Įžanga
Lietuva, turinti turtingą sporto istoriją, dalyvauja olimpinėse žaidynėse nuo pat savo nepriklausomybės atkūrimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų kelią olimpinėse žaidynėse, pradedant pirmaisiais pasirodymais ir baigiant dabartinėmis žaidynėmis, taip pat aptarsime svarbiausius pasiekimus ir įvykius.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai, tokie kaip Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota ir Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo numatyta siųsti 33 sportininkus, tačiau galiausiai išvyko tik 15: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame dalyvavo 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Lietuvos nedalyvavimas žaidynėse
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Taip pat skaitykite: 1896 m. Atėnų olimpiada
1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. Tačiau JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimėjo olimpinius medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinėse žaidynėse olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo.
1956 m. Melburno vasaros olimpinėse žaidynėse olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
Taip pat skaitykite: Amerikos sportininkai olimpiadoje
1960 m. Romos vasaros olimpinėse žaidynėse olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį.
Lietuvos dalyvavimas po nepriklausomybės atkūrimo
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse
Pirmą kartą Lietuvos atstovas dalyvavo 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota, kuris varžėsi greitojo čiuožimo varžybose.
Taip pat skaitykite: Dalyvių sąrašas: šuolis į aukštį Seule
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė, Natalija Kočergina, Vytautas Strolia ir Tomas Kaukėnas, slidininkai Marija Kaznačenko, Modestas Vaičiulis ir Mantas Strolia, bei kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Andrejus Drukarovas.
XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Druskininkuose
Šiandien Druskininkuose prasideda XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės! Žaidynėse bus atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai. Nors strėlyčių į taikinį mėtymas neretai suvokiamas kaip baruose ar namuose laisvalaikiu žaidžiamas žaidimas, iš tiesų smiginis yra rimtas sportas. Priešingai nei smiginis, petankė Lietuvoje dar nėra labai gerai žinoma ar itin populiari sporto šaka. Lietuvoje toks krepšinio variantas netruko išpopuliarėti - rengiami įvairūs 3×3 krepšinio turnyrai, o šios sporto šakos pasaulio vyrų rinktinių reitinge Lietuva užima 2-ąją vietą. Dar viena veikla, kuri daugeliui turbūt labiau asocijuojasi su hobiu, o ne sportu, yra žūklė. Visgi, sportinės žūklės turnyrai ir čempionatai Lietuvoje yra taip pat populiarūs ir sulaukia išties nemažai dalyvių. Norint profesionaliai siekti pergalių boulingo takeliuose reikia nemažo meistriškumo ir kūno kontrolės. Visgi, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse bus galima prisiminti žiemos malonumus, nes čia vyks ir kalnų slidinėjimo varžybos. Galimybę tam suteikia Druskininkuose veikianti „Snow Arena“, kurios slidinėjimo trasose ir varžysis žaidynių dalyviai slidininkai.
Pasirengimas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms
Lietuvos sportininkai aktyviai ruošiasi artėjančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. LTeam komandą sudaro tiek patyrę olimpiečiai, tiek debiutantai. Dominuoja biatlonininkai. Žaidynėse dalyvaus daug sportininkų, atstovausiančių įvairioms sporto šakoms, tokioms kaip plaukimas, lengvoji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, baidarių ir kanojų irklavimas, irklavimas, breikas, dviračių plentas, žirginis sportas, buriavimas, imtynės, sportinė gimnastika, dviračių trekas, paplūdimio tinklinis ir kt.