Šiame straipsnyje nagrinėjama S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro apšilimo aikštės istorija, jos reikšmė sportininkams ir miesto bendruomenei. Taip pat aptariami nauji statybos projektai ir infrastruktūros atnaujinimai, kurie pagerins sporto sąlygas ir leis Kaunui tapti svarbiu tarptautinių varžybų centru.
Kaunas - Lietuvos sporto kalvė
Kaunas visada buvo Lietuvos sporto meistrų kalvė, garsėjanti krepšinio žaidėjais ir treneriais, futbolininkais, plaukikais ir lengvaatlečiais. Šie sportininkai sėkmingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose turnyruose ir olimpinėse žaidynėse, todėl miestas didžiuojasi savo sportinėmis tradicijomis.
Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas
Gegužės 6-ąją Kaune įvyko istorinis momentas Lietuvos sportui - iškilmingai atidarytas Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, moderniausias uždaras sporto kompleksas šalyje, atitinkantis aukščiausius tarptautinius standartus. Atidaryme dalyvavo ir V. Adamkus. „Labai tikiuosi, kad šis maniežas visada bus pilnas sportinio jaunimo. Linkiu, kad atletai čia pradėję savo kelią nueitų iki aukščiausių apdovanojimų pakylų. Linkiu, kad šiame Kauno manieže susitiktų protas ir jaunystė, išmintis ir garbinga kova, fizinė ir dvasinė galia. Tad aukite, stiprėkite, tęskite gražias ir garbingas Lietuvos sporto tradicijas. V. Adamkaus vardu buvo pavadintas lengvosios atletikos maniežas.
Moderniausias sporto kompleksas
Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas tapo paskutine Žaliakalnio sporto komplekso dėlionės dalimi. 15 tūkst. kv. metrų ploto statinys - tai pirmasis nuo Nepriklausomybės atkūrimo naujos statybos uždaras lengvosios atletikos kompleksas Lietuvoje. Jame įrengti šeši 200 metrų bėgimo takai, 60 metrų sprinto takai, šuolių į aukštį, tolį, trišuolio bei rutulio stūmimo sektoriai. Sportininkų patogumui - apšilimo salė, gimnastikos erdvės, masažo kabinetai ir persirengimo kambariai. Kompleksas pastatytas Kauno savivaldybės lėšomis už beveik 24 mln. eurų. Projektavimo darbus atliko UAB „Archas“, o rangos darbus - konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“.
Architektūriniai sprendimai
„Siekėme sukurti pastatą, kad jis būtų funkcionalus, patogus, kompaktiškas, įsilietų į darnią ir ganėtinai jautrią Žaliakalnio aplinką: Dariaus ir Girėno stadioną, istorinę Kauno Sporto halę, Lietuvos sporto universitetą bei Sporto g. aikštę“, - atidarymo metu kalbėjo architektas Tomas Kuleša.
Taip pat skaitykite: Dariaus ir Girėno stadiono svarba futbolui
Naujos galimybės sportininkams
Naujasis maniežas - ne tik treniruočių bazė, bet ir vieta, kur Kaunas galės organizuoti tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus. Kompleksas užtikrins kokybiškas sąlygas treniruotėms ir apšilimui prieš prestižinius startus ar aukšto rango varžybas greta esančiame Dariaus ir Girėno stadione. Šia sporto baze galės naudotis ir šalia esantis Lietuvos sporto universitetas, o Kauno sporto mokyklos „Startas“ 700 atletų maniežas taps antraisiais namais. „Lengvosios atletikos maniežo atidarymas - reikšmingas įvykis visam Lietuvos sportui. Visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui ir aukšto sportinio meistriškumo augimui yra reikalinga viena sąlyga - prieinama ir kokybiška sporto infrastruktūra“, - šventinio renginio metu sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Apšilimo aikštelės įrengimas prieš Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatą
Liepos 21-24 dienomis Kaune vyksiančiam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui dar praėjusį pavasarį buvo apsispręsta prie S. Dariaus ir S. Girėno stadiono įrengti apšilimo aikštelę. Be jos Kaunui nebūtų suteikta teisė rengti jokių aukšto lygio lengvosios atletikos varžybų.
Kokybė svarbiausia
Su užsakovu sutarėme, jog rizikuoti kokybe neverta, todėl darbai bus baigti pavasarį, - sakė S. Kleiza. Jo teigimu, ant apatinio dangos sluoksnio užpurkšti pagal specialią technologiją paruoštą raudoną masę su granulėmis būtina ne mažesnė kaip 15 laipsnių šilumos lauko temperatūra. Kas žino, gal taip šilta bus ir vasario mėnesį, - juokavo S. Kleiza.
Apšilimo aikštelės funkcionalumas
Penktadienį 7100 kv. Šiuo metu statinys apdengtas specialia plėvele, kad lietus nepatektų ant išlietų konstrukcijų. Po jomis, pasak S. Kleizos, bus įrengtos patalpos laboratorijai, taip pat inventoriui saugoti. Tribūna iš dalies atliks ir sportininkų testavimo funkcijas. Šiam tikslui įrengti atitinkamo pločio ir aukščio laipteliai. Pavyzdžiui, specialūs davikliai kompiuteriui praneš, kokiu greičiu sportininkas užbėgo į viršų, - sakė S. Kleiza. Apšilimo aikštyne jau įrengtas vienas takelis su pakilimu. Jis skirtas testuoti bėgikų sprogstamąją jėgą, kitas fizines savybes. Prie takelio yra ir smėliu pripildytas keturkampio formos, maždaug 100 kv. metrų plotas. Šiame sektoriuje treniruosis šuolininkai į tolį. Aikštyno viduryje įrengta papildoma 600 kv. metrų aikštelė. Žalios spalvos danga išklotoje aikštėje galės treniruotis kitų sporto šakų atstovai. Kai nesitreniruos lengvaatlečiai, joje galės žaisti krepšininkai, tinklininkai, rankininkai, - sako S. Kleiza. Aikštėje bus keli mobilūs krepšinio stovai bei kita būtina įranga.
Aikštelės ateitis
Planuojama, jog po Europos čempionato aikštyne galės treniruotis sporto mokyklų ir Lietuvos kūno kultūros akademijos auklėtiniai. Kol kas neaišku, kam po Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato bus patikėta eksploatuoti apšilimo aikštelę. Kauno miesto savivaldybė yra vienintelė S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro steigėja bei savininkė. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Roberto Stanionio nuomone būtų logiška, jei aikštynas būtų priskirtas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrui. Žemė priklauso miestui, bet asignavimų valdytoja yra Vyriausybė, - sakė R. Stanionis. S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis teigė, jog 2004-ųjų balandį buvo parengtas viso sporto centro detalusis planas. Kompleksas užima 7,52 hektaro plotą.
Taip pat skaitykite: Rekonstrukcijos apžvalga
Lengvosios atletikos maniežo projektas
Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse vienus darbus veja kiti. Kol skaičiuojamos paskutinės savaitės iki oficialaus Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės atgimimo, šalia dirbanti sunkioji technika jau kloja pamatus naujutėlaičio uždaro Lengvojo atletikos maniežo statyboms. „Lengvosios atletikos maniežas - paskutinė sporto komplekso dėlionės dalis Žaliakalnyje. Pastatytas Dariaus ir Girėno stadionas bus tikrai kokybiška vieta aukšto rango varžyboms, bet lengvaatlečiams reikia užtikrinti ir geras sąlygas treniruotėms bei apšilimui prieš prestižinius startus pirmenybėse. Maniežo statyba prasidėjo nuo senosios apšilimo aikštelės dangos išardymo. „Įrengiant polius turi būti atsižvelgta į statybos sklypo geologinę sandarą bei ribotas žemės darbų galimybes. Dėl greta esančių pastatų, gatvių ir požeminių tinklų poliai turi būti gręžiami preciziškai tiksliai. Dėl to labai svarbus geras pasiruošimas šiems darbams“, - sakė V. Kauno sav. Naujasis lengvosios atletikos maniežas turės visą reikiamą infrastruktūrą sportininkams ir pilnavertes sąlygas treniruotėms bei uždarų patalpų varžyboms. Būsimas moderniausias maniežas Lietuvoje turės visus lengvosios atletikos sporto rungčių sektorius, reikalingus treniruotis tiek vasarą, tiek ir žiemą. Viduje sporto varžybas galės stebėti iki 500 žiūrovų. Sulig maniežo statybų pabaiga Kaunas pretenduos organizuoti tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus. Atletams skirtas uždaras statinys užbaigs Ąžuolyno daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso projektą.
Konkurso rezultatai
2019-12-18 08:46 Kauno miesto ir visos šalies lengvaatlečiai po keturių dešimtmečių pagaliau sulauks pokyčių. Paaiškėjo, kaip atrodys nauja ir moderni sporto erdvė jų treniruotėms bei aukšto rango varžyboms. Kaunas pasirinko architektų studijos „Archas“ projektą „MUSCULUS“.
Architektūriniai sprendimai
Pasibaigus lengvosios atletikos maniežo architektūrinių idėjų konkursui, tarp 8 dalyvių geriausiai įvertintas kauniečių projektas „MUSCULUS“. Naujasis lengvosios atletikos maniežas Kaune bus statomas greta šiuo metu kylančio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono bei rekonstruojamos sporto halės. Pasak architektūrinio konkurso laimėtojų, plastiškų formų pastatas puikiai įsilies į Ąžuolyną, tačiau nepraras savo funkcionalumo. „Nevalia pamiršti šalia maniežo esančio Lietuvos sporto universiteto, kuriame sporto teorija susilieja su praktika. Šis tandemas taip pat papildys vienas kitą, tad maniežą bus galima išnaudoti aukščiausiu lygiu. Tai dar kartą sustiprins Kauno kaip sporto sostinės vardą“, - pabrėžė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Kalbėdamas apie konkurse nugalėjusį projektą J. Į Šlovės alėjos ir stadiono pusę suprojektuotas atviras stiklo vitrinų fasadas atspindės čia augančias liepas. Pastato aplinkoje bus išsaugomi visi vertingi medžiai. „Sukome galvą, kaip vizualiai sumažinti statinio tūrį. Taip atsirado kampų užapvalinimai. Įkomponavimas į aplinką buvo didžiausias iššūkis, nes šalia turime stadioną, sporto halę. Pasirinktos išorės apdailos medžiagos nekonkuruos su kitais paviršiais ir neužgoš, pavyzdžiui, stadiono medinio fasado“, - aiškino T. Ant pasvirusių maniežo stogo konstrukcijų numatyta galimybė įrengti saulės jėgainę ir vandens šildymo kolektorius. Stogo konstrukcijoje į šiaurinę pusę orientuojami langai leis maksimaliai panaudoti saulės šviesą ir neperkaitinti patalpų. Po pastatu suprojektuota daugiau kaip pusantro šimto vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš parkingo bus galima tiesiogiai patekti į persirengimo patalpas ir laiptines, vedančias į viršutinius aukštus. Naujajame lengvosios atletikos manieže numatyti šeši bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo sektoriai ir erdvė tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruotėms. Lengvaatlečiai prakaitą lies treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. kaip praneša savivaldybė, būsimame manieže galės vykti Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatai ir kitos aukšto rango varžybos. Architektūrinių idėjų konkurse antrą vietą užėmė mažoji bendrija „Metodinė architektūra“ su projektu „Atviras maniežas“, trečiąją - Šarūno Kiaunės projektavimo studijos projektas devizu „Judėjimas įkvepia“. Konkurso laureatams numatytos atitinkamai 10 tūkst., 7 tūkst. ir 4 tūkst. Su pirmosios vietos laimėtoju Kauno savivaldybė pasirašys projektavimo paslaugų sutartį. Tai planuojama padaryti iki metų pabaigos. Pasirašius sutartį su architektais, šie per 4 mėnesius privalės pateikti priešprojektinius sprendinius. Jų pagrindu bus rengiamas techninis projektas, o statybas planuojama pradėti 2021-aisiais.
Nacionalinio stadiono projektas Vilniuje: iššūkiai ir perspektyvos
Nacionalinio stadiono projektas Vilniuje susiduria su iššūkiais ir nesklandumais, kurie gadina šalies įvaizdį. Seimo „aušriečių“ frakcijai inicijuojant Nacionalinio stadiono projekto stabdymą, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas mano, kad, nors objekto vystymas stringa, Lietuva jau yra įrodžiusi esanti patikima projektų partnerė. Tiesa, politiko teigimu, ilgametis nesusitvarkymas su šiuo projektu gadina šalies įvaizdį. „Įvaizdį labiausiai gadina tai, kad jau tiek metų turime tokią situaciją. Mes, kaip valstybė, jau ne kartą esame parodę, jog esame patikimas partneris ir bendrus projektus sugebame puikiai įgyvendinti. „Kaip vilniečiui, kiekvienąkart pravažiuojant skauda žiūrėti į tą vietą, kur turėtų būti stadionas. Pasakyti, kad šis projektas yra efektyviai valdomas, turbūt jau niekas nebedrįstų. Ypatingai to negalėtų pasakyti tie, kurie jau lankėsi Dariaus ir Girėno stadione Kaune. „Nacionalinio stadiono projektas neranda šeimininko, kuris sugebėtų jį suvaldyti, o po paskutinio bandymo jį išjudinti - reikalai reikšmingai nepagerėjo, mano nuomone. Labai norėtųsi, kad projektas būtų valdomas tokia apimtimi, kad mes patys tikėtume, jog jis gali būti realizuotas“, - teigė L. „Vis atsiranda naujos spragos, nauji iššūkiai, tačiau tikiuosi, kad savivaldybė sugebės įtikinti, kad viskas juda sklandžiai ir po dešimto ar dvidešimto bandymo, turėsime rezultatą. Primenama, kad šią savaitę dalis Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narių kreipėsi į Vyriausybę, prašydami stabdyti Nacionalinio stadiono statybas iki tol, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas. Kaip teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. Persidalijus projekto rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. Šiandien Vilniuje oficialiai įjungtas Daugiafunkcio komplekso (su Nacionaliniu stadionu) 3 metų laiko skaitliukas. Pasak R. Šimašiaus, šiandien įsigaliojo Savivaldybės sutartis su Koncesininku. „Vadinasi, visas kompleksas - futbolo stadionas, lengvosios atletikos aikštė, atviri ir uždari sporto aikštynai, muziejus, darželis, biblioteka - turi pradėti veikti ne vėliau kaip po trejų metų nuo šiandienos - iki 2025 m. liepos 5 d. Sutarties nutraukimas iš Koncesininko pusės reikštų ir nuostolius, ir baudas jam - tikiu, kad to neprireiks. Mero teigimu, senųjų konstrukcijų griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus baigti iki šio rugsėjo. Techninis projektas - iki sausio. „Ir noriu akcentuoti vieną dalyką - buvo oponentų, teigiančių, kad koncesijos nereikia, pakaktų padaryti paprastą viešąjį pirkimą ir pasirinkti rangovą pagal kainą. Žinote, kas būtų buvę tokiu atveju, kai dabar turime didelę infliaciją ir žaliavų krizę? Stadiono Vilniuje legenda būtų nusikėlusi dar bent dešimtmečiui, nes bet kuris rangovas būtų pabėgęs iš projekto. Pagal sutarties įsigaliojimo sąlygas, dar pernai Vilniaus miesto savivaldybė sujungė atskirus žemės sklypus ir 22 ha teritoriją Ozo g. 27 išnuomojo UAB „BaltCap“ visam statybos laikotarpiui bei atleido koncesininką nuo žemės nuomos mokesčio. Koncesininkas UAB „BaltCap“ savo ruožtu pasirinko pagrindinius projekto tiekėjus. Techninį komplekso projektą rengs lietuvių bendrovė „Cloud architektai“, į pagalbą pasitelksianti Didžiosios Britanijos architektūros įmonę „Populous“. Rangos darbus atlikti planuoja UAB „Veikmės statyba“.
Finansiniai aspektai ir rizikos
Kam viso to reikia? Ogi todėl, kad koncesininkas „Baltcap Infrastructure Fund“ (toliau - Baltcap) nebesugeba (apie tai jis paskelbė viešai šiemet, nors statybos darbai sustojo ir visokie „stebuklai“ prasidėjo pernai spalio mėn.) toliau vykdyti 2021 m. spalio 8 d. pasirašytos „koncesijos“ sutarties, nors pagal sutartį būtų gavęs net 156,1 mln. eurų, tuo tarpu kai statybos darbų kaina pagal 2022 m. balandžio 4 d. papildomą susitarimą buvo užfiksuota 95 mln. eurų (kitkas - palūkanos, finansiniai kaštai, eksploatacijos kaštai ir atlygis už riziką).
Taip pat skaitykite: Istorija: Dariaus ir Girėno sporto halė
Savivaldybės vaidmuo
Meras gelbsti „Baltcap“, nors galėtų nutraukti sutartį Taigi savivaldybės vadovai faktiškai gelbsti Baltcap, nors turi akivaizdų pagrindą sutarties nutraukimui ir galėtų, nutraukę sutartį, pasiimti draudimo kompanijos laidavimą bei reikalauti sumokėti sutartyje numatytą baudą už sutarties nevykdymą. Tačiau kažkodėl gelbėjamas Baltcap, kad jis po to galėtų savo UAB „Ventures Capital“ (kuri valdo 98% projekto bendrovės) akcijas parduoti A. Avulio UAB „Hanner“, o ši be jokio konkurso gautų tikrai gardų (labai pelningą) kąsnį. Futbolo stadionas, sporto muziejus, vaikų darželis, sporto kompleksas su keletu įvairių sporto rūšių aikštelių, universali arena, lengvosios atletikos stadionas su apšilimo aikšte šalia ir 2 ar 3 futbolo aikštės - geriau skirtingose miesto vietose (futbolo stadionas Naujojoje Vilnoje, lengvosios atletikos stadionas Žvėryne, vietoje buvusio Lietuvos edukologijos universiteto stadiono, universali arena vietoje rekonstruotų Sporto rūmų), o ne viską sugrūdant ant Šeškinės kalno, dėl ko kiltų transporto kolapsas - puikiausiai (ir gerokai pigiau) gali būti pastatyti pagal įprastus statybos darbų rangos konkursus atskiriems objektams, o jau po to būtų galima organizuoti normalų koncesijos konkursą visų šių sporto objektų eksploatavimui. Taip darytų tikras miesto šeimininkas, bet, deja, jo nėra - yra tik švaistūnai. Tarp kitko, generalinis rangovas UAB „Naresta“ patį futbolo stadioną ir dvi futbolo aikštes, 2023 m. rugsėjį pasirašydama atitinkamą statybos darbų rangos sutartį, sutiko pastatyti už 79,2 mln. eurų be PVM ir šio savo įsipareigojimo nekvestionuoja. Čia informacija pamąstymui, kiek iš tikrųjų viskas kainuoja.
Eksploatacijos kaštai
Milžiniški pinigai koncesininkui tekėtų ir už eksploataciją Beje, pagal dabartinę „koncesijos“ sutartį savivaldybė ir ministerija kasmet už komplekso eksploataciją mokėtų po 449 tūkstančių eurų projekto bendrovei UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“; taip pat jos įsipareigojo kasmet dar pirkti ir paslaugų komercinėmis kainomis už milijonus eurų. Palyginimui, Kaune viskas atvirkščiai - už teisę eksploatuoti futbolo stadioną ir sporto Halę koncesininkas mokės savivaldybei, o ne savivaldybė koncesininkui. Taigi, Vilniuje net ir komplekso eksploatacija būtų „auksinė višta, dedanti auksinius kiaušinius“. Konservatorių meras V. Benkunskas ir administracijos direktorius A. Bužinskas kažkodėl užsispyrusiai nori indeksuoti statybos darbus nuo 2020 m. spalio 10 d., kada buvo pateiktas pasiūlymas konkursui, o ne nuo 2021 m. spalio 8 d. - kada buvo pasirašyta sutartis su Balt Cap (beje, sutarčiai įsigaliojant 2022 m. balandžio 4 d., ta statybų kaina kartą jau buvo indeksuota iki 95 mln. eurų). Tačiau noriu pastebėti, kad, jeigu nėra užsakovų (Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kaltės, visa koncesijos sutarties įgyvendinimo rizika tenka koncesininkui Baltcap. Taigi pareiga VMS ir ŠMSM statybų kainą indeksuoti maksimaliu 6,61 proc. dydžiu atsirastų tik tada, jeigu statybos negalėtų būti vykdomos dėl užsakovų kaltės (bet Baltcap niekada jokios užsakovų kaltės iki šiol net nekvestionavo). Tačiau VMS vadovai kažkaip ėmė ir surado ar sugalvojo pagrindą bei sutinka savo iniciatyva indeksuoti statybos kainą 6,61 proc.
Kainų indeksavimas ir rizikos pasidalijimas
Negana to, jiedu sutinka statybos kainą padidinti ½ procentinio skirtumo tarp SSKI (statybos sąnaudų kainų indekso) faktinio dydžio sutarties įsigaliojimo visa apimtimi metu (t. y. 2022 m. liepą) ir 120 (SSKI 2020 m. sausį; klausimas - kodėl ne 2021 m. spalį, kai buvo sudaryta sutartis?), t. y. padidinti statybos kainą dar 11,05 proc. arba iš viso 17,66 proc. Tačiau apetitas auga bevalgant ir Baltcap jau paprašo padidinti statybos kainą dar ½ procentinio skirtumo tarp SSKI faktinio dydžio sutarties įsigaliojimo visa apimtimi metu (t. y. 2022 m. liepą) ir 120 (SSKI 2020 m. sausį), t. y. dar 11,05 proc. arba iš viso net 28,71 proc. Mat pati Baltcap niekaip negalėjusi numatyti tokio statybos darbų brangimo; neva ji numačiusi tik 3 proc. metinį pabrangimą arba 9,27 proc. per visą statybos darbų laikotarpį. Todėl Baltcap ir sutinkanti prisiimti tik 9,27 proc. statybos darbų brangimo riziką, na ir dar papildomai 2,37 proc. - girdi, gera valia, iš viso tik 11,64 proc. Nepagrįsti valdžios kaprizai papildomai irgi kainuos papildomus milijonus eurų Taigi tikrai keista ta „koncesijos“ sutartis - rizika užsakovui net 28,71 proc., o koncesininkui - vos 11,64 proc. Įdomu kas ką čia nori apgauti? Jeigu po visų suktai sukurptų indeksavimų statybos darbų kaina gaunasi 122,5 mln. eurų (beje, čia įeina ir statybininkams įprastas pelnas bei finansiniai kaštai), o investicijų suma buvo 156,1 mln. eurų - tai kas tada yra skirtumas, tie 33,6 mln. eurų? Viršpelnis? Tiesa, 156,1 mln. eurų būtų buvę išmokėti per 22 metus ir čia taip pat įeina 9,87 mln. eurų už komplekso eksploataciją (beje, dar kartą pastebėsiu, kad už teisę eksploatuoti futbolo stadioną ir sporto Halę Kauno m. savivaldybė gaus užmokestį iš koncesininko, o ne mokės jam). Vilniaus meras V. Benkunskas ir administracijos direktorius A. Bužinskas teigia, kad miestui, žūtbūt, reikia didesnio stadiono (ne 15 tūkst. vietų, o būtinai bent 18 tūkst., vietų). Vien šis jų kaprizas miestui kainuotų apie 5 mln. eurų. Universalios 5 tūkst. vietų arenos įrengimas vietoje numatytų 4 krepšinio aikštelių kainuotų dar apie 5 mln. eurų. Betgi tą areną tikrai geriau įrengti Sporto rūmuose, kuriuos visais atvejais būtina rekonstruoti.
Atsiskaitymo būdai ir alternatyvos
Pabaigoje apie tai, jog atsiskaitant per 2 metus, statybos, neva bus pigesnės nei atsiskaitant išsimokėtinai per 22 metus. Taip, nes nereikės mokėti brangių palūkanų (susitaupytų apie 35,87 mln. eurų, nes palūkanos vietoje 51,65 mln. eurų sudarytų tik 15,78 mln. eurų). Tačiau patys statybos darbai gi stipriai išbranginami. Tuo tarpu, skelbiant įprastus statybos darbų rangos konkursus atskiriems objektams, tikėtina, kad jie gerokai atpigtų. Beje, už ką naujam „koncesininkui“ bus mokamos tos 15,78 mln. eurų palūkanos? Gi atsiskaitant per 2 metus (įprastas atsiskaitymo laikotarpis statybos rangos sutartyse) šita „koncesijos“ sutartis praktiškai pavirsta į įprastą statybos darbų rangos sutartį (o statybos darbų rangos sutartyse jokių palūkanų nėra). Taigi konservatoriai V. Benkunskas ir A. Bužinskas, atrodo, pritariant konservatorių ministrui G. Jakštui ir Vyriausybei, nutarė pasišvaistyti savivaldybės ir valstybės biudžetų lėšomis: jiedu siūlo bendrą komplekso statybos darbų sumą padidinti iki 158,5 mln. eurų. Iš tos sumos Vilniaus m. savivaldybei per 2 metus po statybos darbų užbaigimo tektų sumokėti net 89,6 mln. eurų, nes ŠMSM po visų indeksacijų už statybas sumokėtų tik 59 mln. eurų (beje, Vyriausybė kol kas yra skyrusi tik 53,4 mln. eurų); dar 9,9 mln. eurų VMS ir ŠMSM per 22 metus sumokėtų už šio komplekso eksploataciją.
Socialiniai aspektai ir prioritetai
Atkreipiu dėmesį į tai, kad Vilniaus mieste šiuo metu savivaldybės mokyklos yra perpildytos, o savivaldybės darželiuose nėra pakankamai vietų, todėl apie 7 tūkst. vaikų turi lankyti brangius privačius darželius. Trūksta bent kelių didelių mokyklų (vienos tokios statyba kainuoja iki 15 mln. eurų) ir bent keleto vaikų lopšelių-darželių, tačiau kasmet pastatoma tik po vieną-dvi naujas mokyklas ir po porą - trejetą naujų lopšelių-darželių, nes savivaldybės biudžete neva trūksta lėšų. Kaip jų netrūks, jeigu taip plikbajoriškai tomis lėšomis švaistomasi? Na, o ŠMSM už tuos 59 mln. eurų galėtų Vilniaus rajone pastatyti bent 4 dideles lietuviškas mokyklas, tada tėvams nebereikėtų savo vaikų vežioti mokytis į Vilnių.