2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Pietų Korėjoje, buvo ne tik sporto šventė, bet ir politinių įvykių bei asmeninių dramų arena. Nuo vasario 9 iki 25 dienos trukusios žaidynės į Pjongčangą sukvietė apie 50 000 žmonių iš 95 šalių - 5000 sportininkų ir sporto atstovų bei 45 000 žiūrovų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius žaidynių įvykius, medalių lentelę, Lietuvos sportininkų pasirodymus ir politinį kontekstą, kuris suteikė žaidynėms papildomo svorio.
Žaidynių talismanas ir šūkis
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių talismanu tapo baltasis tigras Soohorangas. Jo vardas sudarytas iš korėjiečiams svarbių žodžių: "sooho" reiškia "apsauga" ir simbolizuoja visų atletų, svečių bei žiūrovų saugumą, o "rang" paimtas iš žodžio "ho-rang-i", reiškiančio tigrą. Žaidynių šūkiu tapo frazė "Passion. Connected." ("Aistra. Sujungti."), įkvėpta idėjos, kad žiemos sporto šakos yra prieinamos skirtingoms kartoms visur ir visada.
Sporto šakos ir varžybos
Pjongčango olimpinėse žaidynėse sportininkai varžėsi įvairiose sporto šakose, tarp kurių buvo:
- Biatlonas
- Slidinėjimas
- Kalnų slidinėjimas
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
- Snieglenčių sportas
- Akrobatinis slidinėjimas
- Bobslėjus
- Greitasis čiuožimas
Žaidynėse netrūko įspūdingų pasirodymų, netikėtų rezultatų ir dramatiškų momentų.
Pirmosios varžybų dienos ir medalių pasiskirstymas
Šeštadienį, Pjongčange (Pietų Korėja) vykstančiose 23-iose žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo išdalinti pirmieji penki medalių komplektai. Po pirmosios dienos medalių įskaitos lydere tapo Vokietija. Vokiečiai iškovojo du medalius ir abu jie - auksiniai. Olimpiniais čempionais tapo biatlonininkė Laura Dahlmeier ir šuolininkas su slidėmis Andreasas Wellingeris. Antrąją vietą užėmė net keturis medalius jau turintys olandai (1 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos). Trečiąją poziciją dalinasi po vieną aukso apdovanojimą turinčios Pietų Korėja ir Švedija. Olimpinius medalius jau iškovojo aštuonių šalių sportininkai.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Pirmasis aukso medalis
Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių pirmąjį aukso medalį iškovojo Švedijos slidininkė Charlotte Kalla. Ji šeštadienį laimėjo moterų skiatlono 7,5 km + 7,5 km rungtį. 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių vicečempionė 30-metė švedė distanciją įveikė per 40 min. 44,9 sek. Sidabro medalį pelnė viena tituluočiausių žiemos sporto atstovių 37-erių metų norvegė Marit Bjoergen. Dukart šios rungties olimpinė čempionė nuo nugalėtojos atsiliko 7,8 sek. M. Bjorgen savo sąskaitoje turi 11 olimpinių medalių (6 aukso, 4 sidabro, 1 bronzos). Trečiąją vietą užėmė pasaulio vicečempionė 27-erių metų suomė Krista Parmakoski (+10,1 sek.).
Greitasis čiuožimas
Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo moterų 3000 m distancijos varžybose visą apdovanojimų pakylą užėmė Olandijos sportininkės. Čempione tapo 28-erių metų Carlijn Achtereekte. Jos laikas - 3 min. 59,21 sek. C. Achtereekte olimpine čempione tapo pirmąjį kartą. Antrąją vietą užėmė keturiskart olimpinė čempionė Ireen Wust (+0,08 sek.), trečiąją - Antoinette de Jong (+0,81 sek.).
Olimpinį rekordą pagerinęs Pietų Korėjos čiuožėjas L. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybų vyrų 1500 m distancijos nugalėtoju tapo Pietų Korėjos atstovas Lim Hyojunas. Jis pagrindiniame finale finišavo per 2 min. 10,485 sek. 20-metis sportininkas olimpiniu čempionu tapo pirmąjį kartą. Antrąją vietą užėmė olandas Sjinkie Knegtas (+0,7 sek.), trečiąją - Olimpinių atletų iš Rusijos komandai atstovaujantis Semionas Jelistratovas (+0,202 sek.).
Šuoliai su slidėmis
Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių vyrų šuolių su slidėmis varžybų nuo vidutinio dydžio kalvos rungtyje šeštadienį triumfavo vokietis Andreasas Wellingeris. Vokietijos sportininkas surinko 259,3 taško. A. Wellingeriui - tai antrasis olimpinis aukso medalis karjeroje. Prieš ketverius metus Sočyje (Rusija) jis su Vokietijos rinktine triumfavo komandų rungtyje. Sidabro medalį Pjongčange iškovojo norvegas Johannas Andre Forfangas (250,9 tšk.), bronzos - kitas norvegas Robertas Johanssonas (249,7 tšk.). Dukart olimpinis čempionas lenkas Kamilas Stochas (249,3 tšk.) liko ketvirtas.
Ledo ritulys
Šeštadienį prasidėjusio Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių moterų ledo ritulio B grupės pirmojo turo rungtynėse šeštadienį Šveicarijos rinktinė 8:0 (3:0, 3:0, 2:0) sutriuškino jungtinę Pietų ir Šiaurės Korėjos komandą. Net keturis įvarčius nugalėtojoms pelnė Alina Muller, po du - Phoebe Staenz bei Lara Stalder. Šveicarės į vartus smūgiavo net 52 kartus, o korėjietės - vos aštuonis. Kitose grupės rungtynėse Švedijos rinktinė 2:1 (0:1, 1:0, 0:1) nugalėjo Japonijos ekipą.
Taip pat skaitykite: Olimpinis dailusis čiuožimas
Biatlonas
Pirmą kartą olimpine čempione tapo 24-erių metų vokietė Laura Dahlmeier. Be klaidų šaudžiusi ir baudos ratų išvengusi vokietė finišavo per 21 min. 6,2 sek. Sidabro medalis atiteko norvegei Martei Olsbu (+24,2 sek.; 1 baudos ratas), bronzos - čekei Veronikai Vitkovai (+25,8 sek.; 1). Net penktosiose olimpinėse žaidynėse dalyvaujanti D. Rasimovičiūtė turėjo įveikti vieną baudos ratą ir nugalėtojai pralaimėjo 2 min. 54,6 sek. 33-ejų metų D. Rasimovičiūtė 2002 metų olimpinių žaidynių biatlono sprinte buvo 66-a, 2006 m. - 18-a, 2010 m. - 25-a, o 2014 m. - 51-a. 32-ejų metų olimpinių žaidynių debiutantė N. Kočergina šaudykloje suklydo net penkis kartus ir čempionei pralaimėjo 4 min. 10 sek. Varžybose dalyvavo 87 biatlonininkės.
Galutinė medalių lentelė
Daugiausiai medalių Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo:
- Norvegija - 39 (14 aukso, 14 sidabro, 11 bronzos)
- Vokietija - 31 (14 aukso, 10 sidabro, 7 bronzos)
Iš viso medalius laimėjo 30 šalių sportininkai.
Medalių įskaitos lyderiai
(vieta, šalis, aukso, sidabro, bronzos, iš viso)
- Norvegija 11 9 8 28
- Vokietija 10 6 4 20
- Kanada 6 5 6 17
- Olandija 6 5 2 13
- JAV 5 3 2 10
- Švedija 4 3 0 7
- Austrija 4 2 4 10
- Prancūzija 4 2 4 10
- Pietų Korėja 3 2 2 7
Dopingas ir skandalai
Deja, Pjongčango olimpinės žaidynės neapsiėjo be dopingo skandalų. Rusijos akmenslydininkas Aleksandras Krušelnickis buvo diskvalifikuotas dėl meldoniumo vartojimo. Kitas incidentas susijęs su Kanados olimpiniu rinktiniu. Slidžių kroso atletas Davidas Duncanas su žmona ir treneriu buvo sulaikyti Pjongčango areštinėje už vairavimą girtiems su vogtu automobiliu.
Taip pat skaitykite: Talismanų įdomybės
Lietuvos pasirodymas
Lietuvai Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atstovavo devyni sportininkai: keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidininkai. Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje nešė biatlonininkas Tomas Kaukėnas.
Geriausiai sekėsi Tomui Kaukėnui, kuris įrodė, kad priklauso olimpiniam elitui. 10 km sprinte jis užėmė 17-ąją vietą, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse - 13-ąją. Biatlonininkė D. Rasimovičiūtė Pjongčango olimpinėse žaidynėse užėmė 65-ą vietą. Net penktosiose olimpinėse žaidynėse dalyvaujanti D. Rasimovičiūtė turėjo įveikti vieną baudos ratą ir nugalėtojai pralaimėjo 2 min. 54,6 sek. 33-ejų metų D. Rasimovičiūtė 2002 metų olimpinių žaidynių biatlono sprinte buvo 66-a, 2006 m. - 18-a, 2010 m. - 25-a, o 2014 m. - 51-a. 32-ejų metų olimpinių žaidynių debiutantė N. Kočergina šaudykloje suklydo net penkis kartus ir čempionei pralaimėjo 4 min. 10 sek. Varžybose dalyvavo 87 biatlonininkės.
Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse: istorinis kontekstas
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.
1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse: chronologinė apžvalga
- 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija):
- Leonardus Syttin (šaulys, atstovavo Rusijos imperiją) - 23 vieta šaudyme.
- Nikolaj Voronkov (plaukikas, atstovavo Rusijos imperiją) - nebaigė 400 m plaukimo laisvu stiliumi.
- 1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija):
- Futbolas: Lietuvos rinktinė pralaimėjo Šveicarijai (0:9) ir Egiptui (0:10).
- Dviračių sportas: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas nebaigė 188 km plento lenktynių.
- 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija):
- Boksas: Juozas Vinča - 5-8 vietos, Kazys Markevičius - 17-24 vietos.
- Dviračių sportas: Tanchumas Murnikas - 50 vieta, Jurgis Gedminas - 55 vieta, Isakas Anolikas ir Vladas Jankauskas nebaigė.
- Sunkioji atletika: Pranas Vitonis - 15-16 vietos.
- Lengvoji atletika: Paulina Radziulytė - 23-24 vietos, Haris Šveminas - 63-71 vietos (100 m) ir 31-44 vietos (200 m), Julius Petraitis - 10 vieta (5000 m), Adolfas Akelaitis - 33 vieta (šuolis į aukštį), Viktoras Ražaitis - 26 vieta (ieties metimas).
- Plaukimas: Albina Osipavičiūtė (atstovavo JAV) - 2 aukso medaliai.
- 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija):
- Greitasis čiuožimas: Kęstutis Bulota - 28 vieta (500 m), 25 vieta (1500 m ir 5000 m), nebaigė (10000 m).
- 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija):
- Krepšinis: Pranas Lubinas (atstovavo JAV) - 1 aukso medalis.
- 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija):
- Bobslėjus: Edas Rimkus (atstovavo JAV) - 1 aukso medalis.
- 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija):
- Krepšinis: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius (atstovavo TSRS) - sidabro medaliai.
- Boksas: Algirdas Šocikas (atstovavo TSRS) - pralaimėjo ketvirtfinalyje.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras (atstovavo TSRS) - 73 vieta individualiai, 11 vieta komandoje.
- 1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija):
- Krepšinis: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (atstovavo TSRS) - sidabro medaliai. Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (atstovavo Australiją) - 12 vieta.
- Boksas: Romualdas Murauskas (atstovavo TSRS) - bronzos medalis.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras (atstovavo TSRS) - 7 vieta komandoje.
- Lengvoji atletika: Jonas Pipynė (atstovavo TSRS) - 20 vieta.
- Sportinis ėjimas: Antanas Mikėnas (atstovavo TSRS) - sidabro medalis.
- 1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija):
- Irklavimas: Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius (atstovavo TSRS) - sidabro medalis.
- Lengvoji atletika: Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (atstovavo TSRS) - bronzos medalis.
- Baidarių ir kanojų irklavimas: Mykolas Rudzinskas (atstovavo TSRS) - 4 vieta.
- 1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija):
- Boksas: Ričardas Tamulis (atstovavo TSRS) - sidabro medalis.
Politinis kontekstas
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės vyko sudėtingu politiniu laikotarpiu, kai Korėjos pusiasalyje tvyrojo didelė įtampa dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programos. Nepaisant to, Pietų Korėja dėjo daug pastangų, kad Pchenjanas sutiktų dalyvauti žaidynėse, kurios buvo reklamuojamos kaip "taikos olimpiada". Šiaurės Korėja sutiko pasiųsti į Pjongčangą atletų, aukšto rango pareigūnų ir meno trupę.
tags: #pjongcango #ziemos #olimpiniu #medaliu #iskaita