Senovės Graikija - civilizacija, kurios palikimas iki šiol formuoja mūsų kultūrą. Vienas ryškiausių jos indėlių - olimpinės žaidynės, šiandien žinomos visame pasaulyje. Tačiau ar žinojote, kad šios žaidynės buvo ne tik sporto, bet ir religijos bei politikos šventė? Pažvelkime į faktus ir istorijas, atskleidžiančias, kaip gimė pirmosios olimpiados.
Olimpinių Žaidynių Pradžia: Kada Viskas Prasidėjo?
Pirmosios užfiksuotos žaidynės vyko 776 m. pr. Kr. mažame mieste Olimpijoje, Peloponeso pusiasalyje. Jos buvo skirtos galingiausiam graikų dievui - Dzeusui. Senovės olimpinės žaidynės prasidėjo dar 776 m. pr. Žaidynės Olimpijoje buvo rengiamos kas ketverius metus beveik 12-a amžių ir trukdavo iki šešių mėnesių.
Svarbiausi faktai:
- Dalyvavo tik graikai ir tik vyrai.
- Žiūrovai buvo tiek paprasti žmonės, tiek valdovai.
- Laimėtojams nebuvo skiriami piniginiai prizai - jie gaudavo alyvmedžio šakelės vainiką ir šlovę.
- Olimpija - istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Būtent šiame mieste surengtos pirmosios olimpinės žaidynės.
Olimpiados Ir Religija: Šventė Dzeusui
Graikams sportas ir religija buvo neatsiejami. Olimpinės žaidynės vyko Dzeuso šventykloje, kurioje stovėjo įspūdinga auksinė jo statula - vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Senovės olimpinės žaidynės pirmiausia buvo religinės šventės, dalis graikų dievų ir deivių tėvo Dzeuso garbei. Šventovė senovėje buvo pavadinta Olimpo kalno - aukščiausio kalno žemyninėje Graikijoje - vardu.
„Kiekviena žaidynė buvo aukojimas dievams, o kiekviena pergalė - jų malonės ženklas.“
Jau minėta Dzeuso šventykla Olimpijoje iškilo V amžiuje prieš Kristų. Įspūdingas statinys tapo svarbiausiu to meto kultūros, religiniu ir sporto centru Graikijoje. Skulptūra siekė 13 metrų aukštį, buvo padengta dramblio kaulo plokštėmis ir aukso lakštais, o sostas, ant kurio sėdėjo dievų valdovas, buvo inkrustuotas brangakmeniais. Anot legendos, skulptūros autorius Fidijas, baigęs 12 metų trukusį darbą, paklausė, ar Dzeusas patenkintas kūriniu. Deja, skulptūros, kaip ir Dzeuso šventyklos, šiandien pamatyti nebeįmanoma - ji sudegė Konstantinopolio gaisro metu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sporto Rungtys: Ne Tik Bėgimas
Pradžioje olimpiados turėjo vieną rungtį - bėgimą. Tačiau laikui bėgant atsirado daugiau sporto šakų. 1-13 žaidynių programoje buvo vieno stadijaus (192,27 m) bėgimas, vėliau dviejų (384,54 m), galiausiai - 8-24 stadijų bėgimas, pentatlonas (penkiakovė: 1 stadijo bėgimas, disko ir ieties metimas, šuoliai į tolį, imtynės), kumštynės, pankrationas (imtynių ir kumštynių junginys), keturkinkių vežimų lenktynės. Žaidynių klestėjimo laikotarpiu jos trukdavo 5 dienas.
| Rungtis | Kada atsirado (m. pr. Kr.) | Aprašymas |
|---|---|---|
| Bėgimas (stadionas) | 776 | Vienintelis pirmųjų žaidynių sportas. |
| Imtynės | 708 | Populiari tarp jaunų karių. |
| Penkiakovė | 708 | Bėgimas, šuolis, diskas, ietis, imtynės. |
| Kova vežimais | 680 | Viena pavojingiausių rungčių. |
| Kumštynės | VII a. pr. Kr. | Galima laikyti bokso ištakomis |
| Žirgų sportas | VII a. pr. Kr. | Tik greitasis jojimas |
| Hoplitų bėgimas | Vėlesniais amžiais | Atletai lenktyniaudavo ne nuogi, o su hoplito kario ekipuote - šarvais ir ginklais |
Dalyvavimo Taisyklės Ir Kuriozai
Visi sportininkai turėjo treniruotis bent 10 mėnesių prieš varžybas. Dalyviai privalėjo varžytis nuogi - taip buvo demonstruojama pagarba dievams ir pabrėžiama fizinė tobulybė. Karai tarp miestų-valstybių buvo nutraukiami - vadinamoji Olimpinė taika užtikrino saugią kelionę sportininkams ir žiūrovams.
Žaidynių laikotarpiu (apie 3 mėn.) Graikijoje būdavo ekechirija (gr. ekecheiria), tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti žaidynių metu, kai taikiai varžosi geriausi Graikijos atletai.
Olimpiečiai prieš žaidynes 10 mėn. treniruodavosi namuose ir dar 1-2 mėn. rengdavosi pačioje Olimpijoje, prižiūrimi paskirtų Dzeuso šventyklos žynių. Olimpijos stadione tilpdavo iki 50 tūkst. žiūrovų. Žaidynėms vadovaudavo teisėjai (helanodikai) - garbūs žmonės, išrinkti prieš metus. Nugalėtojus (olimpionikus) apdovanodavo alyvmedžių vainikais. Olimpionikai buvo nepaprastai gerbiami.
Istorijos, Kurios Stebina
Vienas žinomiausių olimpionikų - Milonas iš Krotono, garsus imtynininkas, neva galėjęs ant pečių užsikelti jautį. 720 m. pr. Kr. bėgikas Orsiposas tapo pirmuoju, kuris bėgo nuogas - jo drabužiai nukrito varžybų metu, ir jis vis tiek laimėjo. Per olimpiadas nebuvo leidžiama varžytis moterims, bet viena motina, užsislėpusi kaip treneris, įėjo į stadioną - jos istorija įkvėpė daugelį mitų.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Olimpiados Pabaiga Ir Atgimimas
Olimpinės žaidynės Senovės Graikijoje vyko daugiau nei 1000 metų, kol Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė jas 393 m. dėl krikščionybės įtakos. 393 m. Romos valdovas imperatorius Teodosijus I uždraudė Graikijos olimpines žaidynes dėl religinio šventės elemento.
Jos atgimė tik 1896 m. Atėnuose, kai prancūzas Pjeras de Kubertenas pasiūlė atkurti tradiciją. Pirmoji moderni olimpiada surengta 1896 m. Graikijoje. Olimpinių žaidynių tėvas - prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas, įkūręs Tarptautinį olimpinį komitetą. Pirmosiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik 14 šalių.
Kodėl Senovės Olimpiados Vis Dar Svarbios?
Senovės Graikijos olimpiados parodė, kad sportas gali būti daugiau nei varžybos. Jos jungė miestus-valstybes, stiprino taiką ir įkvėpė meną bei filosofiją. Net šiandien Olimpinių žaidynių simbolika - penki žiedai - primena šias senąsias tradicijas. Šiandien olimpinės ugnies uždegama Olimpijoje (pirmą kartą tai padaryta 1936 metais Berlyno olimpinių žaidynių proga), netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių.
Įdomūs Faktai Apie Olimpiadas
- Dzeuso statula Olimpijoje buvo daugiau nei 12 metrų aukščio.
- Graikai tikėjo, kad olimpionikų pergales lemia dievų malonė.
- Per žaidynes prekybininkai organizuodavo didžiules muges, todėl olimpiados buvo ir ekonominis įvykis.
- Nuo 444 pr. Kr. į žaidynių programą įėjo meno konkursai, kuriuose dalyvaudavo įžymiausi sen. Graikijos kultūros šviesuoliai: Herodotas, Sokratas, Demostenas, Pitagoras.
- Olimpijoje esančiame muziejuje galima rasti ne tik Olimpiados istoriją bylojančių radinių, bet, svarbiausia, ypač gausią meno ir kultūros artefaktų iš priešistorinio, klasikinio ir romėninio laikotarpio kolekciją, įskaitant ir jau aprašytos šventyklos liudijimų.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
tags: #olimpines #zaidynes #graikijoje #2014mokslinis #straipsnis