų būdavo žinomi lyderiai, viena komanda būdavo stipriai išsiskirianti. Jis norėtų didesnio žiūrovų susidomėjimo, aukštesnio žaidimo lygio, bet labiausiai norėtų, kad tai būtų šeimas pritraukiantis renginys, televizija pradėtų rodyti rankinį - tai būtų žingsnis link to lygio, kokį matome dirbdami užsienyje.
Jaunų Rankinio Teisėjų Rengimas Lietuvoje
V. Mažeika, būdamas Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos prezidentas, teigia, kad vienas pagrindinių jo tikslų - pritraukti kuo daugiau jaunų teisėjų. Dabar turime stiprių porų, kurios teisėjauja Europoje, bet daugumos jų karjera jau persirito į antrąją pusę. Jaunai teisėjų porai užaugti iki aukšto lygio reikia laiko, o jų pritraukti ir prikalbinti tokiam darbui - labai sudėtinga, bet ieškome asmenybių, daug dirbame su vaikų treneriais, kad jie vaikams duotų pabandyti pateisėjauti, kalbiname karjerą baigusius sportininkus neišeiti iš rankinio ir rinktis teisėjo kelią.
Jis neabejoja, kad dabar pirmuosius žingsnius žengiantiems 18-20 metų teisėjams atsivers didelės perspektyvos, nes baigus karjerą dabartiniam elitui atsirastų daug galimybių būti aukščiausio lygio rankinio dalimi, stebėti jį iš labai arti ir pamatyti jį visu gražumu. Pakeliauti po pasaulį, būti mylimos sporto šakos epicentre, pažinti kitų šalių kultūras, pajusti įvairių skonių.
Nuotykiai Kelionėse
V. Mažeika prisimena įvairius nuotykius kelionėse, pavyzdžiui, kai per Suomiją keliavo į Kinijoje vykstantį pasaulio čempionatą ir Suomijoje lėktuve turėjo prasėdėti devynias valandas dėl streikuojančių antžeminių paslaugų skyriaus darbuotojų.
Lietuvos Rankinio Teisėjai Olimpinėse Žaidynėse
Iki šiol į olimpinių žaidynių rankinio turnyrus teisėjauti ar eiti oficialaus šios sporto šakos tarptautinės organizacijos atstovo pareigas buvo pakviesti keturi Lietuvos atstovai. Daugiausiai kartų - aštuonis - prisidėti prie olimpinių rankininkų kovų teko tarptautinės kategorijos rankinio teisėjui Janiui Grinbergui.
Kiti Sportai: Krepšinis ir Futbolas
Straipsnyje taip pat minimi krepšinio ir futbolo teisėjai. Jonas Lazauskas - Lietuvos krepšinio lygos aikštės teisėjas ir gydytojas anesteziologas-reanimatologas. LKTA pradeda naują edukacijos etapą: sekretoriato ir statistikos mokymai taps reguliarūs visą sezoną. Lietuvos Krepšinio Teisėjų Asociacija pristato atnaujintą vizualinį įvaizdį. Įvyko krepšinio ir futbolo teisėjų asociacijų susitikimas: apie patirties mainus ir bendradarbiavimą. Du Lietuvos krepšinio teisėjai tapo FIBA komisarais. Artėjant Lietuvos krepšinio šimtmečio šventei, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) skelbia iškiliausias skirtingų krepšinio kategorijų asmenybes. UEFA pradėjo pirmąją teisėjų skaičiui didinti skirtą kampaniją „Būk teisėjas!“.