Nugaros Patempimas Sportuojant: Gydymas, Priežastys ir Prevencija

Nugaros skausmas yra dažnas reiškinys, galintis paveikti gyvenimo kokybę ir darbingumą. Šis skausmas dažnai atsiranda dėl nugaros raumenų patempimo, kuris gali ištikti tiek aktyviai sportuojančius, tiek sėdimą darbą dirbančius asmenis. Beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susiduria su šia problema, o ignoruoti ją sunku, ypač jei skausmas išlieka ir stiprėja. Šiame straipsnyje aptarsime nugaros patempimo priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad padėtume jums greičiau atsigauti ir išvengti šios nemalonios problemos ateityje.

Nugaros Patempimo Priežastys

Nugaros patempimas įvyksta, kai minkštieji audiniai nugaroje yra persukami, pertempiami arba įplėšiami. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, todėl ši problema aktuali ne tik sportininkams. Pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti nugaros patempimą, yra šie:

• Per didelis nugaros raumenų įtempimas: Tai gali įvykti keliant sunkų daiktą arba netinkamai keliant daiktą nuo žemės.
• Lėtinė įtampa: Ilgalaikė įtampa atsiranda dėl per didelio krūvio po ilgų, pasikartojančių raumenų ir sausgyslių judesių.
• Sportas: Daug fiziškai aktyvių žmonių patiria nugaros patempimą sportuodami, ypač jei fizinė veikla reikalauja kelti sunkius objektus ar persisukti.
• Netaisyklingas sunkių objektų kėlimas: Tai viena dažniausių nugaros patempimo priežasčių.
• Kritimai: Nugara gali būti pažeista parkritus.
• Darbas lauke: Tam tikri darbai lauke gali sukelti nugaros patempimą.
• Per stiprus persisukimas: Net ir paprastas, bet per stiprus persisukimas gali sukelti nugaros patempimą.
• Fizinis neaktyvumas: Fiziškai neaktyvių žmonių nugaros audiniai yra silpni, nelankstūs ir lengvai pažeidžiami.
• Netaisyklinga laikysena: Netaisyklinga laikysena gali sukelti nugaros raumenų įtampą ir patempimą.

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutės Gerdos Badikonytės, itin dažnas yra nugaros skausmas, pereinantis į sėdmenis. Neretai keliant didesnį svorį ar tai darant netaisyklingai, gali būti pažeidžiamas sėdimasis nervas, raiščiai, sausgyslės ar raumenys, esantys nugaros srityje. Taip pat sportuojant gali įvykti pažaidų, kuomet asmuo staigiai pasisuka ar pasilenkia. Netaisyklinga laikysena ar nepakankamas fizinis aktyvumas irgi įvardijami kaip šį skausmą sukeliantys faktoriai.

Nugaros Patempimo Simptomai

Juntami simptomai gali skirtis, priklausomai nuo sužeidimo sunkumo ir vietos, kadangi nugarą pasitempti galima tiek apatinėje dalyje, tiek vidurinėje ar viršutinėje. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Skausmas: Nugarą labiau skauda judant (mažiau nejudant).
• Skausmo plitimas: Skausmas plinta į sėdmenis, bet paprastai neplinta į kojas. Nugaros apačios skausmas, kuris plinta link sėdmenų ar šlaunų, anot specialistės, dažnai gali atsirasti dėl tarpusavyje susijusių nervų ir raumenų struktūrų. Kineziterapeutės G. Badikonytės teigimu, skausmas į sėdmenis gali pereiti dėl stuburo tarpslankstelinio disko pažeidimo, kurio metu į išorinę disko pusę išsiveržia minkštasis jo branduolys ir tokiu būdu gali būti spaudžiamos nervinės šaknelės. Sėdynkaulio skausmas, anot jos, gali atsirasti dėl tam tikro raumens, esančio sėdmenų srityje, uždegimo ar sudirginimo. Sėdmeninis nervas yra gana arti kriaušinio raumens, kartais driekiasi per jį patį. Taigi, jei raumuo tampa pažeistas, gali atsirasti patinimas, kurio metu spaudžiamas nervas ir sukelia skausmą.
• Raumenų mėšlungis ar spazmai: Būdingi staigūs nekontroliuojami raumenų susitraukimai.
• Sunkumas judėti: Sunku vaikščioti ar lenktis.
• Sunkumas atsistoti tiesiai: Sunku tiesiai atsistoti.
• Duriantis, dilgčiojantis, aštrus skausmas: Skausmas jaučiamas judant ar liečiant.
• Uždegimas ir skausmas: Pažeidus nugaroje esančią sausgyslę, raumenį ar raištį, šioje vietoje prasideda uždegimas ir juntamas skausmas.

Bet koks papildomas simptomas (kojų tirpimas ir silpnumas arba žarnyno ir šlapimo pūslės problemos) gali būti nervų pažeidimo požymis, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Gydymas, prevencija, reabilitacija

Nugaros Patempimo Gydymas

Esant nugaros raumenų patempimui ir norint palengvinti bei pagreitinti gijimo procesą, yra ne vienas būdas tai padaryti. Pirmiausiai pajutus patemptos nugaros simptomus verta nedelsiant pradėti gydymą namuose.

Pirmoji Pagalba Namuose

• Šaldomieji kompresai: Naudoti nugarai, 20-30 minučių kas 3-4 valandas 2-3 dienas, kad būtų sumažintas skausmas ir patinimas.
• Šildymas: Po 2-3 dienų šaldymo reikėtų pradėti nugaros šildymą.
• Poilsis: Nepatartina patyrus nugaros raumenų patempimą lovoje ant nugaros ilsėtis ilgiau nei 1 ar 2 dienas. Po šio laiko tarpo reikia pradėti daugiau judėti. Susižeidus nugarą nerekomenduojama ilsėtis ilgiau nei 2 dienas ir joms pasibaigus reikėtų pradėti atsargiai bei reguliariai atlikti švelnius tempimo, stiprinimo pratimus.
• Judėjimas: Nors skausmas verčia norėti likti lovoje ir kuo mažiau judėti, tai būtų prastas sprendimas.
• Vaistai nuo skausmo: Jei jaučiamas nemalonus nugaros skausmas, tada vartojami nesteroidiniai vaistai, skirti uždegimui, skausmui malšinti. Vienas iš tokių vaistų yra deksketoprofenas. Tai greitai veikiantis ir efektyvus nuskausminamasis vaistas, vartojamas simptominiam lengvam ar vidutiniam skausmui (pavyzdžiui, ūmiam raumenų ar sąnarių skausmui) gydyti. Deksketoprofenas pasižymi labai greita veikimo pradžia ir yra gerai toleruojamas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vartojant vaistus galimi tam tikri šalutiniai poveikiai bei nesuderinamumai su kitais vaistais. Todėl prieš vartojant bet kokį vaistą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir atidžiai perskaityti informacinį lapelį, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Nuskausminamųjų vaistų reikėtų vengti, kadangi skausmas leis orientuotis, kokių judesių reikia vengti ir kokiose pozicijose sėdėti bei stovėti.

Kineziterapija ir Reabilitacija

Jei nugaros patempimo gydymas namų sąlygomis nepadeda ir skausmas tęsiasi ilgiau nei 10-14 dienų, reikia kreiptis į kineziterapeutą. Kitu atveju problema pradės progresuoti ir paprastas skausmas gali išsivystyti į ilgai besitęsiantį ir lygiai taip pat ilgai bei sunkiai gydomą lėtinį nugaros skausmą.

Kineziterapeuto konsultacijos metu specialistas nustatys tikslią skausmo atsiradimo priežastį, ištirs bendrą kūno būklę ir sukurs prie jos geriausiai pritaikytą individualų gydymo planą. Šis planas dažniausiai susideda iš kineziterapinių pratimų, masažų, patarimų bei įvairių terapijos metodų, jei jų reikalauja Jūsų būklė. Kad gijimo procesas būtų ne tik efektyvus, bet ir saugus, kineziterapeutas parodys, kaip taisyklingai atlikti kiekvieną pratimą.

Norint numalšinti apatinės nugaros dalies skausmą, dažniausiai skiriama kineziterapija, pavyzdžiui, taikoma manualinė terapija, tempimo ir raumenų stiprinimo pratimai, pacientas išmokomas ergonomiškų judesių ir pan. „Kineziterapeutas kiekvienam besikreipiančiajam sudaro tinkamą gydymo planą, prieš tai atlikęs nuoseklų jo ištyrimą, padeda jį vykdyti koreguodamas įvairias kūno padėtis ir mokydamas taisyklingai atlikti judesius. Kineziterapijos metu paprastai taikomi tokie metodai, kurie padeda koreguoti žmogaus laikyseną stovint ir sėdint, taip pat padeda sumažinti skausmą ir atgauti judesių amplitudę“, - apie kineziterapijos naudą pasakojo Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė G. Badikonytė. Atsižvelgęs į kiekvieno paciento individualią ligos istoriją, specialistas gali jam paskirti ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, masažo terapiją bei fizioterapijos procedūras, t. y. impulsines sroves, magneto, ultragarso terapiją ar kt.

Siekiant sumažinti nugaros skausmą apačioje, pasak specialistės, labai dažnai pasitelkiami tempimo, stabilizavimo pratimai, metodai raumenų jėgai ir raumenų ištvermei didinti. Taip pat didinamas aerobinis pajėgumas bei koreguojama darbinė aplinka ir veikla. „Gali būti skiriama kineziterapija vandenyje. Svarbiausia, kad žmogus, siekiantis pagerinti fizinę būklę, būtų motyvuotas ir savarankiškai reguliariai atliktų reikiamus pratimus namuose. Ir, žinoma, svarbu, kad tai darytų nuosekliai“, - pabrėžė kineziterapeutė G.

Taip pat skaitykite: Saugumas slidinėjant: nugaros apsauga

Kada Prireikia Operacijos?

Jei nugaros skausmas pereina į sėdmenis, operacija tokiu atveju yra gana sudėtinga. Jos galimybė, pasak kineziterapeutės, turėtų būti svarstoma tik kraštutiniu atveju - tik tuomet, kai nugaros pratimai nuo skausmo ir kitos priemonės nebeveiksmingos.

Nugaros Skausmo Rūšys

Nugaros skausmas yra itin nemaloni patirtis, tačiau jos galima išvengti reguliariai ir taisyklingai sportuojant. Yra daug nugaros skausmo rūšių, tad kiekvienam žmogui jis gali pasireikšti skirtingai, o tai apsunkina diagnozę ir gydymo pritaikymą. Metodai, naudojami gydyti vienai nugaros skausmo rūšiai, gali būti netinkami kitai, todėl svarbu suprasti su kokia skausmo rūšimi susidūrėte Jūs.

Nugara yra sudaryta iš daugybės skirtingų elementų bei audinių ir beveik kiekvienas iš jų, pažeistas, gali sukelti skausmą. Tai gali atsitikti sportuojant, atliekant nenatūralius judesius, dėl netaisyklingos laikysenos ar daugybės kitų priežasčių. Dažniausiai skausmas nugaroje atsiranda sužeidus stuburą prilaikančius raumenis, stuburo nervus ar tarpslankstelinius diskus. Vis dėlto, pažeisti gali būti ir raiščiai, sausgyslės, kaulai bei kitos anatominės struktūros, esančios nugaroje.

Pagal trukmę nugaros skausmas gali būti lėtinis ir ūminis. Ūminis skausmas atsiranda staiga, dažniausiai kaip neseniai įvykusio sužeidimo pasekmė. Įprastai jis praeina per keletą dienų, tačiau gali būti juntamas ir iki 6 savaičių. Dauguma atvejų ūminis skausmas nugaroje atsiranda dėl nugaroje esančių minkštųjų audinių (raumenų, raiščių, sausgyslių) patempimo ar išvarginimo. Dažnai tai nutinka netaisyklingai keliant sunkius objektus. Lėtinis skausmas išsivysto bėgant laikui ir gali stiprėti.

• Apatinės nugaros skausmas: Apatine nugara laikoma zona, kurioje išsidėstę penki apatiniai nugaros slanksteliai. Nugarą dažniausiai skauda būtent šioje nugaros dalyje, kadangi į ją remiasi didelė dalis kūno svorio. Neretai sunku nustatyti tikslią šio skausmo atsiradimo priežastį, tačiau su juo dažnai susiduria fiziškai neaktyvūs, sėdimą darbą dirbantys ar netaisyklinga laikysena pasižymintys žmonės. Vis dėlto, jei skausmas yra labai stiprus, tęsiasi ilgiau nei savaitę ir nesilpnėja, verta susisiekti su kineziterapeutu.
• Viršutinės nugaros skausmas: Nugaros skausmas viršutinėje dalyje sutinkamas rečiau. Šis skausmas dažnai juntamas tarp menčių ar kitose nugaros dalyse tarp kaklo ir juosmens. Jį sukelti gali daug priežasčių, dažniausiai - minkštųjų audinių sudirginimas. Taip gali nutikti dėl traumos, netaisyklingos laikysenos ar raumenų pertempimo.
• Nervinis skausmas: Šis skausmas dar vadinamas radikuliniu, jis pasižymi deginančiu, elektros šoko pojūčiu ir gali pasireikšti kartu su tirpimu, dilgčiojimu galūnėse.
• Kaulo skausmas: Šis skausmas yra labai stiprus ir nuolatinis, todėl sunku jo nepastebėti ar jį ignoruoti. Kaulo skausmas atsiranda dėl skilusio ar lūžusio slankstelio arba besitrinančių kaulų, kai degeneruojasi slankstelius supanti kremzlė.
• Raumenų ir raiščių skausmas: Jis pasireiškia kaip maudžiantis, geliantis jausmas, atsirandantis darant tam tikrus judesius, kaip sukantis ar keliant rankas. Skausmas atsiranda patempus, pertempus ar išvarginus nugaroje esančius raumenis ar raiščius.

Nugaros skausmas gydomas priklausomai nuo jo atsiradimo priežasties. Remiantis aprašytomis skausmo rūšimis ir jų požymiais, turėtų būti lengviau nustatyti nugaros skausmo priežastį. Jei susiduriate su lėtiniu skausmu, verta nedelsiant kreiptis į kineziterapeutą ir pradėti gydymą. Jei skausmas ūminis - stenkitės ilsėtis ir ant skaudamos vietos dėti šaltus kompresus. Skausmui nepraeinant ir nemažėjant ilgiau nei savaitę - kreipkitės į kineziterapeutą.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs nugaros pratimai

Prevencinės Priemonės

Norint išvengti bet kokių nugaros traumų, skausmų yra svarbu gerinti savo kūno fizinę būklę:

• Sveikas kūno svoris: Išlaikyti sveiką kūno svorį.
• Laikysena: Stebėti ir koreguoti laikyseną.
• Raumenų jėga ir lankstumas: Ugdyti raumenų jėgą ir lankstumą.
• Mankšta: Reguliariai mankštintis.
• Taisyklingas svorių kėlimas: Sunkius svorius kelti nuo žemės tik pritūpus.
• Krūvio didinimas palaipsniui: Aktyviai sportuojant reikėtų krūvį didinti palaipsniui.
• Pertraukos dirbant sėdimą darbą: Dirbant sėdimą darbą, bent kas 30 min daryti pertraukas, t. y. atsistoti, pajudėti, pakeisti sėdimą poziciją.
• Tinkama kūno mechanika: Tinkama kūno mechanika, ypač keliant sunkius daiktus, yra esminė siekiant išvengti traumų.
• Reguliari fizinė veikla: Reguliari fizinė veikla, apimanti aerobinius ir jėgos pratimus, padeda stiprinti nugaros raumenis ir didinti jų atsparumą.
• Apšilimas: Visada skirkite pakankamai laiko tinkamam apšilimui prieš treniruotę ar varžybas.
• Tempimo pratimai: Po apšilimo būtinai atlikite tempimo pratimus, ypač toms raumenų grupėms, kurias planuojate treniruoti.
• Raumenų stiprinimas: Reguliariai įtraukite jėgos treniruotes į savo rutiną, apimančias pagrindinius raumenis - nugaros, pilvo, sėdmenų, kojų ir rankų.
• Atvėsimas: Po kiekvienos treniruotės ar varžybų nepamirškite iki galo atvėsti ir atlikti tempimo pratimus.

Raumenų Patempimai Sporte

Raumenų patempimas yra labai dažna trauma, pasireiškianti raumenų skaidulų įtempimu ar plyšimu. Ši trauma yra ypač dažna tarp sportininkų ir fiziškai aktyvių asmenų, tačiau gali nutikti bet kuriam, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar fizinio pasirengimo. Raumenų patempimo simptomai dažniausiai pasireiškia raumenų skausmu, patinimu, vietinėmis kraujosruvomis ar ribotu pažeistos kūno dalies judrumu. Priklausomai nuo pažeidimo, skausmo lygis gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo kartais lydimo netgi atsiradusio funkcinio sutrikimo, priklausomai nuo raumenų skaidulų pažeidimo laipsnio.

Gydymas remiasi RICE protokolu (angl. rest, ice, compression, elevation), pabrėžiant poilsio, šaldymo, kompresijos ir galūnės pakėlimo svarbą. Sunkesniais atvejais gali prireikti kineziterapijos ir reabilitacinių pratimų, siekiant atkurti pažeisto raumens jėgą ir lankstumą.

Įvykus raumenų patempimui, svarbu nedelsti ir imtis tinkamų priemonių. Pirmiausia, sustabdykite bet kokią fizinę veiklą ir leiskite pažeistam raumeniui pailsėti. Vėlgi, pritaikykite RICE protokolą - poilsį (angl. rest), ledą (angl. ice), kompresiją (angl. compression) ir galūnės pakėlimą (angl. elevation). Priklausomai nuo patempimo sunkumo, gali tekti kurį laiką susilaikyti nuo įprastos treniruočių rutinos. Nepulkite iš karto atgal į treniruočių salę ar sporto aikštelę - leiskite sau pakankamai laiko pasveikti. Pernelyg ankstyvas grįžimas prie sporto gali tik pabloginti situaciją ir prailginti gijimo laiką.

Profilaktika yra raktas į sėkmę - visada skirkite pakankamai laiko tinkamam apšilimui prieš treniruotę ar varžybas. Po apšilimo būtinai atlikite tempimo pratimus, ypač toms raumenų grupėms, kurias planuojate treniruoti. Negalima pamiršti ir raumenų stiprinimo svarbos. Reguliariai įtraukite jėgos treniruotes į savo rutiną, apimančias pagrindinius raumenis - nugaros, pilvo, sėdmenų, kojų ir rankų. Galiausiai, po kiekvienos treniruotės ar varžybų nepamirškite iki galo atvėsti ir atlikti tempimo pratimus.

Įvairių raumenų grupių patempimų gydymas visada priklauso nuo sužalojimo sunkumo ir lokacijos. Lengvesni atvejai dažniausiai reikalauja tik kurį laiką laikytis RICE protokolo, o sunkesni atvejai gali pareikalauti ir jau ilgesnės reabilitacijos ir tinkamos kineziterapijos. Svarbu duoti pakankamai laiko raumenims pasveikti ir vengti ankstyvo grįžimo prie pilnos fizinės veiklos, kad būtų išvengta pakartotinių sužalojimų. Taip pat gali būti naudingi skausmą malšinantys vaistai ir palaipsniui sunkinami raumenų stiprinimo pratimai.

Sportinės Traumos ir Kineziterapija

Sporto kineziterapija gali būti efektyvus sportinių traumų prevencijos metodas arba reabilitacijos metodas po patirtų traumų. Sporto kineziterapija, siekdama atstatyti normalų sportininko raumenų bei sąnarių funkcionavimą, apima keletą metodikų:

• specialūs terapiniai pratimai sportininkams
• raumenų elektrostimuliacija
• sportinis masažas
• kinezioteipavimas teipais

Sportinės traumos negydant, gali būti neigiamas poveikis tolimesnei sportininko veiklai. Ypač reikėtų būti dėmesingiems vaikų sportinėms traumoms, nes jų organizmas dar tik vystosi ir negydomos traumos vaikams gali turėti reikšmės visam tolimesniam gyvenimui.

Terapiniai Pratimai Raumenims

Vienas pagrindinių kineziterapijos metodų - terapiniai pratimai raumenims. Kartu parenkami ir specifiniai tempimo pratimai, kad pagerinti raumens lankstumą ir atpalaiduoti pažeistus raumenis. Jei terapiniai pratimai raumenims parenkami teisingai, žymiai pagerėja judesio amplitudė, padidėja raumens jėga, pagreitėja gijimo procesas.

Raumenų Elektrostimuliacija Reabilitacijoje

Elektrostimuliacija raumenims naudojama traumų reabilitacijoje - elektriniai impulsai per odą aktyvuoja ir gydo pažeisto raumens skaidulas. Naudojant specialius elektrodus, elektrostimuliacija atpalaiduoja raumenis, pagerina kraujo cirkuliaciją, apsaugo nuo raumenų atrofijos ir panaikina raumenų skausmą.

Sportinis Masažas

Labai veiksmingas kineziterapijos metodas - sportinis masažas. Sportinio masažo metu pagerėja kraujo pritekėjimas į pažeistas vietas, ko pasekoje pagreitėja traumos gijimas. Sportinis masažas naudingas ir tuo, kad sumažina randinį audinį - randą aplink pažeistą vietą, dėl to sportininkas atgauna judesio greitį ir amplitudę. Sportinio masažo pasekoje gerėja raumenų elastingumas, audinių pralaidumas, mažėja skausmas, išnyksta stresas ir nerimas.

Kinezioteipavimas Sportininkams

Kinezioteipas - tai aukštos kokybės 100% medvilninė medžiaga, kuri leidžia odai kvėpuoti ir yra tinkama net alergiškiems žmonėms. Teisingai užklijuotas kinezioteipas veikia gydomai - atkelia odą ir dėl to sumažėja skausmas bei pašalina skystį susikaupusį pažeistoje vietoje. Tai įvyksta iš karto po traumuotos vietos teipavimo. Kinezioteipas gali būti laikomas 3-5 dienas, visos fizinės sportinės veiklos metu. Kineziologinis pleistras yra atsparus vandeniui ir greitai išdžiūna.

Kineziologinis teipavimo metodas neįmobilizuoja sportinės traumos, jis stabilizuoja traumą ir sustiprina audinius, kurie skausmingi ir pilnai nefunkcionuoja. Todėl, kai sportinė trauma yra minimali, tai po kinezioteipavimo galima iš karto tęsti savo įprastą sportinę veiklą: bėgti, šokti, plaukti - be apribojimų. Kinezioteipavimas palengvina įsisenėjusias sportines traumas. Tai kelio trauma, peties trauma, apatinės nugaros dalies patirtos traumos, kurios vis atsinaujina ir primena apie save sukeldamos skausmą.

Dažniausiai Pasitaikančios Sportinės Traumos

Sportinių traumų įvairovė didelė, bet yra tam tikros kūno dalys, kurios dažniau traumuojamos sporte negu kitos.

1. Bėgiko kelis: Kelio traumos sudaro didelę dalį visų sportinių traumų. Dažniausios kelio traumos yra raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimas, menisko plyšimas, raiščio trūkimas.
2. Peties traumos: Peties traumos aktualios teniso, plaukimo, svorių kėlimo, beisbolo ir tinklinio žaidėjams, bei visiems sportininkams, kurie atlieka daug rankos kėlimo virš galvos judesių. Viena pagrindinių peties traumos priežasčių - persitreniravimas.
3. Kulkšnies sausgyslių ar raiščių patempimas (plyšimas): Kulkšnies sausgyslių trauma būdinga futbolo, ledo ritulio, krepšinio ir tinklinio žaidėjams.
4. Tenisininko arba golfo žaidėjo alkūnė - lateralinis epikondilitas: Alkūnės pažeidimai sudaro 7% visų sportinių traumų. Tai sausgyslių uždegimas.
5. Raumens patempimas: Raumens patempimo traumų priežastys: nepakankamas apšilimas, nuovargis, lankstumo trūkumas.

tags: #nugaros #patempimas #sportuojant #gydymas