Šiame straipsnyje panagrinėsime Anatolijaus Asajavičiaus, vieno geriausių Lietuvos vandensvydininkų, karjerą, jo indėlį į Lietuvos vandensvydį ir dabartinę veiklą, įskaitant jo sūnų pasiekimus ir jo paties trenerio karjerą. Taip pat aptarsime nacionalinę mokymo plaukti programą Lietuvoje, jos iššūkius ir pasiekimus.
Anatolijaus Asajavičiaus kelias į vandensvydžio viršūnę
1968 m. sausio 2 d. Vilniuje gimęs Anatolijus Asajavičius - neabejotina Lietuvos vandensvydžio legenda. Jo karjera, prasidėjusi Vilniaus „Delfine“ ir „Baltic Amadeus“, tęsėsi Kauno „Bangos“ komandoje ir Suomijos klube. 1984-1994 m. jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vandensvydininku, aštuonis kartus tapo Lietuvos čempionu.
Nuo plaukimo iki vandensvydžio
A. Asajavičius pasakoja, kad jo kelias į vandensvydį prasidėjo nuo plaukimo treniruočių, kurias lankė nuo šešerių metų. Tačiau dėl sinusito teko padaryti pertrauką. Išbandęs įvairias sporto šakas, jis atsitiktinai susitiko trenerį Rolandą Vizgirdą, kuris rinko vaikus į vandensvydžio grupę.
"Kai po futbolo pratybų „Žalgirio“ atsarginėje aikštėje, skirtoje pradedantiesiems, su tėčiu ėjome pro plaukimo baseiną, sutikome trenerį Rolandą Vizgirdą, kuris į vandensvydžio grupę rinko vaikus, būtent gimusius 1967-aisiais. Buvau vieneriais metais jaunesnis. Trenerio pirmasis klausimas buvo, ar moku plaukti. Kadangi mokėjau, tai 1979-ųjų rudenį patekau į jo vadovaujamą grupę", - prisimena A. Asajavičius.
Vandensvydis jį patraukė savo grožiu ir vyriškumu: "Jis man labai gražus, vyriškas. Tie geltoni kamuoliai mane užbūrė. Tai - viena sunkiausių žaidybinių sporto šakų."
Taip pat skaitykite: Ateities Progimnazijos plaukimo tradicijos
Karjeros etapai ir pasiekimai
A. Asajavičius tapo Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionu, pateko į SSRS jaunimo rinktinę. 1985 m. jis buvo pakviestas į reprezentacinę Kauno „Bangos“ komandą, žaidusią SSRS pirmosios lygos čempionate. 1986 m. jis laimėjo Lietuvos spartakiadą su kauniečiais, o 1987 m. pirmą kartą tapo šalies čempionu.
"Labai didelė, juk žaidžiau stipriausioje to meto Lietuvos komandoje, kuriai atstovavo ir legionierių, turinčių didelę žaidybinę patirtį. Mus treniravo buvęs legendinis žaidėjas Vitalijus Alekperlis. Buvo didelė garbė vienoje komandoje žaisti su Egonu Jakimavičiumi, Sauliumi Sabaliausku, Vidu Žygialiu, Anvaru Fachurdinovu, Romualdu Grockiu, Viktoru Snieška, Rimvydu Šimansku, kitais", - pasakoja A. Asajavičius apie žaidimą "Bangos" komandoje.
Šešerius metus jis žaidė Suomijoje, kur iškovojo sidabro ir bronzos medalius. A. Asajavičius iki šiol žaidžia vandensvydį, yra reprezentacinės „Žaibas“ komandos žaidžiantysis treneris.
Įkvėpimas iš kitų žaidėjų
A. Asajavičiui imponavo Egonas Jakimavičius, Rimvydas Šimanskas ir Arminas Valiulis. Žaidžiant Vilniaus „Delfine“, jam ypač patiko Vladas Stankevičius.
"Pagal mano amplua labai patiko Egonas Jakimavičius, kovingas, stiprus, tvirtas vyras. Jis ypač mokėdavo užvesi komandą. Patiko Rimvydas Šimanskas, nors jis kairiarankis ir žaidė kitame krašte. Imponavo klaipėdiečio Armino Valiulio žaidimas. Žaidžiant Vilniaus „Delfine“ mane ypač imponavo šaltakraujis ir turintis daug patirties kairiarankis Vladas Stankevičius. Jis vienintelis Lietuvoje buvo vandensvydžio sporto meistras", - teigia A. Asajavičius.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Sūnų pėdomis
A. Asajavičiaus sūnūs taip pat pasirinko vandensvydį. Edgaras Asajavičius žaidė Amerikoje, atstovavo Los Andželo „LMU LIONS“ studentų komandai, o vėliau rungtyniavo JAV Nacionalinėje lygoje. Aurimas Jonkus žaidžia reprezentacinėje Elektrėnų „Žaibo“ komandoje ir atstovauja Lietuvos rinktinei.
"Vienu metu pratybas lankiau kartu su Edgaru ir 2007 bei 2008-aisiais, atstovaudami „Baltic Amadeus“ komandai, tapome Lietuvos čempionais. Dabar treniruoju Aurimą", - pasidžiaugė A. Asajavičius.
Karjera po sporto
Baigęs aktyvią sportininko karjerą, A. Asajavičius pradėjo verslą, tačiau vandensvydžio nepamiršo. Jis teisėjavo varžybose, dirbo trenerio asistentu, o vėliau tapo Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentu.
"2012 metais karjerą privertė stabdyti patirta veido trauma. Tačiau vandensvydžio pasiilgdavau, tą ilgesį malšindavau, eidamas plaukioti į baseiną ar į sporto salę pasimankštinti. Vis dar pripuolamai būdavau kalbinamas žaisti „Baltic Amadeus“ komandoje. Iš vandensvydžio taip ir neišėjau. Teisėjaudavau įvairiose varžybose, dirbau buvusio ilgamečio Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Nerijaus Papaurėlio asistentu. Šiemet per Lietuvos čempionato antrąjį turą buvau „Žaibo“ žaidžiantysis treneris", - pasakoja A. Asajavičius.
Trenerio darbas ir tikslai
Tapęs Lietuvos rinktinės treneriu, A. Asajavičius išsikėlė tikslą, kad apie Lietuvos vandensvydininkus kalbėtų kaip apie gerus žaidėjus. Jis nori, kad Lietuva galėtų žaisti pagrindiniame Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Lietuvos baseinų gidas
"Mano pagrindinis tikslas - kad apie Lietuvos vandensvydininkus kalbėtų, jog jie tikrai gerai žaidėjai. Kol kas už Atlanto garsina du žaidėjai - Marius Jakimčikas ir Edgaras Asajavičius. Jie yra žinomi ir gerbiami, į Ameriką atnešė žinią, jog Lietuva - vandensvydžio šalis. Europoje mūsų vandensvydį gražiai pristato Janas Bakulo, žaidžiantis Vokietijoje. Labai noriu, kad ateitų diena, kada galėtume žaisti pagrindiniame Europos čempionate. Tai ne tik mano, bet ir visų mūsų žaidėjų, didžiausia svajonė. Apie pasaulio čempionatus kalbėti dar anksti, dar truputėlį turime apsišluoti savo kieme", - teigia A. Asajavičius.
Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas
A. Asajavičius išrinktas Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentu. Jis nori skirti didesnį dėmesį vaikų vandensvydžiui ir siekti, kad Lietuvoje būtų surengtas Europos čempionato atrankos turnyras.
"Pirmiausiai norėčiau, kad apie vandensvydį mūsų visuomenė žinotų dar daugiau, nes iki šiol truputėlį buvo atotrūkis. Kuo didesnį dėmesį norėčiau skirti vaikų vandensvydžiui, ką darė ir iki šiol federacijai vadovavęs Andrius Jankūnas. Labai svarbu viską pradėti nuo vaikų. Treneriai turėtų siekti, kad jie į vandensvydį veržtųsi taip veržliai kaip į krepšinį, futbolą ar kitas sporto šakas. Norėtųsi įgyvendinti siekį, kad Lietuvoje, galbūt, būtų surengtas Europos čempionato atrankos turnyras. Tai tikrai yra įmanoma, bet mums reikėtų dar labiau pasitempti. Apie tas varžybas būtų galima pagalvoti ne per mano ketverių metų kadenciją, o gal kažkiek vėliau, bet link to einama", - sako A. Asajavičius.
Nacionalinė mokymo plaukti programa Lietuvoje
Nacionalinė mokymo plaukti programa kasmet į baseinus atveda tūkstančius Lietuvos antrokų. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama programa ne vienerius metus pasiekia apčiuopiamus rezultatus, tačiau vis dar susiduria su iššūkiais, nes ne visi Lietuvos antrokai turi vienodas galimybes išmokti plaukti.
Programos įgyvendinimas ir tikslai
Šiuo metu nacionalinę mokymo plaukti programą 36 savivaldybėse įgyvendina asociacija „LTU Aquatics“. Kiekvienais mokslo metais antrokai kviečiami dalyvauti 32 plaukimo programos užsiėmimuose.
"Tai viena geriausių valstybės investicijų į jaunosios kartos sveikatinimą", - teigia „LTU Aquatics“ atstovai.
Programos metu vaikai mokosi plaukti įvairiais plaukimo stiliais, išmoksta plūduriuoti, nerti ir susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant pažangos, programa stokoja prieinamumo visiems Lietuvos antrokams. Didžiausios kliūtys plėtrai yra baseinų ir trenerių stygius bei nepakankamas finansavimas. Kai kurios šalies savivaldybės atsisakė dalyvauti programoje, o dalis baseinų valdytojų nenori priimti vaikų dėl ekonomiškai nuostolingos paslaugos.
"Šiuo metu skiriamas programinis valstybės finansavimas leidžia programoje dalyvauti tik apie 14 tūkst. antrokų, 18 pamokų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, papildomas 14 pamokų paketas dengiamas savivaldybių lėšomis", - teigiama „LTU Aquatics“ pranešime.
Siekiant užtikrinti 100 proc. antrokų aprėptį nacionalinėje programoje, būtina numatyti ilgalaikį planą ir finansavimą baseinų statybai ar pritaikymui tuose regionuose, kuriuose jų šiuo metu nėra, bei nustatyti atsiskaitymą su plaukimo treneriais pagal realius rinkos įkainius.