Miokardo infarktas - tai rimta būklė, kai dėl kraujotakos sutrikimo pažeidžiamos širdies raumens ląstelės. Nors ši liga dažnai siejama su vyresniu amžiumi ir nejudriu gyvenimo būdu, ji gali ištikti ir jaunesnius žmones, įskaitant sportininkus. Todėl svarbu žinoti, kaip po širdies infarkto saugiai grįžti į sportą, kokie fiziniai krūviai yra tinkami ir kaip stebėti savo būklę.
Miokardo infarktas: kas tai ir kodėl jis įvyksta?
Miokardo infarktas - tai negrįžtamas miokardo ląstelių pažeidimas ir nekrozė, kurie atsiranda dėl ilgalaikės išemijos. Kitaip tariant, dalis širdies raumens neaprūpinama krauju dėl iš dalies ar visiškai trombu uždarytos vainikinės arterijos. Miokardo infarkto lokalizacija ir išplitimo pobūdis priklauso nuo vainikinių kraujagyslių būklės ir kolateralinės kraujotakos ypatybių. Gali būti transmuralinis ir netransmuralinis miokardo infarktas.
Dažniausiai susirgę miokardo infarktu pacientai jaučia stiprų skausmą už krūtinkaulio. Skausmas plinta į kairiąją ranką, petį, kaklą, viršutinę pilvo dalį. Savaime skausmas neišnyksta, nepadeda ir nitroglicerinas. Miokardo infarktą gali išprovokuoti didelis emocinis arba fizinis krūvis. Pasitaiko ir kitos miokardo infarkto klinikinės formos - gastralginė, cerebralinė, aritminė, besimptomė ir kt. Miokardo infarkto diagnostikoje svarbiausias vaidmuo tenka elektrokardiogramai.
Lietuvoje sergamumas miokardo infarktu yra gana didelis, o dėl šios ligos mūsų šalyje kasmet įvyksta nemaža dalis visų mirčių. Nors ligoninėje gydyto infarkto mirštamumas šiuo metu mažėja, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių gyventojų invalidumo priežasčių. Šios ligos sutrikdo fizinio krūvio toleranciją, socialinį aktyvumą, ekonominį nepriklausomumą. Gyvenimo kokybę sunkina tai, kad ligoniai priversti ilgą laiką reguliariai vartoti vaistus. Dažnai sutrinka tokių ligonių dėmesys, budrumas, atmintis, orientacija, mąstymas, suvokimas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys miokardo infarkto tikimybę, yra:
Taip pat skaitykite: Pratimai širdies ir kraujagyslėms
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
- Rūkymas
- Nejudra
- Nutukimas
- Cukrinis diabetas
- Stresas
- Genetinis polinkis
Fizinis aktyvumas po miokardo infarkto: būtinas, bet atsargus
Fizinė veikla yra kone esminis širdies stiprinimo elementas po miokardo infarkto. Reguliarūs kardio pratimai gali sustiprinti jūsų širdį. Tenka išgirsti atvejų, kai žmonės po širdies smūgio nerimauja, kad jų širdis neatlaikys aktyvesnės veiklos. Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, todėl visada reikėtų pasitarti su savo gydytoju, tačiau retas iš jų patartų visiškai atsakyti fizinio aktyvumo. Kardiopratimai padeda širdžiai pumpuoti kraują ir tiekti deguonį jūsų organizmui. Tai stiprina mūsų širdies raumenį, todėl net ir paprasčiausi pasivaikščiojimai vakarais gali ne tik ją sustiprinti, bet ir užkirsti kelią širdies darbo sutrikimams ateityje.
TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui. „Judėjimas itin svarbus ir yra geriausia prevencija šioms ligoms. Jis stipriai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Insultas, deja, šiais laikais yra tikrai ūmi ir dažna problema. Būtent fizinis aktyvumas padeda sumažinti jo riziką ir turėtų būti naudojamas kaip prevencinė priemonė dar neištikus“, - sako kineziterapeutas.
Pasak P. Leskausko, vienas svarbiausių dalykų, ką reikia suprasti, kad žmogaus kūnas, ypač smegenys, turi nuostabią savybę - gebėjimą prisitaikyti. Tai vadinama neuroplastiškumu, kai sveikos smegenų dalys gali perimti funkcijas iš pažeistų. Tačiau tam reikia kuo greitesnio ir kryptingesnio judėjimo. Būtent insulto atveju, netekus galimybės judėti dalinai, turime imtis kuo greitesnių ir aktyvesnių veiksmų iš karto po insulto ar operacijos. Kai daktaras pasako, kad yra galimybė sugrįžti į fizinį aktyvumą, turime imtis priemonių, kad atstatytumėme tą judesį kuo labiau. Greitis ir kiek intensyviai bandysime sutvarkyti problemą reiškia itin daug, nes kuo daugiau laiko praeina po insulto, tuo mažesni mūsų šansai atstatyti judesį.
Yra nemažai atvejų, kai žmonės po reabilitacijos sugeba sugrįžti į visavertį gyvenimą - vaikščioti, dirbti, net sportuoti. Tačiau kiek tai užtruks, priklauso nuo daugelio faktorių - nuo insulto ar infarkto sunkumo, žmogaus amžiaus, motyvacijos ir taikomos reabilitacijos intensyvumo. Kai kuriais atvejais, deja, kineziterapija tampa tik būdu išvengti komplikacijų, bet ne priemone visiškai atkurti judėjimą. Esant mažesniems insultams, pilnas atsistatymas irgi yra potenciali galimybė. Tuo metu esant itin prastiems atvejams, tikėtis pilno atsistatymo kartais ir negalime. Kartais mūsų kaip kineziterapeutų darbas yra pasyvi reabilitacija - padėti prajudinti žmogaus kūną, kad jis nesustingtų, nejaustų diskomforto gulėdamas arba būdamas menko fizinio aktyvumo.
Svarbu suprasti, kad grįžimas į sportą po miokardo infarkto turi būti palaipsnis ir kontroliuojamas. Staigus per didelis krūvis gali būti pavojingas ir sukelti komplikacijų. Todėl būtina laikytis šių principų:
Taip pat skaitykite: Širdies problemos ir fizinis aktyvumas
- Pasitarkite su gydytoju. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, būtina pasitarti su gydytoju kardiologu arba reabilitologu. Jis įvertins jūsų būklę, atliks reikiamus tyrimus ir sudarys individualų reabilitacijos planą.
- Pradėkite nuo mažo intensyvumo pratimų. Iš pradžių rekomenduojami lengvi kardio pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, lėtas važiavimas dviračiu ar plaukiojimas. Pratimų trukmė ir intensyvumas turėtų būti palaipsniui didinami.
- Stebėkite savo savijautą. Sportuojant svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir reaguoti į bet kokius neįprastus simptomus, tokius kaip dusulys, skausmas krūtinėje, galvos svaigimas ar neritmiška širdies veikla. Pajutus bet kurį iš šių simptomų, reikia nedelsiant nutraukti pratimą ir kreiptis į gydytoją.
- Venkite didelio intensyvumo treniruočių. Po miokardo infarkto reikėtų vengti didelio intensyvumo treniruočių, ypač intervalinių treniruočių (HIIT), kurios gali būti per didelis krūvis širdžiai.
- Laikykitės reabilitacijos programos. Gydytojo sudaryta reabilitacijos programa padės jums saugiai ir efektyviai grįžti į fizinį aktyvumą. Programoje gali būti įtraukti įvairūs pratimai, skirti stiprinti širdies raumenį, gerinti kraujotaką ir didinti fizinį pajėgumą.
- Sportuokite reguliariai ir nuolat. Sporadinis, t. y. atsitiktinis pasportavimas naudos neduos. Jei sportuojate, tai sportuokite reguliariai ir nuolat.
Kineziterapija po miokardo infarkto
Kineziterapija šiems ligoniams pradedama nuo pirmųjų dienų. Fiziniai pratimai - tai organizuota judėjimo forma, o fizinis krūvis yra stipriausias fiziologinis dirgiklis, nuo kurio suintensyvėja širdies darbas ir padidėja deguonies poreikis. Fizinio krūvio metu dėl nervinio ir humoralinio poveikio sumažėja vainikinių kraujagyslių tonusas ir padidėja vainikinė kraujotaka, taip pat pagerėja širdies raumens medžiagų apykaita. Maisto medžiagos įsisavinamos ekonomiškiau, jų daugiau susikaupia širdies raumenyje.
Ūminės fazės metu ligonis mokomas atpalaiduoti raumenis, diafragminio kvėpavimo, siekiant išvengti hipostatinio plaučių uždegimo. Pratimus kojų, rankų smulkiems raumenims ligonis turi atlikti ne mažiau, kaip penkis kartus per dieną. Jei nėra skausmų, ritmo sutrikimų, pirmomis susirgimo dienomis 2 - 3 kartus per dieną ligonis sodinamas, sėdi kaskart po 5 - 10 minučių. Pereinant iš horizontalios ( gulimos ) padėties į sėdimą, galūnių ir liemens judesiai turi būti atliekami nuosekliai, tam tikra tvarka, padėti ligoniui pakelti viršutinę liemens dalį ir nuleisti kojas. Jeigu yra funkcinė lova, jau pirmomis dienomis, pakėlus galvūgalį 45º kampu, ligoniui leidžiama nusiprausti veidą, valytis dantis, valgyti, naudotis basonu.
Trečią - septintą dieną ligonis sėdėdamas atlieka pratimus - suka rankas ir pečius, kelia rankas virš galvos, lenkia ir tiesia kojas. Pratimai atliekami lėtai. Tempas turi atitikti ligonio kvėpavimą. Po kiekvieno pratimo numatoma atsipalaidavimo ir poilsio pertraukėlė. Darant pratimus, reikia sekti ligonio pulsą. Padidėjus pulso dažniui daugiau kaip 15 - 20 tvinksnių, reikia daryti poilsio pertraukėlę.
Pirmomis ligos dienomis rekomenduojamas gydomasis masažas, kuris normalizuoja nervų, kraujagyslių ir kitų sistemų funkcijas, gerina bendrą kraujo ir koronarinių kraujagyslių apytaką, medžiagų bei audinių apykaitą. Masažas padeda pašalinti stazę, palengvina kairiosios širdies pusės darbą. Dar svarbu, kad masažas sukelia ligoniui malonias emocijas, padeda nugalėti baimę ir abejones dėl ateities. Efektyviausias kojų, nugaros, pečių ir širdies srities masažas, masažas šalčiu. Masažas atliekamas praėjus vienai valandai po valgio. Procedūros trukmė - 8 - 15 minučių, po to rekomenduotinas vienos valandos poilsis. Procedūros atliekamos kasdien arba kas antra diena ( iš viso 10 - 15 procedūrų ).
Fizinės reabilitacijos metu svarbu dalykinis bendradarbiavimas su ligoniu. Būtina aptarti, kokius pratimus ir kada geriausia atlikti. Ligonį reikia skatinti, kad aktyvi veikla didėtų, pratimus daryti ne tuoj pavalgius, nusiprausus ir t. Aktyvindami ligonį, stebime jo subjektyvią ( nuovargis, silpnumas, skausmai, dusimas ) bei objektyvią ( ligonio išvaizda, pulso, kraujo spaudimo, EKG kaita ) būklę. Pratimai neturi sukelti skausmo, dusulio, galvos svaigimo, orientacijos sutrikimo, tachikardijos. Širdies susitraukimų dažnis gali padidėti iki 30%, palyginti su pradine būkle, kraujo spaudimas - 30 mmHg stulpelio. Needekvati tachikardija, sumažėjęs sistolinis kraujo spaudimas, pulsas rodo blogą pratimų toleranciją.
Taip pat skaitykite: Sportas ir širdies pulsas: ką reikia žinoti
Baigiantis stacionariniam periodui, kiekvienam ligoniui reikia nustatyti individualų slenkstinį krūvį, t. y. tokį krūvį, kuris sukelia subjektyvius ar objektyvius miokardo ischemijos požymius. Sveikimo fazėje ligoniui skiriamas tausojantis bei treniruojantis judėjimo režimas. Pamažu didinamas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, skiriama rytinė higieninė mankšta, gydomoji gimnastika, dozuotas ėjimas, lipimas laiptais. Gydomosios gimnastikos trukmė - 25 - 35 minutės, ji daroma lėtu ar vidutiniu tempu. Dozuotas ėjimas skiriamas 2 - 3 kartus per dieną. Rekomenduotina pradėti vaikščioti lauke tik esant geram orui. Kai vėjuota, šalta, geriau nevaikščioti. Vaikštant aktyviai dirba kojų ir liemens raumenys, dėl to pagerėja kraujo ir limfos apytaka galūnėse bei vidaus organuose, suaktyvėja medžiagų apykaita ir kvėpavimas, stiprėja viso kūno raumenys. Einama lėtu tempu. Ligonis lygia vietove turi nueiti 1 - 3 km. Pajutus nuovargį, pradėjus dusti ir širdžiai smarkiai plakti, sulėtinti ėjimo tempą, sustoti ir pailsėti ( geriausia sėdint ). Pailsėjus 2 - 5 minutes, galima eiti toliau. Vėliau gydomosios gimnastikos trukmė pratęsiama iki 45 minučių, o dozuotas ėjimas iki 3 - 5 km raižyta vietove. Taip pat ligonis mokomas lipti laiptais. Iš pradžių lipa vieną laiptų maršą, paskui du maršus, t. y. vieno aukšto laiptus. Laiptais ligonis turi lipti šitaip: ramybės būsenoje įkvepia, iškvėpdamas jis palipėja dvi ar tris laiptų pakopas. Įkvepiama ramybės būsenoje, t. y. sustojus. Palipėjęs vieną laiptų maršą, ligonis turi ramiai eiti laiptų aikštele. Pirmąją dieną ligonis įveikia tik vieną laiptų maršą, vėliau, atsižvelgiant į ligonio reakciją, laiptų maršų skaičius pamažu didinamas. Šį krūvį reikia kruopščiai tikrinti. Stenokardijos priepuoliai, aritmija, staigus dusulys, tachikardija, pamažu grįžtant iki pradinio širdies susitraukimų dažnio, staigūs arterinio kraujospūdžio poslinkiai ( dažniausiai sumažėjimas ), silpnumas ir diskomforto jausmas, pablyškusi oda, akrocianozė rodo, kad organizmas nepalankiai reaguoja į fizinį krūvį.
Sveikimo laikotarpiu didinant fizinį aktyvumą, ligoniai dažnai jaučia greitą nuovargį, silpnumą. Tai neretai skatina depresiją, nerimą, dirglumą, formuoja neigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą. Čia svarbu reikiamai nuteikti ligonį ir jo šeimos narius. Didelę reikšmę šiuo laikotarpiu turi profesinė reabilitacija. Ligonį darbui reikia pradėti rengti jau sveikimo laikotarpiu, skirti jam darbo terapiją. Šiuo atveju didėja fizinio krūvio tolerancija, maksimalus deguonies naudojimas, mažėja hipochondrija, depresija, nerimas.
Palaikomosios fazės metu atliekami jau sudėtingesni pratimai, naudingas čia ir lėtas bėgimas, žaidimai su kamuoliu, lazdomis, pratimai su 1 - 2 kg svarsčiais. Atlikimo tempas vidutinis, mankštos trukmė nuo 45 iki 60 min. Standartinė fizinės reabilitacijos trukmė - 8 - 12 savaičių. Reabilitacija laikoma efektyvi, jei ligonis pasiekia atitinkamą krūvį. Ligoniui būtina paaiškinti, kad norėdamas grįžti į darbą, jis turi atlikti atitinkamo intensyvumo fizinius pratimus, kurie padės atkurti jo fizinį pajėgumą ir raumenų jėgą. Būtina skatinti pacientą savarankiškai mankštintis namuose, kiekvieną rytą atlikti rytinę bei gydomąją gimnastiką, vandens procedūras, pasimasažuoti ar apsitrinti rankšluosčiu.
Mityba ir papildai po miokardo infarkto
Mityba vaidina svarbų vaidmenį sveikstant po miokardo infarkto. Reikėtų vengti sočiųjų riebalų ir transriebalų, kurie gali sukelti apnašų kaupimąsi arterijose. Mityba, kurioje yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, gali sukelti apnašų kaupimąsi arterijose. Tai laikui bėgant sulėtina kraujo tekėjimą į širdį - toks arterijų blokavimas gali sukelti širdies priepuolį. Todėl ypač po širdies priepuolio į savo mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, o vietoj raudonos mėsos rinkitės paukštieną arba žuvį. Sumažinkite pieno produktų, greito maisto, druskos ir cukraus vartojimą.
Taip pat svarbu palaikyti elektrolitų kiekį organizme. Vaistininkė pasakoja, kad užsiimant aktyvia veikla išprakaituojama daugiau mineralų, ypač magnio ir kalio. Todėl ji pataria vartoti papildomai gerti tirpius papildų gėrimus, turinčius didesnį elektrolitų kiekį. Tai gelbsti užsiimant įvairiomis sporto šakomis - bėgiojant, važiuojant dviračiu ir tiesiog išėjus ilgesniam pasivaikščiojimui. Papildomai vartojant šias medžiagas, širdies raumuo greičiau ir lengviau atsigauna nuo didelės apkrovos.
Nepamirškite žuvų taukų. Dauguma yra gerai susipažinę su įvairiausiomis žuvų taukų naudomis, tačiau vaistininkė teigia, omega-3 rūgštys turi ir daugiau privalumų: „Kalbant apie širdies kraujagyslių ligų prevenciją, omega 3 papildus atsimena retas žmogus. Iš tikrųjų, vartodami žuvų taukus galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, negana to jie teigiamai veikia širdies ritmą“.
Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė
Didelis cholesterolio kiekis ir aukštas kraujospūdis sukelia stresą širdžiai bei kraujagyslėms. Tiek kraujospūdžiui, tiek cholesteroliui reguliuoti galima pasitelkti tokias kasdienes ir nieko nekainuojančias priemones kaip lengva mankšta, mažai druskos turinti mityba. Taip pat patariama sąžiningai ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus kraujospūdžio ir cholesterolio kontroliavimui. Čia ypač svarbus reguliarumas, todėl vos pajutus pagerėjimą nereikėtų lengva ranka numoti į vaistus.
Sportas ir rizika: ką reikia žinoti?
Nors fizinis aktyvumas yra naudingas širdžiai, svarbu žinoti, kad per didelis krūvis gali būti pavojingas. Mokslininkai atskleidė, kad vyrai, kurie per savaitę intensyviai sportuoja 7,5 valandas ar daugiau, pasižymi beveik dvigubai didesne rizika susirgti širdies ligomis. Taip yra todėl, kad per daug intensyvus ir dažnas sportas yra didelis krūvis arterijoms, kuriose pradeda kauptis kalcis. Ilgainiui šios sankaupos gali privesti prie įvairių širdies ligų ir infarkto.
Tačiau įdomu tai, kad per dažnas sportas kenkia tik baltaodžiams. Ilinojaus Universiteto mokslininkai kurį laiką stebėjo žmones, nuolat matuodami kalcio lygį jų kraujagyslėse. Mokslininkai tikėjosi, kad sportas gali sumažinti kalcio kaupimąsi ir taip padėti išvengti širdies ligų ateityje, tačiau rezultatai buvo priešingi - tie, kurie sportuoja daugiau nei 7,5 valandos per savaitę, susiduria su didesne rizika susirgti širdies ligomis.
Daug sportuojančios moterys taip pat gali pasididinti širdies ligų riziką, tačiau ne tiek, kiek vyrai. O juodaodžiai gali laisvai sportuoti 7,5 valandas per savaitę neiššaukdami papildomų širdies sveikatos problemų.
Pulso stebėjimas sportuojant
Treniruočių intensyvumą svarbu vertinti pagal širdies ritmą, tačiau pirmiausia reikia nusistatyti maksimalų širdies susitraukimų dažnį, kuris būtų žmogaus raudonoji riba. Tai riba, kurią jūsų širdies ir kraujagyslių sistema gali atlaikyti fizinės veiklos metu. Norėdami apskaičiuoti maksimalų širdies susitraukimų dažnį, atimkite savo amžių ir 220. Pavyzdžiui, 30 metų žmogaus maksimalus pulsas gali būti 190. Žinodami šį skaičių, sporto metu išmaniųjų apyrankių pagalba galėsite stebėti širdies veiklą ir reguliuoti, kokioje penkių treniruočių zonoje esate.
- Pirmoji apšilimo zona. Tuo metu ruošiate širdies ir kvėpavimo sistemą, raumenis bei sąnarius intensyviai mankštai. Apšilimo metu turėtumėte naudoti 50-60 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio.
- Antrojoje intensyvumo zonoje, kai pradedate naudoti 60-70 proc. širdies pajėgumo, pereinate iš apšilimo į vadinamąją riebalų deginimo zoną, kurioje treniruojatės 70-80 proc. maksimalaus širdies ritmo. Nors šioje zonoje sudeginate daugiau riebalų nei glikogeno, absoliutus sudegintų riebalų kiekis yra daug mažesnis nei vėlesniuose etapuose, kaip, pavyzdžiui, ketvirtojoje aerobinėje zonoje.
- Aerobinėje zonoje jūsų širdies susitraukimų dažnis turėtų būti 80-90 proc. maksimalaus širdies ritmo. Čia sudeginamos kalorijos tolygiai pasiskirsto tarp jūsų riebalų atsargų ir glikogeno.
- Anaerobinėje teritorijoje išnaudosite 90-100 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnį. Tuo metu neįmanoma atlikti pratimą ilgiau nei kelias minutes, nes jūsų glikogeno atsargos išsenka greičiau, nei pavyksta joms pasipildyti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Prieš pradedant sportuoti, svarbu įsivertinti turimas ūmines bei lėtines ligas ir traumas. Stebėti, ar didesnio krūvio metu nepasireiškia neįprastas dusulys, skausmas krūtinėje, neritmiška ar neįprastai dažna širdies veikla, galvos svaigimas, sąmonės praradimas arba sumažėja fizinio krūvio tolerancija (trūksta jėgų, iškeliama mažiau svorių, sulėtėja tempas). Esant vienam ar keliems iš išvardintų požymių, gydytojas kardiologas, šeimos ar sporto medicinos gydytojas galėtų įvertinti ir diagnozuoti galimus pakitimus ar ligas.
Profilaktinis patikrinimas: ką jis apima?
Apsilankius pas gydytoją kardiologą, pirmiausia vyksta paciento apklausa - išsiaiškinama, kokių nusiskundimų turi žmogus, koks yra jo ramybės pulsas ir kraujospūdis, ar turi nustatytų lėtinių ligų, traumų bei žalingų įpročių. Taip pat ar šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis ir ar giminėje yra buvę staigių mirčių. Svarbu, ir kokius vaistus ar papildus vartoja bei, žinoma, ką sportuoja ir kokiu intensyvumu tai daro.
Dažniausiai vizito metu atliekama elektrokardiograma, kuri parodo žmogaus širdies elektrinę veiklą ar jos sutrikimus bei aritmijas. Taip pat labai svarbus širdies ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima įvertinti širdies struktūrinius pakitimus, funkciją bei įtarti širdies raumens ir vožtuvų patologiją. Sportuojantiems žmonėms naudingas ir fizinio krūvio testas (bėgtakio arba dviračio testas), kuris atliekamas kartu su dujų analize arba be jos. Šio tyrimo metu įvertinamas žmogaus fizinis pajėgumas, kaip dėl krūvio pasikeičia kraujospūdis ir pulsas, ar išprovokuojami simptomai, ritmo sutrikimai bei parenkamas tinkamiausias sportavimo pulsas.
Norint patikslinti diagnozę, papildomai gali būti atliekamas elektrokardiogramos monitoravimas (Holterio tyrimas), kurio metu vertinamas aritmijų pasireiškimas per vieną ar daugiau parų. Taip pat galima atlikti detalesnius instrumentinius tyrimus, tokius kaip širdies kraujagyslių kompiuterinę tomografiją ar širdies magnetinio rezonanso tyrimą, kurie tiksliau parodo širdies kraujagyslių bei širdies audinio būklę ir pakitimus.
Apskritai profilaktinis kardiologinis ištyrimas yra naudingas visiems, kurie nori sportuoti ir tai daryti saugiai, ypač jei jie niekada nebuvo tirti kardiologo ar susiduria su minėtais simptomais, ligomis bei rizikos veiksniais. Visa tai įvertinus profilaktinių patikrinimų dažnis parenkamas individualiai - jei žmogus neturi jokių nerimą keliančių požymių ar rizikos veiksnių, kitas ištyrimas galimas prieš didesnio intensyvumo varžybas, atsiradus naujiems skundams arba kas kelerius metus.