Širdies sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai savijautai. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirtingumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą. Tačiau gera naujiena yra ta, jog sveikatos srities specialistai teigia, kad net 80% šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą. Šiame straipsnyje aptarsime širdies permušimus, jų priežastis, kada jie gali būti pavojingi ir kaip juos galima suvaldyti.
Kas Yra Širdies Permušimai?
Širdies permušimai - tai neritmiškas širdies plakimas, su kuriuo gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Širdies permušimai - tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis - tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka.
Paprastai širdis plaka reguliariai, laikydamasi savo ritmo, tačiau kai dėl tam tikrų priežasčių šis ritmas sutrinka, žmogus pajunta permušimą. Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Vis dėlto, dažni ar lydimi kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas, širdies permušimai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia šie epizodai.
Dažniausios Širdies Permušimų Priežastys
Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų.
- Stresas: Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kai organizmas patiria emocinę ar fizinę įtampą, adrenalino lygis kraujyje pakyla, o tai gali paveikti širdies ritmą.
- Kofeinas, alkoholis ir nikotinas: Didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies veiklą, sukelti „drebėjimo“ jausmą ar net kelis permušimus iš eilės. Per didelė alkoholio dozė gali sutrikdyti elektrolitų balansą organizme, o tai paveikia širdies veiklą. Rūkymas tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdį, didindamas permušimų tikimybę.
- Elektrolitų disbalansas: Kalbant apie kitus veiksnius, dažna širdies permušimų priežastis yra elektrolitų disbalansas. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą.
- Skydliaukės sutrikimai: Tiek hiperaktyvi, tiek nepakankama skydliaukės funkcija veikia širdies ritmą.
- Širdies ligos: Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stimuliuojantys arba kai kurie diuretikai, taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.
Širdies permušimai gali būti labai individualūs - tai, kas juos sukelia vienam žmogui, kitam gali visai nekelti problemų. Todėl labai svarbu stebėti savo kūną, fiksuoti aplinkybes, kuriomis atsiranda permušimai, ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju, kad būtų išsiaiškintos tikrosios priežastys.
Taip pat skaitykite: Pratimai širdies ir kraujagyslėms
Kada Širdies Permušimai Yra Pavojingi?
Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Širdies permušimai taip pat gali būti rimtas signalas, jei jie atsiranda kartu su kitais širdies ligų požymiais, pavyzdžiui, nuolatiniu nuovargiu, kraujo spaudimo svyravimais ar neįprastai greitu širdies plakimu. Pavojus ypač didėja žmonėms, kurie jau turi diagnozuotas širdies ligas. Dar vienas svarbus aspektas - širdies ritmo sutrikimai po fizinio krūvio. Jei poilsio metu širdis ilgai negali grįžti į normalų ritmą, arba jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, tai gali būti ženklas, kad širdis patiria didelę apkrovą.
Gydytojas gali atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, papildomus širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli problema.
Kaip Atsikratyti Širdies Permušimų?
Nors širdies permušimai gali kelti nerimą, tačiau dažnai juos galima suvaldyti pakankamai nesunkiai. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių.
- Venkite streso: Emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.
- Koreguokite mitybą: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas. Tačiau svarbu nepersistengti - jei fizinis krūvis sukelia permušimus, reikia pasitarti su gydytoju dėl tinkamos veiklos rūšies ir intensyvumo.
Liaudiški Vaistai Nuo Širdies Permušimų
Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.
Taip pat skaitykite: Širdies problemos ir fizinis aktyvumas
Širdies Permušimų Diagnostika
Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą - tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.
Be EKG ir Holterio, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra elektrolitų disbalanso, skydliaukės sutrikimų ar uždegiminių procesų, galinčių turėti įtakos širdies veiklai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami širdies ultragarsiniai tyrimai (echokardiografija), kurie leidžia įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veikimą ir kt. Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.
Gydytojas turi ne tik nustatyti priežastį, bet ir sukurti individualų gydymo planą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams. Tai gali apimti gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybos korekcijas, vaistus ar net specializuotas procedūras.
Širdies stimuliatorius: kas tai?
Širdis yra tarsi orkestro dirigentas - ji nustato viso kūno ritmą. Kai šis ritmas sutrinka ir širdis ima plakti per lėtai ar nereguliariai, organizmui ima trūkti deguonies. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiamas širdies stimuliatorius - mažas, bet gyvybiškai svarbus prietaisas, kuris padeda širdžiai plakti tinkamu dažniu.
Stimuliatorius nėra tik technologinis įrenginys - tai sprendimas, galintis sugrąžinti energiją, kvėpavimą be dusulio ir gyvenimo pilnatvės pojūtį. Kaip pabrėžia prof. Douglas Zipes, Indianos universiteto kardiologas ir širdies ritmo sutrikimų tyrėjas:„Modernus širdies stimuliatorius nėra tik aparatas - tai iš esmės dirbtinis širdies dirigentas, kuris vėl suderina žmogaus ritmą su gyvenimo tempu.“
Taip pat skaitykite: Sportas ir širdies pulsas: ką reikia žinoti
Širdies stimuliatorius - tai nedidelis, maždaug dviejų monetų dydžio elektroninis prietaisas, kuris padeda palaikyti normalų širdies plakimo ritmą. Jis dažniausiai implantuojamas po oda krūtinės srityje, kairėje arba dešinėje pusėje, šiek tiek žemiau raktikaulio. Nuo stimuliatoriaus išvedami ploni elektrodai (laidai), kurie įvedami į širdį ir perduoda jai elektrinius impulsus.
Šie impulsai imituoja natūralius širdies signalus, todėl širdis susitraukia tuo metu, kai to reikia. Jei širdis plaka per lėtai ar praleidžia dūžius, stimuliatorius „perima vadeles“ ir išsiunčia impulsą, kuris suderina širdies ritmą.
Kaip paaiškina dr. Bruce Wilkoff, Klivlando klinikos širdies ritmo sutrikimų ekspertas:„Stimuliatorius elgiasi kaip širdies apsaugos sistema - jis visą laiką stebi jos darbą ir įsijungia tik tada, kai to reikia.“Stimuliatoriaus veikimo principas yra paprastas, bet labai tikslus. Jį galima palyginti su automatinio piloto sistema, kuri neperima visos kontrolės, o tik padeda išlaikyti tinkamą kryptį.
Pagrindinės Stimuliatoriaus Dalys
Prieš suprantant, kaip prietaisas veikia, verta žinoti jo pagrindinius komponentus:
- Impulsų generatorius: tai stimuliatoriaus „smegenys“ - mikroprocesorius, kuris siunčia elektrinius impulsus.
- Baterija: įmontuota ličio jonų baterija, kurios tarnavimo laikas siekia 8-12 metų.
- Elektrodai (laidai): ploni laidai, vedantys iš generatoriaus į širdies ertmes, perduoda signalus ir grąžina informaciją apie ritmą.
Kai stimuliatorius aptinka, kad širdis plaka per lėtai, jis iškart siunčia nedidelį impulsą (apie 0,5-1 V), kurio žmogus nejaučia, bet širdis reaguoja susitraukimu. Kai ritmas vėl tampa normalus, stimuliatorius automatiškai sustabdo impulsų siuntimą.
Stimuliatorių Rūšys
Medicinoje naudojami keli pagrindiniai širdies stimuliatorių tipai:
- Vienos kameros stimuliatorius: stimuliuoja tik vieną širdies ertmę (paprastai dešinįjį skilvelį).
- Dvigubos kameros stimuliatorius: sinchronizuoja prieširdžių ir skilvelių darbą.
- Biventrikulinis stimuliatorius (CRT): naudojamas širdies nepakankamumo gydymui, kai reikia suderinti abiejų skilvelių darbą.
Naujausios kartos stimuliatoriai neturi laidų - jie vadinami „leadless“ (be laidų) ir įvedami tiesiai į širdį per kateterį. Jie mažesni, saugesni ir ypač tinka žmonėms, kuriems laidų implantacija būtų sudėtinga.
Širdies stimuliatorius - tai technologinis tiltas tarp biologijos ir elektronikos, padedantis širdžiai išlaikyti pastovų ritmą, kai ji pati to padaryti nebegali.
Kada Širdies Stimuliatorius Būtinas
Širdies stimuliatorius skiriamas ne visiems, kurių pulsas yra žemas ar ritmas nereguliarus. Jį reikia tik tada, kai širdies elektrinė sistema nebegali patikimai perduoti impulsų, dėl to širdis plaka per lėtai arba su pertraukomis. Tai nėra pirmas gydymo žingsnis - stimuliatorius dažniausiai taikomas tada, kai vaistai ar kitos priemonės nepadeda.
Kaip pabrėžia prof. John Mandrola, Kentukio širdies ritmo sutrikimų specialistas:„Širdies stimuliatorius nėra skirtas visiems su lėtu pulsu. Jis reikalingas tada, kai širdis nebegali pati palaikyti gyvenimui reikalingo ritmo.“
Yra keli atvejai, kai gydytojai nusprendžia, kad stimuliatorius būtinas:
- Sunkios bradikardijos atvejai: kai pulsas nuolat mažesnis nei 40-50 dūžių per minutę ir sukelia simptomus (silpnumą, alpimą, nuovargį).
- Širdies laidumo sutrikimai (blokados): kai elektriniai impulsai nepasiekia širdies skilvelių arba keliauja nereguliariai.
- Sinoatrialinio mazgo disfunkcija: kai pagrindinis širdies ritmą generuojantis mazgas veikia per lėtai arba neprognozuojamai.
- Širdies sustojimo (asistolijos) epizodai: kai ritmas visiškai nutrūksta net kelioms sekundėms.
- Kai kurių vaistų (pvz., beta adrenoblokatorių) netoleravimas: kai būtini vaistai sukelia per didelį pulso sulėtėjimą, bet jų negalima nutraukti.
Šios būklės dažnai diagnozuojamos atliekant EKG, Holterio stebėjimą (24-72 val.), kartais - elektrofiziologinį tyrimą. Gydytojai vertina, ar širdis gali savarankiškai palaikyti ritmą, ar jai reikia nuolatinės pagalbos.
Lėtas ar nereguliarus ritmas tampa pavojingas, kai sukelia konkrečius simptomus, rodančius nepakankamą kraujo tiekimą į smegenis ar organus. Tai signalai, kad širdis nebepajėgia užtikrinti normalaus darbo.
- Dažnas galvos svaigimas ar silpnumas: rodo nepakankamą smegenų aprūpinimą krauju.
- Alpimai arba sąmonės praradimo epizodai: gali reikšti širdies laidumo blokadą.
- Nuolatinis nuovargis: širdis nesugeba pumpuoti pakankamai kraujo fizinio krūvio metu.
- Dusulys, ypač ramybės būsenoje: kraujas kaupiasi plaučiuose dėl neefektyvaus širdies darbo.
- Netolygus pulsas ar „permušimai“: širdis kartais praleidžia dūžius, o kartais susitraukia per greitai.
Stimuliatorius tampa gyvybiškai svarbiu sprendimu, kai širdis praranda gebėjimą palaikyti stabilų ritmą ir dėl to kyla rizika sąmonės praradimui ar širdies sustojimui.
Kaip teigia dr. Eric Fain, „Abbott“ širdies prietaisų padalinio vadovas:„Stimuliatorius dažnai būna skirtumas tarp žmogaus, kuris bijo išeiti iš namų dėl alpimų, ir žmogaus, kuris vėl gyvena normalų, aktyvų gyvenimą.“
Širdies Stimuliatoriaus Implantavimas Ir Priežiūra Po Operacijos
Širdies stimuliatoriaus implantacija - tai palyginti nedidelė, tačiau itin tikslumo reikalaujanti procedūra. Ji atliekama sterilioje operacinėje, dažniausiai vietinės nejautros sąlygomis, todėl pacientas išlieka sąmoningas. Procedūra paprastai trunka 30-60 minučių, priklausomai nuo stimuliatoriaus tipo ir paciento būklės.
dr. Laurence Epstein, Brigham and Women’s ligoninės kardiologas, paaiškina:„Stimuliatoriaus implantacija yra viena iš labiausiai standartizuotų kardiologinių procedūrų - ji saugi, greita ir dažniausiai pacientui sugrąžina ritmingą gyvenimą jau pirmąją dieną.“
Kaip Atliekama Implantacija
Pirmiausia gydytojas padaro mažą pjūvį virš krūtinės ir po oda suformuoja „kišenėlę“ stimuliatoriui įdėti. Per veną (paprastai per poraktikaulio veną) į širdies ertmes įvedami ploni laidai - elektrodai, kurie sujungiami su stimuliatoriumi. Kai sistema patikrinama ir įsitikinama, kad impulsai perduodami tiksliai, pjūvis užsiuvamas.
Visa procedūra atliekama rentgeno kontrolėje, o po jos pacientas dažniausiai stebimas vieną parą ligoninėje. Jau kitą dieną galima keltis, judėti ir palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo.
Priežiūra Po Implantacijos
Pirmosiomis savaitėmis po operacijos labai svarbu leisti žaizdai tinkamai sugyti ir apsaugoti prietaisą nuo mechaninio poveikio.
Po procedūros rekomenduojama:
- Vengti rankos, esančios stimuliatoriaus pusėje, kėlimo virš pečių bent 2-3 savaites.
- Stebėti pjūvio vietą: jei atsiranda paraudimas, patinimas ar karštis - būtina kreiptis į gydytoją.
- Vengti intensyvaus fizinio krūvio pirmas kelias savaites.
- Laikytis vizitų grafiko: pirma apžiūra - po 4-6 savaičių, vėliau kas 6-12 mėn.
Dauguma modernių stimuliatorių leidžia gydytojui nuotoliniu būdu stebėti paciento širdies darbą. Tai reiškia, kad net būnant namuose, gydytojas gali matyti ritmo pokyčius ir prireikus pakoreguoti prietaiso nustatymus.
Galimos Komplikacijos
Nors procedūra laikoma saugia, kaip ir bet kuris chirurginis įsikišimas, ji gali turėti nedidelę komplikacijų riziką. Dažniausios jų:
- Pjūvio infekcija: pasitaiko retai (mažiau nei 2 % atvejų), bet reikalauja gydymo antibiotikais.
- Elektrodo pasislinkimas: gali sukelti netikslų impulsų perdavimą, tuomet atliekama korekcija.
- Trumpalaikis diskomfortas krūtinės srityje: dažniausiai praeina per kelias dienas.
Bendrai vertinant, stimuliatoriaus implantacija turi didelį sėkmės procentą (virš 97 %) ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę. Dauguma pacientų jau po kelių savaičių pamiršta, kad jų širdyje dirba šis mažas elektroninis partneris.
Širdies Stimuliatoriaus Privalumai Ir Trūkumai
Širdies stimuliatorius neabejotinai yra vienas iš didžiausių šiuolaikinės kardiologijos pasiekimų - prietaisas, kuris tiesiogine prasme gali pakeisti gyvenimo ritmą. Daugumai pacientų jis reiškia galimybę gyventi be nuolatinio nuovargio, galvos svaigimo ar alpimų. Tačiau, kaip ir kiekviena medicininė intervencija, stimuliatoriaus implantacija turi ne tik privalumų, bet ir tam tikrų apribojimų.
Kaip sako prof. David Wilkoff, Klivlando klinikos kardiologas:„Stimuliatorius suteikia žmogui tai, ką širdis prarado - patikimą ritmą. Bet pacientas turi išmokti gyventi su šia technologija taip, kaip gyventų su nauju širdies tempu.“
Privalumai
- Padeda išvengti pavojingų bradikardijos epizodų ir staigių sąmonės praradimų.
- Gerina širdies kraujo išstūmimo funkciją ir deguonies tiekimą organizmui.
- Ženkliai pagerina energijos lygį ir kasdienę fizinę ištvermę.
- Modernūs stimuliatoriai leidžia nuotoliniu būdu stebėti širdies veiklą, todėl užtikrina didesnį saugumą.
- Ilgaamžis sprendimas - stimuliatoriaus baterija tarnauja iki 10-12 metų.
- Pacientas gali gyventi normalų gyvenimą - sportuoti, keliauti, dirbti.
Trūkumai
- Reikalinga periodinė priežiūra ir prietaiso patikra pas kardiologą.
- Galimos nedidelės komplikacijos po operacijos (infekcija, elektrodų pasislinkimas).
- Kai kurie elektroniniai prietaisai (pvz., stiprūs magnetai ar senos mikrobangos) gali laikinai paveikti stimuliatorių.
- Reikia vengti traumų krūtinės srityje, ypač stimuliatoriaus pusėje.
- Psichologinis prisitaikymas - kai kuriems pacientams reikia laiko priprasti prie minties, kad širdį reguliuoja prietaisas.
Iš esmės stimuliatorius - tai ne apribojimas, o naujas gyvenimo etapas, kuriame žmogus išmoksta klausytis savo širdies dar kitaip. Didžioji dauguma pacientų po implantacijos ne tik išvengia pavojingų būklių, bet ir atranda naują energijos lygį bei pasitikėjimą savimi.
Gyvenimas Su Širdies Stimuliatoriumi
Gyvenimas su širdies stimuliatoriumi po kelių savaičių dažniausiai tampa visiškai įprastas. Šiuolaikiniai prietaisai yra kompaktiški, saugūs ir sukurti taip, kad žmogus galėtų gyventi pilnavertį, aktyvų gyvenimą. Daugelis pacientų greitai pamiršta, kad jų širdyje dirba mažytis elektroninis pagalbininkas - kol laikomasi kelių pagrindinių priežiūros principų.
Kaip pabrėžia prof. Jagmeet Singh, Harvardo universiteto kardiologas ir širdies prietaisų tyrėjas:„Stimuliatorius suteikia pacientui laisvę, ne ribas. Svarbiausia - žinoti, kaip su juo gyventi protingai, o ne atsisakyti to, kas džiugina gyvenime.“
Fizinė Veikla Ir Sportas
Po kelių savaičių nuo implantacijos galima grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo. Vaikščiojimas, plaukimas, joga ar lengvi pratimai - ne tik leidžiami, bet ir naudingi.
Tačiau svarbu vengti smūgių ar spaudimo krūtinės srityje, kur yra stimuliatorius. Tokios sporto šakos kaip imtynės ar sunkumų kilnojimas krūtine turi būti ribojamos.
Jei stimuliatorius įdiegtas dėl širdies nepakankamumo, gydytojas gali sudaryti individualią fizinio krūvio programą, kad stiprėtų širdis, bet nepervargtų.
Technologijos Ir Kasdieniai Prietaisai
Šiuolaikiniai stimuliatoriai yra apsaugoti nuo daugumos buitinės elektronikos trikdžių.
Visgi yra keletas rekomendacijų:
- Mobilųjį telefoną laikykite priešingoje pusėje nei stimuliatorius, bent 15 cm atstumu.
- Indukcinės viryklės, garsi magnetinė įranga ar metalo detektoriai (pvz., oro uostuose) gali laikinai paveikti prietaisą - patartina turėti medicininį pažymėjimą ir pranešti apsaugai.
- Medicininiai tyrimai kaip MRT ar diatermija (šiluminė terapija) atliekami tik suderinus su gydytoju, nes ne visi stimuliatoriai su jais suderinami.
Kelionės Ir Gyvenimo Kokybė
Pacientai su širdies stimuliatoriais gali laisvai keliauti, plaukti, dirbti ir sportuoti. Lėktuvų saugumo kontrolėje rekomenduojama rodyti stimuliatoriaus kortelę, kuri išduodama po implantacijos.
Taip pat verta turėti gydytojo išrašą anglų kalba, ypač keliaujant į užsienį - tai palengvina pagalbą, jei prireiktų medicininės priežiūros.
tags: #sirdies #stimuliatorius #plaukimas