Lietuvos futbolo istorija yra ilga ir turtinga, kupina pakilimų ir nuosmukių. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos futbolo įvykius po nepriklausomybės atkūrimo, pradedant pirmaisiais žingsniais tarptautinėje arenoje ir baigiant dabartine situacija.
Pirmieji žingsniai atkūrus nepriklausomybę
Artėja Lietuvos futbolo rinktinės pirmųjų oficialių rungtynių po nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Po ilgų sovietinės okupacijos metų, Lietuva atgavo nepriklausomybę ir pradėjo kurti savo futbolo istoriją iš naujo. Svarbi data Lietuvos futbolui - 1992 metų balandžio 28-oji, kai lietuviai žaidė su Šiaurės Airijos rinktine. Šias svarbias Lietuvos futbolui datos paminėjimo rungtynes sumanė patys buvę futbolininkai, o ne Lietuvos futbolo federacija (LFF). Legendinio „Žalgirio“ žaidėjas Rimantas Turskis teigė, kad šeštadienį Vilniaus universiteto (VU) stadione į aikštę komandos išbėgs pilnos sudėties, nors buvo sunku surinkti žaidėjus.
Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos futbolo rinktinė į tarptautines varžybas grįžo atrankos turnyre į 1994-ųjų pasaulio futbolo čempionatą. Atranką lietuviai atidarė išvyka į Šiaurės Airiją ir susitikimu 1992-ųjų balandžio 28-ąją su vietos rinktine. Tiesa, iki tol Lietuvos rinktinė jau buvo sužaidusi ne vienerias draugiškas bei parodomąsias rungtynes. 1990 metų gegužės 27-ąją Tbilisyje 2:2 sužaidė su Gruzija, o 1991 m. 1992 metais iki mačo su Šiaurės Airija lietuviai dar sužaidė dvejas draugiškas rungtynes.
Rungtynės su Šiaurės Airija - istorinis momentas
1992-aisiais Lietuvos rinktinę treniravęs Algimantas Liubinskas pasakojo, kad tuomet kilo problemų ir dėl dokumentų. „Tuo metu Airijoje siautė religiniai konfliktai, todėl įtampą jutome ir mes. Rungtynių pradžia buvo košmariška. Jau po 15-os minučių atsilikome rezultatu 0:2. Vėliau situacija pasikeitė. Antrajame kėlinuke turėjome progą persverti rezultatą. Jautėmės fantastiškai. Futbolininkai degė noru. V.Ivanauskas pasakojo, kad varžovai buvo išties stiprūs: „Kai kurie jų žaidė “Manchester United" ekipoje. Tačiau ir mes labai norėjome žaisti. Tuometinės rinktinės atstovai prisiminė, kad sąlygos sportuoti tuomet buvo patenkinamos.
A. pasakojo: „Atskridome į Belfastą, gyvenome uždaroje teritorijoje, o aplink viešbutį vaikščiojo apsauginiai su automatais. Tačiau mes jautėmės saugiai, matėme visur apsaugą, tai tikrai nebuvo kažkokio tokio streso“. A. teigė: „Jei atmintis nemeluoja, tai ir ten tuo metu vyko neramumai, stovėjo karinės mašinos, bet kažkaip visa koncentracija buvo rungtynėms. Neįprasta vis tiek, kai matai žmones su ginklais, o kai neturi papildomos informacijos, tai nėra paprasta. Neramumų rungtynių metu kažkokių nebuvo, viskas buvo normalu. Tarp mūsų vyravo tiesiog sportinis pyktis, noras gerai pasirodyti, laimėti, o kažkokių kitokių dalykų tai nelabai atsimenu“. A. prisiminė: „Prieš tas rungtynes mums atvežė naujas aprangas, o jas dalino pats prezidentas V. Dirmeikis, pats irgi vieną apsivilkęs, toks įsimintinas momentas. Prezidentu Administratoriumi jį vadinome“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai
Pačios rungtynės klostėsi įnirtingai - lietuviai jas pradėjo gana vangiai ir klysdami, o tuo pasinaudoję šeimininkai gana greitai įsiveržė į priekį 2:0. Tačiau pamažu mūsiškiai įsitraukė į rungtynes ir, vis gerindami žaidimą, pasiekė savo - prieš pat kėlinio pabaigą rezultatą sušvelnino A. A. Liubinskas ir A. teigė: „Pačios rungtynės buvo įnirtingos, baigėsi 2:2, bet pamenu, kad pačioje pabaigoje galėjome ir laimėti, bet geros progos neišnaudojo Robertas Fridrikas. Jam antrino ir pirmojo rinktinės įvarčio oficialiose rungtynėse po nepriklausomybės atgavimo autorius A. tvirtino: „Kai žaidi, tas įvartis bet koks, gražus ar ne, bet yra įvartis ir galioja. Buvo smagu ir tada. Kaip pirmas rungtynes sužaidėme tikrai gerai, kalbant iš mūsų pusės. Tuo labiau tai buvo pirmos mūsų rungtynės, išvyka ir iškart pirmas taškas, tai man atrodo, kad viskas buvo teigiamai“. A. Liubinskas taip pat užsiminė, jog nedaug trūko iki to, kad rinktinė į kelionę išvyktų ne visos sudėties. „Reikia pasakyti, kad buvo didelių kliūčių mums išvykstant į šias rungtynes. Jei ne Č. Blažys - mes nebūtume gavę kai kurių žaidėjų pasų ir būtume išvykę ne visos sudėties“, - atskleidė A. Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Šiaurės Airija: Valdemaras Martinkėnas, Arūnas Mika, Stasys Baranauskas, Vladimiras Buzmakovas, Robertas Fridrikas, Valdas Ivanauskas (nuo 88 min. (el.
Šios rungtynės tapo simboliniu Lietuvos futbolo atgimimu ir padėjo pagrindus tolimesniam rinktinės dalyvavimui tarptautiniuose turnyruose.
Dalyvavimas atrankos turnyruose
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos rinktinė reguliariai dalyvavo atrankos varžybose į Europos ir pasaulio čempionatus. Nors rinktinei nepavyko prasibrauti į finalinius etapus, dalyvavimas šiose varžybose leido kaupti patirtį ir tobulėti.
Lietuvos rinktinė 1933 m. pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2.
Žymūs žaidėjai ir jų indėlis
Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. Šie futbolininkai ne tik garsino Lietuvos vardą užsienyje, bet ir įkvėpė jaunąją kartą siekti aukštumų futbole.
Taip pat skaitykite: Trakų futbolo klubo kelias
Tomas Danilevičius
Tomas Danilevičius - rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjas. Jis ilgą laiką žaidė įvairiuose užsienio klubuose ir savo patirtimi bei įgūdžiais prisidėjo prie rinktinės žaidimo gerinimo.
Edgaras Jankauskas
Edgaras Jankauskas - vienas žymiausių Lietuvos futbolininkų, kuris sėkmingai žaidė užsienio klubuose ir pasižymėjo rezultatyvumu rinktinėje. Jo indėlis į Lietuvos futbolą yra neįkainojamas.
Lietuvos futbolo federacijos veikla
1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. LFF yra atsakinga už futbolo vystymąsi Lietuvoje, nacionalinių čempionatų organizavimą ir rinktinės pasirengimą tarptautinėms varžyboms.
LFF veiklos kryptys:
- Futbolo populiarinimas Lietuvoje
- Jaunųjų futbolininkų ugdymas
- Infrastruktūros gerinimas
- Bendradarbiavimas su FIFA ir UEFA
Vidaus futbolo čempionatai
Nuo 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Lietuvos futbolo čempionatas yra pagrindinis futbolo turnyras šalyje, kuriame varžosi stipriausi Lietuvos klubai. Čempionato nugalėtojas gauna teisę atstovauti Lietuvai UEFA Čempionų lygoje.
A lyga
A lyga - aukščiausia Lietuvos futbolo lyga, kurioje varžosi stipriausi šalies klubai. A lygos čempionatas yra svarbus etapas Lietuvos futbolininkų karjeroje, nes čia jie gali parodyti savo įgūdžius ir gauti galimybę žaisti užsienio klubuose.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Baltijos taurės turnyrai
Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. Baltijos taurės turnyras - tradicinis futbolo turnyras, kuriame varžosi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Šis turnyras yra svarbus Baltijos šalių futbolui, nes leidžia rinktinėms patikrinti savo jėgas ir pasirengti tarptautinėms varžyboms.
Sovietinės okupacijos laikotarpis
Po 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. 1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. 1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas.
Futbolo raida tarpukario Lietuvoje
1922 m. kovo 22 d. Lietuvoje buvo įsteigta visą sporto veiklą apėmusi aukščiausioji sporto organizacija - Lietuvos sporto lyga (LSL). Ją sudarė Centro Komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai. Kovo 22 d. Iš tiesų džiugu, kad kelius į sportines aukštumas pradėjo tiesti futbolininkai. Be abejo, šiokį tokį vaidmenį kuriant mūsų futbolą atliko ir trumpai gyvavusi Lietuvos sporto sąjunga. Ji 1919 m. liepos 13 d. suorganizavo parodomąsias futbolo rungtynes. O 1920 ir 1921 metais kiek plačiau šioje srityje buvo žinoma Kauno LFLS. Beje, ir pirmąjį LSL futbolo skyrių sudarė vien LFLS nariai - Steponas Garbačiauskas (vadovas), Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Iš esmės S. Garbačiauskas, S. Darius bei pirmuoju LSL pirmininku išrinktas Jonas Šodė iš pradžių ir tvarkė visus sporto reikalus. Pirmasis Futbolo skyrius iš tiesų atliko didžiulį darbą organizuojant pirmąsis šalies futbolo pirmenybes. Kadangi prie tokių skelbimų „Lietuvos“ dienraštyje dažnai būdavo prierašai, kad susitikimus rengia buvęs Amerikos sportininkas S. Darius, maskvietis - S. Garbačiauskas ir kt., daugeliui jaunikaičių suvirpindavo širdį ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Tad ir į pranešimus spaudoje apie organizuojamos šalies futbolo pirmenybes buvo reaguota labai aktyviai. Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį visą suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto. Pirmosios 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikęs šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio. Aukso raidėmis į mūsų futbolo istoriją reikia įrašyti šių pirmųjų rungtynių dalyvius. Kauno LFLS - Georgas Palmkvistas, Juozas Klečka, Mikalojus Stonis, Kazys Kulvietis, Leonas Juozapaitis, Vaclovas Stakniūnas, Adomas Vasiliauskas (kapitonas), Viktoras Dineika, Steponas Garbačiauskas, Danielius Žilevičius, E. Veinholdas. Vėliau šių komandų sudėtys gerokai pasikeitė. Antrosiose rungtynėse pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS antroji komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Trečiosiose rungtynėse pirmojoje aikštėje LFLS Šančių skyrius (vėliau „Kovas“) tik 2:1 nugalėjo lenkų gimnazistus. Pirmajame sezone Šančių komandoje rungtyniavo per 20 futbolininkų. Pirmasis „blynas“ kiek prisvilo, nes dėl įvairių pažeidimų, tvarkaraščio kaitaliojimo ir kitokių nesklandumų pirmenybes baigė tik šešios komandos. Įdomių faktų tikrai netrūko. Nors aplinkraštyje (nuostatuose), kurie buvo išleisti tik vasarą, buvo skelbiama, kad rungtynės įvyks bet kokiu oru, dėl liūties gegužės 14 d. Suirus tvarkaraščiui, po to neretai pasitaikydavo, kad futbolininkai neva dėl nežinojimo neatvykdavo į rungtynes. Buvo daugybė protestų, nes žaisdavo neregistruoti futbolininkai. Tik „Makabi“ išvengė didesnės bausmės, kuomet gegužės 23 d. nugalėjo Šančių futbolininkus 3:0, žaisdama su trimis neregistruotais futbolininkais. Tąsyk rezultatas buvo anuliuotas, rungtynės peržaistos. Birželio 25 d. tie patys makabiečiai specialiai pavėlavo į rungtynes su baltarusiais leistas 15 minučių ir iš sargo Vytauto kalne pasiėmė ne visą vartų įrangą - tik vieną virpstą. Deja, negalima įvardyti pirmenybių rezultatyviausių žaidėjų, nes nei protokoluose, nei vaizdinguose aprašymuose spaudoje įvarčių autoriai neminimi! Beje, dažnai protokoluose futbolininkai tik pasirašydavo (pavardžių nesurašant). Todėl susidarydavo daug keblumų, norint nustatyti komandų sudėtis. Pavyzdžiui, LFLS vartininką G. Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą. Birželio 8 d. Kaune, stebint net 4000 žiūrovų, įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės. LFLS 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA vienuolikei. Po to mūsų „kanarėlės“ jėgas dar išbandė su ja Rygoje ir vėl pralaimėjo tokiu pat rezultatu, tačiau 1:0 nugalėjo pajėgią Rygos LSB. LFLS 1:3 pralaimėjo ir niekuo nepasižymėjusiai Eitkūnų „Ost“ komandai iš Rytprūsių. Tačiau Kauno rinktinė 0:0 sužaidė su labai pajėgia Talino TJK. 1922 metais pirmenybių dalyvės žaidė daug draugiškų susitikimų su kitomis Lietuvos komandomis. Aktyvūs buvo 5-asis pėstininkų pulkas, Vilkaviškio šauliai, Panevėžio lietuvių ir lenkų gimnazistai, „Makabi“. Įsisteigė Kybartų „Sveikata“. Futbolas ir vėliau buvo mūsų sporto priešakyje. 1923 metais jis buvo priimtas į tarptautinę federaciją (FIFA). Klubai ir rinktinė nuolat palaikė tarptautinius ryšius. Lietuvos rinktinė 1933 ir 1937 metais dalyvavo pasaulio pirmenybių atrankos varžybose. 1932 m. suvalstybinus sportą, futbolo reikalus parėmė Kamuolio žaidimo sąjungos futbolo komitetas. Šis žaidimas įgijo dar platesnį mastą. 1933 metais Pabaltijo turnyrui išleistoje spalvingoje programoje puikuojasi daugelio firmų reklaminiai skelbimai (Šiaulių „Bato“, Žemės banko, Spaudos fondo, „Kauno audinių“, „Maisto“, „Lietūkio“). Į futbolo sąjūdį per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo įtraukta visa Lietuva.
FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“. 1924 m. 1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšavoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
tags: #po #nepriklausomybes #atgavimo #lietuvos #futbolo #komanda