Irklavimas yra sporto šaka, turinti gilias tradicijas Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis straipsnis apžvelgia irklavimo sporto pagrindus, jo istoriją Lietuvoje ir svarbiausius pasiekimus, įskaitant 2001 m. Pasaulio irklavimo čempionatą, kuriame Lietuvos irkluotojai pasižymėjo.
Irklavimo Pagrindai
Irklavimas, arba akademinis irklavimas, yra lenktynių sporto šaka, kurioje naudojamos sportinės irklinės (akademinės) valtys. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi.
Valčių Klasės
Valtys skirstomos į 8 klases: pavienės ir porinės.
- Pavienės valtys:
- Dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų; minimalus svoris 32 kg)
- Dvivietė be vairininko (2−; 27 kg)
- Keturvietė su vairininku (4+; tik vyrų; 51 kg)
- Keturvietė be vairininko (4−; 50 kg)
- Aštuonvietė su vairininku (8+; 96 kg)
- Porinės valtys:
- Vienvietė (1×; 14 kg)
- Dvivietė (2×; 27 kg)
- Keturvietė (4×; 52 kg)
Amžiaus ir Svorio Grupės
Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 metų), suaugusieji ir meistrai (A - minimalus daugiau kaip 27 m., B - metų vidurkis ≥36, C - ≥43, D - ≥50, E - ≥55, F - ≥60, G - ≥65, H - ≥70, I - daugiau kaip 70). Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai: vyrų įgulos svorio vidurkis neturi būti daugiau kaip 70 kg, kiekvieno įgulos nario (ir vienvietinininko) - daugiau kaip 72,5 kg, moterų įgulos - daugiau kaip 57 kg, narės (ir vienvietininkės) - daugiau kaip 59 kg.
Olimpinės ir Neolimpinės Rungtys
Yra olimpinės rungtys: vyrų - 1×, 2×, 2−, 4×, 4−, 8+; moterų - 1×, 2×, 2−, 4×, 8; lengvasvorių vyrų - 2×, 4−; lengvasvorių moterų - 2×, ir neolimpinės rungtys: vyrų - 2+; moterų - 4−; lengvasvorių vyrų - 1×, 2−, 4×, 8+; lengvasvorių moterų - 1×, 4×.
Taip pat skaitykite: Taisyklės 2001 m. ir jaunesniems
Tarptautinė Irklavimo Federacija (FISA)
Tarptautinė irklavimo federacija (FISA), įkurta 1892 m., yra pagrindinė irklavimo sporto valdymo organizacija pasaulyje. Jos būstinė yra Lozanoje, Šveicarijoje. FISA vienija 130 šalių narių (2008 m. duomenimis) ir yra atsakinga už irklavimo taisyklių nustatymą, tarptautinių varžybų organizavimą ir irklavimo sporto populiarinimą visame pasaulyje.
FISA Įkūrimas ir Ankstyvoji Istorija
Irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 m. čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 m. organizuojamos tradicinės regatos. XIX amžiaus viduryje irklavimas jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. 1892 m. įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA).
Svarbiausi FISA Renginiai
FISA organizuoja keletą svarbių tarptautinių irklavimo renginių, įskaitant:
- Europos irklavimo čempionatus (nuo 1893 m.)
- Pasaulio irklavimo čempionatus (nuo 1962 m. vyrams, nuo 1974 m. moterims)
- Pasaulio taurės etapus
- Olimpines žaidynes (nuo 1900 m. vyrams, nuo 1976 m. moterims, nuo 2008 m. parolimpinėse žaidynėse)
Irklavimas Lietuvoje: Istorija ir Pasiekimai
Irklavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XIX amžių. Pirmieji irklavimo klubai buvo įkurti Klaipėdoje ir Vilniuje, o vėliau ši sporto šaka išplito ir kituose miestuose. Lietuvos irkluotojai yra pasiekę reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose, įskaitant olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus.
Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje 1885 m. įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) - "Neptūnas" (kelis dešimtmečius sėkmingai varžėsi Prūsijos čempionatuose ir kitose regatose). 1908 m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 m. turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 m. surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai-Vilniaus centras. 1912 m. Kauno Sakalo sporto organizacijoje įkurta irklavimo sekcija, 1913 m. Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių. 1912 ar 1913 m. irklavimo klubas įkurtas Šilutėje. 1920 m. įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai priklausė ir irklavimo klubų.
Taip pat skaitykite: Auksinė Lietuvos krepšinio karta
Tarpukario Laikotarpis
1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, "Neptūnas" į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau dalyvavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 m. Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 m. dalyvavo Rygos regatoje, 1932 m. - reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 m. visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto. 1931 m. Kaune prie Lietuvos jachtklubo (įkurtas 1921 m.) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 m. - Klaipėdos regatoje. 1936 m. Kaune surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje. 1937 m. pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 m. Lietuvos čempionate. Irklavimas buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą. Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės.
Pokario Laikotarpis
Per II pasaulinį karą irklavimo inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos. 1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 m. surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 m. irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 m. - Klaipėdoje. Lietuvos irkluotojai 1952 m. pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose, 1956 m. - SSRS tautų spartakiadose. 1954 m. įvyko pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų irklavimo čempionatas.
Žymūs Lietuvos Irkluotojai
Lietuvos irklavimo istorija didžiuojasi talentingais sportininkais, pasiekusiais aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose:
- A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (olimpiniai vicečempionai, 1960 m.)
- V. Butkus (olimpinis vicečempionas, 1976 m.)
- K. Koženkova (olimpinė vicečempionė, 1976 m.)
- G. Šidagytė-Ramoškienė ir E. Kaminskaitė (olimpinės vicečempionės, 1976 m.)
- J. Narmontas ir I. Pinskus (olimpiniai prizininkai, 1980 m.)
1962 m. vyrų aštuonvietė, kurios didžiąją daugumą sudarė Vilniaus "Žalgirio" irkluotojai, pasaulio čempionate Liucernoje (Šveicarija) pelnė sidabro medalius, 1963 m. tapo Europos vicečempione. 1964 m. Lietuvos aštuonvietė laimėjo Henlio (Henley) regatos Grand Challenge Cup taurę.
Irklavimas Nepriklausomoje Lietuvoje
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. Lietuvos irklavimo federaciją priėmus į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarptautinėse regatose ir kitose varžybose.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės sudėtis 2001 m.
Irklavimo Renginiai Lietuvoje
1995 m. Birštone pradėtos rengti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata. 1999 m. įvyko oficialus uždarų patalpų žiemos čempionatas Concept II treniruokliais, 2001 m. - pirmasis Lietuvos irklavimo federacijos žiemos turnyras.
Lietuvos Irklavimo Federacijos Vadovai
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentai: J. Obelienius (1946-1951), J. Pavilionis (1951-1957), A. Slanksnys (1957-1977), S. Rudžionis (1977-1985), B. Zaikauskas (1985-1989), E. Savickas (1989-1997), A.
2001 m. Pasaulio Irklavimo Čempionatas
2001 m. Pasaulio irklavimo čempionatas buvo svarbus įvykis Lietuvos irklavimo istorijoje. Šiame čempionate Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas iškovojo aukso medalį dviviečių baidarių 200 m rungtyje. Šis pasiekimas įrašė Lietuvą į pasaulio irklavimo elitą.
Alvydo Duonėlos ir Egidijaus Balčiūno triumfas
Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, būdami vieni geriausių Lietuvos baidarių irkluotojų, 2001 m. Pasaulio čempionate pademonstravo aukščiausią meistriškumą. Jų pergalė dviviečių baidarių 200 m rungtyje buvo ne tik asmeninis triumfas, bet ir didelis pasiekimas visai Lietuvai.
Kiti Lietuvos Pasiekimai Pasaulio Čempionatuose
Be 2001 m. čempionato, Lietuvos irkluotojai yra pasiekę ir kitų reikšmingų rezultatų pasaulio čempionatuose:
- 2019 m. Henrikas Žustautas (vienvietė kanoja, 200 m, auksas)
- 2018 m. Arturas Seja (vienvietė baidarė, 200 m, sidabras)
- 2018 m. Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (dvivietė baidarė, 500 m, bronza)
- 2018 m. Henrikas Žustautas (vienvietė kanoja, 200 m, bronza)
- 2014 m. Jevgenijus Šuklinas (vienvietė kanoja, 200 m, bronza)
- 2011 m. Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (dvivietė kanoja, 200 m, auksas)
- 2011 m. Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (dvivietė baidarė, 500 m, sidabras)
- 2010 m. Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (dvivietė kanoja, 200 m, auksas)
- 2009 m. Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (dvivietė kanoja, 200 m, auksas)
- 2007 m. Vytautas Vaičikonis (vienvietė baidarė, 200 m, sidabras)
- 2007 m. Jevgenijus Šuklinas (vienvietė kanoja, 200 m, bronza)
- 2007 m. Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (dvivietė kanoja, 200 m, bronza)
- 2006 m. Jevgenijus Šuklinas (vienvietė kanoja, 200 m, bronza)
- 2006 m. Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (dvivietė kanoja, 200 m, bronza)
- 2005 m. Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas (dvivietė baidarė, 200 m, sidabras)
- 2005 m. Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas (dvivietė baidarė, 500 m, bronza)
- 2003 m. Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas (dvivietė baidarė, 200 m, auksas)
- 2003 m. Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas (dvivietė baidarė, 500 m, bronza)
- 2002 m. Romas Petrukanecas (vienvietė baidarė, 200 m, bronza)
Baidarių ir Kanojų Irklavimas
Baidarių ir kanojų irklavimas yra dar viena irklavimo sporto rūšis, apimanti lenktynes ir slalomą. Varžybų nuotoliai: 200, 500, 1000 m, maratonas (pasaulio čempionatuose) ir 5000, 10 000 m (kitose varžybose). Rungtyniaujama ramiame vandenyje (trumpųjų nuotolių lenktynės), sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas).
Baidarių ir Kanojų Irklavimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji turistinių baidarių irklavimą pradėjo kultivuoti Klaipėdos (1885) ir Šilutės (1912) irklavimo klubai. 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, kuriai priklausė klubai, kultivuojantys ir baidarių irklavimą. 1921 m. Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo varžybas paprastosiomis valtimis ir baidarėmis. Nuo 1949 m. kasmet rengiamos Lietuvos baidarių (nuo 1954 m. ir kanojų) irklavimo pirmenybės.
Žymūs Lietuvos Baidarių ir Kanojų Irkluotojai
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai taip pat yra pasiekę aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Tarp jų:
- Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Europos čempionai, 1957 m.)
- V. Česiūnas (olimpinis ir pasaulio čempionas)
- Vitalijus Trukšinas (pasaulio ir Europos čempionas)
- A.
Irklavimo Centrai Lietuvoje
- Kauno irklavimo mokykla: Įkurta 2001 m., praktikuojamos dvi sporto šakos: irklavimas bei baidarių ir kanojų irklavimas.
- Visagino sporto ir rekreacijos centras: Čia sportininkus rengia patyrę treneriai, tokie kaip Dmitrij Michailov, Olga ir Aleksej Rein, Vladimir Suchorukov ir Vasilij Suchorukov.
- Klaipėdos irklavimo sporto centras: Vadovaujamas Liudviko Alberto Mileškos.
tags: #2001 #pasaulio #irklavimo #cempionatas