Krepšinis, sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje, yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Viena krepšinio atmainų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems žaidėjams, yra vežimėlių krepšinis - žaidimas, kurį žaidžia neįgalieji važinėdami po aikštę vežimėliais. Nemažai klaidingų stereotipų sulaukianti sporto šaka anaiptol ne itin skiriasi nuo antrąja religija Lietuvoje vadinamo paprastojo krepšinio.
Istorija ir Pasaulinis Pripažinimas
Vežimėlių krepšinį 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo žaisti II pasaulinio karo metu negalią įgiję asmenys. 1950 sparčiai ėmė plisti Europoje, vėliau visame pasaulyje. Nuo 1960 vežimėlių krepšinis įtrauktas į paralimpinių žaidynių sporto programą. Nuo 1970 rengiami vyrų, nuo 1973 - moterų Europos čempionatai (krepšinio čempionatai).
Vežimėlių Krepšinio Taisyklės ir Niuansai
Pasak Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės žaidžiančio trenerio Vytauto Skučo, vėžimėlių krepšinis taip pat yra labai įdomi, mobili bei greita sporto šaka. Nesiskiria taisyklės, tritaškio metimo linijos ilgis ar net krepšio aukštis. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie jų 3,05 m aukštyje - krepšiai: 0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis, jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 g (moterims). Rungtynėms teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, vienas jų vyresnysis. Jiems padeda teisėjai sekretoriai, teisėjai laikininkai ir rungtynių komisaras. Žaidimo metu įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos puolančiai komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos (iš tolesnio kaip 6,25 m nuotolio) - 3 taškai, už tikslų baudos metimą (iš 5,8 m nuotolio) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Tiesa, yra keletas papildomų niuansų. „Mes neturime dvigubo varymo taisyklės, tačiau žingsnių taisyklė yra: du kartus gali liesti pagrindinį ratą, o tada būtinai turi sumušti kamuolį į parketą. Manau, kad stebėti šį sportą ne ką mažiau malonu nei paprastą krepšinį“, - teigė vienas iš geriausių vežimėlių krepšinio žaidėjų Lietuvoje.
Svarbūs Aspektai Žaidime
Vežimėlių krepšinyje taip pat itin svarbu kuo sėkmingiau blokuoti varžovų metimus bei produktyviai išnaudoti derinį „du prieš du“, kuris šiame sporte gali tapti itin svarbiu raktu pergalės link.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sporto varžybos
Atitinkama Balų Sistema
Nemažą įtaką vežimėlių krepšinyje turi ir žaidėjo negalios lygmuo. Kiekvienas norintis profesionaliai žaisti vežimėlių krepšinį turi būti klasifikuojamas balais pagal savo negalios lygį. Iš viso krepšininkai yra skirstomi nuo vieno iki keturių su puse klasifikacijos balo. Kuo didesnė negalia - tuo balas yra mažesnis. Vienu metu aikštelėje esančių žaidėjų balų lygis negali viršyti 14,5 (rinktinės lygmenyje 14 balų).
„Reikia nemažai skaičiuoti ir strateguoti atliekant keitimus, nes svarbu neviršyti balų skaičiaus. Jei treneris netyčia arba tyčią išleidžią balų skaičių viršijantį penketą - komanda yra baudžiama technine pražanga“, - niuansus aiškino V.Skučas.
Ilgesnė Karjera
Priešingai nei paprastame krepšinyje, čia krepšininkai savo karjeras tęsia kur kas ilgiau. Profesionaliai, aukštame lygmenyje, žaidėjų amžius gali siekti maždaug iki penkiasdešimties metų.
Vežimėlių Krepšinis Lietuvoje: Iššūkiai ir Perspektyvos
Pasak Lietuvos vežimėlių krepšinio žaidžiančiojo trenerio V.Skučo, nemažą įtaką rinktinėms pasirodymams turi ir prasta situacija vietos klubinėse pirmenybėse. Šiuo metu Lietuvoje yra vos dvi vežimėlių krepšinio komandos - Vilniuje ir Kaune. Palyginimui, prieš 15-ą metų, mūsų šalyje tokių komandų skaičius buvo triskart didesnis.
„Jei norime pasiekti aukštumas tarptautiniame lygmenyje, turime turėti bent savo vežimėlių krepšinio lygą. Gaila, tačiau šiuo metu jos neturime. Vokietija, Ispanija, Italija - tai yra dominuojančios šios sporto šakos šalys, jų pagrindinis privalumas yra stiprus vietos čempionatas“, - argumentavo V.Skučas.
Taip pat skaitykite: Paralimpinių žaidynių istorija
Lietuvos Rinktinės Pasiekimai ir Ambicijos
Europos pirmenybės yra suskirstytos į A, B ir C divizionus. Lietuvos vežimėlių rinktinei yra tekę pabuvoti visose skirtingo pajėgumo divizionuose. 2016-ais Lietuvos komanda pasiekė istorinį pasiekimą - iškopė į aukščiausią A divizioną. Deja, bet ilgai stipriausiųjų dvyliktuke mūsų šalies krepšininkai ilgai neužsibuvo, visgi vyriausiasis komandos treneris džiaugėsi įgauta patirtimi bei teigė, kad geresniam rezultatui galėjo pritrūkti ir sėkmės.
„Tąsyk mums pritrūko sportinės sėkmės, o galbūt koją pakišo pirmą kartą paragautas aukščiausio lygio krepšinis. Taip pat galėjo trūkti ir pasiruošimo, nes įprastai tarptautiniai čempionai vyksta kas dvejus metus, tačiau perėję iš B į aukščiausią divizioną turėjome tik metus laiko pasiruošimui. Manau, kad fiziškai ir psichologiškai esame pajėgūs sugrįžti į A diviziono kovas. Tačiau trūksta žaidybinės patirties ir finansavimo“, - kalbėjo V.Skučas.
Sudominimo Iššūkiai
Taip pat daugelis vengia vežimėlių krepšinio bei įkalbėti net negalią turinčius žmones atsisėsti į vežimėlį yra labai sunku. Trenerio teigimu, įtakos gali turėti ir informacijos stoka bei prastas situacijos suvokimas.
„Turbūt tai yra psichologinis barjeras, bet neatmesčiau varianto, kad trūksta ir informacijos bei tinkamos vežimėlių krepšinio reklamos. Reikia suprasti, kad tai yra gyvenimo dalis ir realu, kad vieną dieną pats gali atsidurti vežimėlyje. Žmogų sudominti vežimėlių krepšiniu yra labai didelis darbas. Tačiau įsitraukęs į sportą gali gauti ir papildomų dividendų - bendravimas, platesnis socialinis gyvenimas, išvykos į užsienį. Reikia tik persilaužti per save“, - teigė V.Skučas.
Pandemijos Įtaka
Pavasarį įsibėgėjusi koronaviruso pandemija ėmė jaukti ir vežimėlių krepšinio planus. Kovo mėnesį prasidėjusi nežinomybė tęsiasi iki šiol, o dėl klastingo viruso sukeltos krizės tiesiogiai nukentėjo ir pats V.Skučas. Ilgą laiką Vokietijoje rungtyniavęs žaidžiantysis Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris liko be klubo - komanda vengdama finansinių įsipareigojimų nusprendė atsisakyti lietuvio paslaugų.
Taip pat skaitykite: Strateginės sporto šakos neįgaliesiems
„Situacija yra gana sunki. Vokietijoje sezonas turėtų prasidėti spalio mėnesio gale, tačiau labai realu, kad jis net neprasidės. Pasiūlymų sulaukiau iš dar kelių Europos valstybių, tačiau sutarties pasirašyti negaliu. Klubai bijo rizikuoti dėl koronaviruso pandemijos“, - pasakojo V.Skučas.
Dėl įsisiautėjusio viruso buvo atidėtos ir Europos čempionato B diviziono pirmenybės. Graikijoje jos turėtų startuoti spalio mėnesio antroje pusėje, tačiau Lietuvos rinktinė nusprendė atsisakyti dalyvauti šiame turnyre. „Komandai susirinkti būtų buvę sudėtinga, nes pagal dabartinę situaciją daugeliui žaidėjų reiktų karantinuotis. Sprendimą nevykti priėmėme dar vasarą“, - kalbėjo rinktinės treneris. Ar šis sprendimas turės kokios nors įtakos Lietuvos likimui B divizione - vis dar nėra aišku.
Svajonė - Lietuvos Klubas Eurolygoje
Vytauto brolis Kęstutis yra vienas iš didžiausių neįgaliųjų sporto entuziastų Lietuvoje. Atėnų parolimpinių žaidynių čempionas plaukimo rungtyje bei 2018-ųjų metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionas vežimėlių lenktynėse, Kaune vis dar įnicijuoja Lietuvos vežimėlių krepšinio širdies plakimą. K.Skučas šiuo metu vadovauja bei treniruoja vežimėlių krepšinio komandą Kaune bei viliasi, kad šiai komandai vieną dieną pavyks pasiekti vežimėlių krepšinio Eurolygos turnyrą. „Mano brolis jau ne kartą bandė savo išgalėmis daryti viską, kad Kauno komanda žaistų Eurolygoje.
Teisėjavimo Ypatumai Vežimėlių Krepšinyje
„Kas yra „žingsniai“ vežimėlių krepšinyje?“, - tokio klausimo dažniausiai sulaukia vežimėlių krepšinio teisėjas L. Radykas, kuris jau yra teisėjavęs ir Londono parolimpinėse žaidynėse. „Vežimėlių krepšinyje „žingsniai“ reiškia, kad dukart pasukus ratą reikia sumušti kamuolį. Kuo dar taisyklės skiriasi nuo sveikųjų krepšinio? Nėra dvigubo varymo taisyklės, specifinės baudos už kirtimą per rankas arba pakirtus kelią su vežimu. Nėra kojų taisyklės, nes dauguma nevaldo kojų. Iškritęs iš vežimo žaidėjas negali liesti kamuolio. Žiūrovai stebisi, kad žaidėjas iškrito, o teisėjas nestabdo žaidimo, bet pagal taisykles mes tęsiame žaidimą, jeigu tai nekelia pavojaus. Teisėjas pats negali pakelti su vežimėliu parvirtusio žaidėjo. Jam gali padėti komandos draugai ar priešininkai“, - vežimėlių krepšinio taisyklių ypatumus vardino L. Radykas. Ir Londono, ir Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse teisėjas stebisi, kad į vežimėlių krepšinio varžybas ateina tiek daug žiūrovų.
Klasifikacija Parolimpinėse Žaidynėse
Vaidas Stravinskas parolimpiadoje atlieka vežimėlių krepšinio klasifikatoriaus, o Jūratė Kėsienė - neįgaliųjų tinklinio klasifikatorės funkcijas. Pagrindinis klasifikatorių darbas - iki žaidynių pradžios ir jų metu stebėti ir vertinti neįgaliųjų sportininkų funkcinį pajėgumą. Atrinkti lietuviai prisipažįsta, kad kaip sportininkų, taip ir klasifikatorių siekiamybė yra patekti į parolimpines žaidynes. 44-erių metų V. Stravinskas pats žaidžia neįgaliųjų krepšinį Italijos Parmos miesto komandoje. Gerai išmanyti konkrečią sporto šaką yra didelis privalumas klasifikatoriui, kurio darbas yra stebėti žaidėjus treniruočių, apšilimo ir varžybų metu bei vertinti jų funkcinį pajėgumą. Pagal tai yra sudaroma komandos kompozicija.
„Pavyzdžiui, vežimėlių krepšinį žaidžia sportininkai su stuburo pažeidimais arba amputantai. Jeigu išleisime į aikštelę vieną penketuką žaidėjų su kojų apmutacija, o kitą su stuburo pažeidimais, pastarųjų komanda bus žymiai silpnesnė. Todėl klasifikatorių užduotis yra suvienodinti komandas pagal funkcinį pajėgumą, o paskui jau viską lemia meistriškumas“, - specifiką aiškina V. Stravinskas.
Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai treniruočių, apšilimų metu arba mažesnės reikšmės čempionatuose sportininkai dedasi esą silpnesni negu iš tikrųjų yra. Tačiau rimčiausių varžybų įkarštyje praktiškai neįmanoma simuliuoti, todėl klasifikatoriai turi galimybę parolimpiados atkrintamose varžybose dar koreguoti žaidėjų neįgalumo klasę.
„Visi sportininkai nori turėti kuo žemesnę neįgalumo klasę, nes tada daugiau šansų išeiti į aikštelę. Pavyzdžiui, 4,5 balais įvertintas krepšininkas turi minimalią negalią, iš šono netgi atrodo sveikas, bet gal jo kelio sąnarys visiškai subyrėjęs ir jis negali bėgti, šokti. 1 balo sportininkai dažniausiai yra su labai aukštais stuburo pažeidimais. Jie valdo rankas, bet negali pasisukti į šonus ir pasižiūrėti, kas darosi už pečių, nugaros, vežimėlyje jie „prikalti“ prie nugarėlių. 3 balais įvertinti sportininkai negali lankstytis į šonus, pavyzdžiui, kamuolys skrieja į dešinę, o žaidėjas negali jo sugauti. 4 balai dažniausiai reiškia vienos kojos amputaciją. Vežimėlių krepšinio komandoje vienu metu aikštelėje gali žaisti penki krepšininkai, kurių bendras balų skaičius neviršija 14“, - pavyzdžių pateikia V. Stravinskas.
Klasifikatoriais dažniausiai būna medikai, fizioterapeutai ar reabilitacijos centrų darbuotojai.
tags: #neigaliuju #sportas #krepsinis #pasaulio #lygmenyje