Olimpinės žaidynės - svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, apimanti individualias arba komandines sportininkų varžybas. Jos rengiamos kas ketveri metai, o olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų žaidynių, įvykusių 1896 metais. Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuolaikinės penkiakovės istoriją olimpinių žaidynių kontekste, nuo jos ištakų iki šių dienų.
Šiuolaikinės penkiakovės ištakos ir raida
Šiuolaikinė penkiakovė, kaip atskira sporto šaka, gimė iš antikinės penkiakovės tradicijų ir kariuomenės poreikių. Šiuolaikinės penkiakovės pradininku laikomas prancūzų baronas Pierre'as de Coubertinas, moderniųjų olimpinių žaidynių iniciatorius. Jis siekė sukurti sporto šaką, kuri reikalautų iš sportininkų universalumo ir įvairių įgūdžių.
Antikinės penkiakovės įtaka
Penkiakovė jau buvo kultivuojama senovės Graikijos olimpinėse žaidynėse 708 m. pr. Kr. Tuomet varžybos apėmė penkias rungtis:
- bėgimą;
- šuolį į tolį;
- ieties metimą;
- disko metimą;
- imtynes.
Aristotelis rašė, kad „Štai kodėl penkiakovininkai yra gražiausi iš visų atletų“.
Kariškių įgūdžių atspindys
P. de Coubertinas siekė, kad šiuolaikinė penkiakovė atitiktų XIX amžiaus pabaigos ar XX amžiaus pradžios kavaleristo, atsidūrusio priešo užnugaryje su specialia užduotimi, įgūdžius. Ne veltui 1912 m., kai šiuolaikinė penkiakovė debiutavo olimpinėse žaidynėse, varžybose dalyvavo tik karininkai.
Taip pat skaitykite: Funkcionalumas sporto salėje
Pirmosios šiuolaikinės penkiakovės varžybos
Pirmosios šiuolaikinės penkiakovės varžybos įvyko 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Stokholme, Švedijoje. Programa susidėjo iš šių rungčių:
- šaudymo pistoletu;
- fechtavimo;
- 200 m plaukimo laisvu stiliumi;
- konkūrinio jojimo;
- kroso bėgimo.
Pirmasis olimpinis šiuolaikinės penkiakovės čempionas buvo švedas Gustafas Liljehiokas (Gustaf Lilliehook). Iš pradžių vyko tik individualios varžybos, o nuo 1987 m. Europos, nuo 1991 m. pasaulio čempionatuose vyksta ir estafečių varžybos.
Šiuolaikinės penkiakovės raida olimpinėse žaidynėse
Per savo gyvavimo istoriją šiuolaikinė penkiakovė patyrė nemažai pokyčių, siekiant padidinti sporto šakos patrauklumą ir dinamiškumą.
Varžybų formato pokyčiai
- Iki 1948 m. šiuolaikinė penkiakovė vadinta karininkų daugiakove, ir rungtyniavo tik karininkai.
- Nuo 1912 m. kelis kartus keitėsi varžybų trukmė, rungčių seka, rungčių sąlygos, laimėtojo nustatymas.
- Nuo 1996 m. Atlantos žaidynėse varžybų eiga buvo sutalpinta į vieną dieną.
- Nuo 2000 m. olimpinių varžybų šią sporto šaką pradėjo atstovauti ir moterys.
Rungčių pokyčiai
- Nuo 2000 m. olimpinių žaidynių plaukimo distancija sutrumpėjo nuo 300 iki 200 metrų, o bėgimo - nuo 4 iki 3 kilometrų.
- 2009 m. bėgimo ir šaudymo rungtys buvo sujungtos, sukuriant kombinuotą rungtį, panašią į biatloną, vadinamą „laser-run“.
- 2011 m. tikras pistoletas pakeistas lazeriniu.
Komandinės varžybos
Nuo 1952 iki 1992 m. olimpinėse žaidynėse penkiakovininkai galėjo iškovoti ne vieną medalį, nes programoje buvo ir komandų varžybos.
Šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje
Lietuvoje šiuolaikinė penkiakovė turi gilias tradicijas ir stiprią sportininkų bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Olimpinė penkiakovė
Pradžia ir pirmieji pasiekimai
Šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje pradėta kultivuoti 1955 m. (iniciatoriai - vilnietis S. Žekonis ir kaunietis Viktoras Želvys). 1956 m. per atvirą Latvijos čempionatą Rygoje vyko I Lietuvos spartakiados šiuolaikinės penkiakovės varžybos ir I Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas (pirmuoju Lietuvos čempionu tapo S. Žekonis). 1959 m. įkurta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.
Pirmuoju tarptautinėje arenoje pasižymėjusiu Lietuvos penkiakovininku tapo panevėžietis Stasys Šaparnis. 1967 m. jis tapo pasaulio vicečempionu. 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse S. Šaparnis asmeninėse varžybose liko devintas, o komandinėse su TSRS ekipa pelnė sidabrą.
Žymiausi Lietuvos penkiakovininkai
Per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva išugdė daug aukšto lygio penkiakovininkų, kurie sėkmingai atstovavo šaliai tarptautinėse varžybose.
- Andrejus Zadneprovskis: 2004 m. Atėnų olimpiados sidabras, 2008 m. Pekino olimpiados bronza.
- Edvinas Krungolcas: 2008 m. Pekino olimpiados sidabras.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: 2012 m. Londono olimpiados auksas, 2021 m. Tokijo olimpiados sidabras.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) yra atsakinga už šios sporto šakos plėtrą ir valdymą šalyje. Ji organizuoja varžybas, treniruočių stovyklas, rūpinasi sportininkų rengimu ir atstovavimu tarptautinėse varžybose.
Šiuolaikinės penkiakovės ateitis
Šiuolaikinės penkiakovės ateitis yra susijusi su nuolatiniais pokyčiais ir prisitaikymu prie naujų sąlygų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Pokyčiai po 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių
2024 m. Paryžiaus olimpiada buvo paskutinė, kurioje šiuolaikinėje penkiakovėje atletai varžėsi ir jojimo rungtyje. UIPM pranešė, jog pradėta ieškoti jojimo sporto šaką keisiančios disciplinos. Remiantis UIPM rekomendacijomis, naujoji šiuolaikinės penkiakovės rungtis turėtų didinti šios sporto šakos populiarumą ir patrauklumą, kartu išlaikant jos esmę - fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujančios sporto šakos statusą. Naujovės įsigalios tik 2028-ųjų vasaros žaidynėse.
Nauja rungtis - kliūčių ruožas
Nuo 2025 metų jojimą pakeitė nauja rungtis - kliūčių ruožas. Tai sporto disciplina, reikalaujanti ne tik greičio ir ištvermės, bet ir sugebėjimo įveikti įvairias kliūtis. Šią rungtį sudaro 8 kliūtys: 6 nesikeičiančios, 2 - išrinktos atsitiktina tvarka iš UIPM sudaryto kliūčių sąrašo.
Diskusijos ir nuomonės
Šiuolaikinės penkiakovės bendruomenėje vyksta aktyvios diskusijos dėl jojimo pašalinimo ir naujos rungties įvedimo. Kai kurie sportininkai ir treneriai išreiškia susirūpinimą dėl sporto šakos tradicijų pažeidimo, o kiti palaiko pokyčius, tikėdamiesi padidinti penkiakovės patrauklumą ir prieinamumą.
tags: #siuolaikine #penkiakove #olimpines #zaidynes