Gastritas, arba skrandžio gleivinės uždegimas, yra dažna virškinimo sistemos liga, paveikianti įvairaus amžiaus žmones. Nors mityba vaidina esminį vaidmenį valdant gastrito simptomus, fizinis aktyvumas taip pat gali turėti įtakos skrandžio sveikatai. Svarbu suprasti, kaip tinkamai derinti sportą ir gastritą, kad išvengtumėte neigiamų pasekmių ir pasinaudotumėte teigiamu fizinio aktyvumo poveikiu.
Fizinio krūvio įtaka virškinimo sistemai
Gydytojai perspėja, kad netinkamai parinktas ir per didelis fizinis krūvis sukelia stresą organizmui, kuris gali sąlygoti virškinamojo trakto sutrikimus. Tačiau tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali teigiamai paveikti virškinimo sistemą. Subalansuotas fizinis krūvis, ypač apkraunant pilvo preso raumenis, gerina peristaltiką, skrandžio turinio evakuaciją ir mažina vidurių užkietėjimo riziką. Lengvas bėgimas taip pat gali pagerinti peristaltiką.
Tačiau, tinkamai nepasirengus, per intensyvus fizinis krūvis gali sukelti rimtesnius virškinamojo trakto sutrikimus. Dažniausia problema - gastroezofaginis refliuksas, pasireiškiantis dėl padidėjusio slėgio pilvo ertmėje. Per didelė pilvo preso raumenų apkrova gali paūminti hemorojų. Norint išvengti šių sutrikimų, nerekomenduojama intensyviai sportuoti iškart po valgio. Tai ypač taikoma bėgimui, sportiniams žaidimams, pavyzdžiui, futbolui, krepšiniui ir tenisui. Prieš sportą reikėtų vengti sunkiai virškinamo maisto - riebių ar itin baltymingų patiekalų.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų virškinimo sistema nėra pakankamai atspari stipriam krūviui, todėl sportuojant gali pasireikšti skrandžio sutrikimas ir pykinimas. Vyresniame amžiuje gali paūmėti akmenligė ar virškinamojo trakto uždegimai, blogėja kraujagyslių būklė ir kraujotaka, vidaus organai tampa funkciškai mažiau aktyvūs.
Mankštos nauda sergant virškinimo sistemos ligomis
Reguliari mankšta gali teigiamai veikti virškinimo sistemos ligų eigą. Gydant virškinimo sistemos ligas, svarbu judėjimo režimas, kadangi įvairus fizinio krūvio intensyvumas (atliekant specialius pratimus) gali paveikti virškinimo sistemos funkciją. Tyrimų duomenimis, kartojami mažo intensyvumo fiziniai pratimai sumažina gaubtinės žarnos vėžio riziką iki 50 proc. Fizinis aktyvumas gali sumažinti divertikuliozės (gleivinės išsigaubimas į raumeninį žarnyno sienelės sluoksnį) riziką, kraujavimą iš virškinamojo trakto ir uždegimines žarnų ligas. Gerėja kraujotaka pilvo ertmės ir dubens organuose, veninio kraujo nutekėjimas.
Taip pat skaitykite: Sportas su refliuksu ir uždegimu
Specialistai mankštos intensyvumą skirsto į saikingą ir intensyvų. Saikingas fizinis krūvis skiriamas esant hiperkinezinei (padidinto aktyvumo) virškinimo sistemos ligos formai. Tokiu atveju pratimai yra nesudėtingi, atliekami gulint ant nugaros, šono arba sėdint. Mankštinamasi 20-30 min. Intensyvus fizinis krūvis skiriamas esant atoninei (kai žarnynų tonusas ir peristaltikos procesas nusilpęs) virškinimo sutrikimo ligos formai.
Atsižvelgiant į virškinamojo trakto ligą, skiriami atitinkami gydomosios gimnastikos pratimai. Jei kamuoja žarnyno spazmai, svarbu, kad atsipalaiduotų priekinė pilvo sienelė. Tokiems žmonėms jokiu būdu neskiriami pratimai pilvo presui stiprinti su jėgos elementais. Esant sumažėjusiam žarnyno tonusui, t. y. kai kamuoja vidurių užkietėjimas, siūloma atlikti pratimus pilvo presui, naudojant jėgą. Pratimai atliekami nevalgius, išgėrus stiklinę šilto vandens. Specialūs pratimai pilvo presui pakaitomis skiriami su bendrais ir kvėpavimo pratimais.
Atliekant fizinius pratimus, skatinami centrinės nervų sistemos (CNS) nerviniai procesai. Esant pažeistiems virškinamojo trakto organams, į CNS ateina iškreipti impulsai, sudarantys spazminius jaudinimosi arba slopinimo židinius, pažeidžiami neurodinaminiai procesai ir smegenų didžiųjų pusrutulių žievės, retikulinės formacijos ir požievio sąveika. Darant fizinius pratimus, normalizuojasi galvos smegenų judėjimo centrų jaudinimas ir slopinimas. Taip gerinami virškinimo organų trofiniai procesai, spartinami regeneraciniai, lėtinami distrofiniai ir atrofiniai procesai, aktyvinama žarnyno motorika, gerėja kraujotaka pilvo ertmėje, spartėja audinių atsikūrimo ir plastiniai procesai, išnyksta uždegiminiai reiškiniai.
Hemorojus yra dažna vidurių užkietėjimo komplikacija. Hemorojaus paūmėjimo atveju atliekami kvėpavimo pratimai. Paūmėjimui praėjus skiriami pratimai gulimoje padėtyje pakėlus dubenį, kvėpavimo pratimai derinami su bendro pobūdžio fiziniais pratimais. Vidurių užkietėjimas dažnai komplikuojasi į hemorojų, todėl pratimai, kurie atliekami esant vidurių užkietėjimui dėl spazmų, tinka ir sergant hemorojumi. Turintiems hemorojų, jei nėra paūmėjimo, šiuos pratimus galima atlikti kasdien kelis kartus.
Pratimų pavyzdžiai
- Pratimai po valgio: Esant virškinamojo trakto ligoms, kad būtų stimuliuojamas virškinimas ir pagerėtų virškinimo organų vegetacinė reguliacija, siūloma tuoj po valgio atlikti nesudėtingus pratimus. Gulint ant šono vieną koją sulenkti, kitą ištiesti. Ištiestą koją kelti į viršų. Kvėpuoti laisvai. Eiti vietoje aukštai keliant kojas. Rankos ant juosmens.
- Pratimai sergant hemorojumi: Atsigulti ant nugaros, vieną koją sulenkti, kitą ištiesti. Ištiestą koją atitraukiant į šalį įkvėpti, o pritraukiant - iškvėpti. Tą patį pakartoti su kita koja. Stovint atlikti mojamuosius judesius tiesia koja pirmyn ir atgal, į šalis. Kvėpuoti laisvai. Pratimų atlikimo tempas lėtas, atliekami kartą per dieną. Tarp šių pratimų daromi atsipalaidavimo pratimai.
- Pratimai pilvo presui stiprinti: Jie skiriami, kai yra sumažėjęs skrandžio ir žarnyno raumenų tonusas. Pratimų atlikimo tempas lėtas, kvėpuojama laisvai. Kiekvienas pratimas kartojamas nuo 4 iki 8 kartų. Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Atsigulti ant nugaros, rankas nuleisti. Iškvepiant pritraukti sulenktas kojas ir pasukti į kairę. Atsigulti ant šono.
- Pratimai, atpalaiduojantys priekinę pilvo sienelę: Jie tinka, kai yra žarnyno spazmai. Visi pratimai atliekami du kartus per dieną išgėrus stiklinę šilto vandens arba nevalgius. Atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti. Lėtai tiesti vieną koją, po to sulenkti. Tą patį pakartoti su kita koja. Ištiesti koją ir atitraukti į šalį. Tą patį pakartoti su kita koja.
- Pratimai esant vidurių užkietėjimui: Vidurių užkietėjimu susergama dėl žarnyno funkcijos sutrikimų, jo atonijos arba spazmo. Pratimai daromi prieš tai išgėrus stiklinę šilto vandens arba nevalgius. Atsisėsti ant kėdės, kojos pečių plotyje, rankos iškeltos į viršų - įkvėpti ir paliesti rankomis pėdas. Atsisėsti ant kėdės, sulenktą koją pritraukti prie krūtinės - įkvėpti, po to ištiesti ir pastatyti ant žemės - iškvėpti. Atsisėsti ant žemės. Kelti vieną tiesią koją į viršų ir ištiestomis rankomis stengtis paliesti kojų pirštus. Pradinė padėtis - klūpint. Kojos suglaustos, sėdmenys padėti ant kulnų, nugara tiesi. Stengtis rankomis pasiekti kuo toliau. Pratimas baigiamas padėtyje „ant keturių“. Kvėpuoti laisvai. Atsigulti ant nugaros. Apkabinti rankomis kelius - įkvėpti, po to kojas ištiesti, pastatyti ant grindų - iškvėpti. Rankas ištiesti į šalis - įkvėpti, kelti po vieną tiesią koją, pritraukti rankomis kuo arčiau kūno - iškvėpti, po to nuleisti. Tą patį atlikti su kita koja. Atsigulti ant pilvo. Pakaitomis kelti tiesią priešingą ranką ir koją. Kvėpuoti laisvai. Atsisėsti ant kėdės. Tai - atsipalaidavimo pratimas. Kvėpuoti laisvai.
Mitybos rekomendacijos sergant gastritu
Tinkama mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių sumažinti gastrito simptomus ir skrandžio gleivinei atsigauti. Svarbu rinktis švelnius, lengvai virškinamus ir maistingus produktus, kurie nedirgina gleivinės ir padeda sumažinti uždegimą.
Taip pat skaitykite: Kaip plaukimas veikia jūsų virškinimo sistemą
Rekomenduojami produktai ir maisto grupės:
- Šviežios daržovės: Virtos arba troškintos daržovės, kurios yra minkštos tekstūros ir lengvai virškinamos.
- Mažai rūgštūs vaisiai: Bananai, obuoliai, kriaušės, kurie nedirgina skrandžio gleivinės.
- Grūdų produktai: Avižų, grikių ar ryžių košės, kurios ramina skrandį.
- Liesi baltymai: Virta arba kepta vištiena, kalakutiena, žuvis ar tofu.
- Sveikieji riebalai: Alyvuogių aliejus, avokadai, vartojami saikingai.
| Produktas | Kodėl jis tinkamas esant skrandžio uždegimui? |
|---|---|
| Bananai | Lengvai virškinami, padeda neutralizuoti skrandžio rūgštį ir apsaugoti gleivinę. |
| Obuoliai (kepti) | Mažina dirginimą ir yra lengvai virškinami. |
| Bulvės | Virtos arba keptos be aliejaus, neutralizuoja skrandžio rūgštį. |
| Avižų košė | Sudėtyje esantys tirpūs skaidulos ramina skrandžio gleivinę. |
| Morkos | Virtos ar troškintos, lengvai virškinamos ir nedirgina skrandžio. |
| Cukinijos | Minkštos tekstūros daržovės, kurios nedirgina gleivinės. |
| Virta vištiena | Liesas baltymų šaltinis, nedirgina skrandžio. |
| Lašiša | Turtinga omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegimą. |
| Natūralus jogurtas | Padeda atkurti naudingas bakterijas ir stiprina virškinimo sveikatą. |
| Ramunėlių arbata | Ramina skrandžio gleivinę ir mažina uždegimą. |
Maisto paruošimo rekomendacijos:
- Rinkitės virimą garuose, troškinimą ar kepimą orkaitėje be didelio kiekio riebalų.
- Venkite kepto, riebaluose gruzdinto maisto, nes jis apsunkina virškinimą ir gali pabloginti simptomus.
- Įtraukite skystus ar pusiau kietus patiekalus, pvz., sriubas ar tyreles.
Produktai, kurių reikėtų vengti:
- Rūgštūs maisto produktai: Citrusai, pomidorai, marinuoti produktai.
- Aštrūs prieskoniai: Pipirai, čili, kiti aštrūs prieskoniai, kurie dirgina gleivinę.
- Riebūs ir perdirbti maisto produktai: Dešros, riebūs pieno produktai, greitas maistas.
- Saldūs produktai: Šokoladas, saldumynai, kurie skatina rūgšties gamybą.
| Produktas | Kodėl reikėtų vengti esant skrandžio uždegimui? |
|---|---|
| Aštrus maistas | Dirgina skrandžio gleivinę ir didina rūgštingumą. |
| Alkoholis | Pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. |
| Kava | Stimuliuoja rūgšties gamybą, kas gali pabloginti simptomus. |
| Riebus maistas | Lėtai virškinamas, gali sukelti sunkumo jausmą ir pabloginti būklę. |
| Citrusinių vaisių sultys | Didina skrandžio rūgštingumą ir dirgina gleivinę. |
| Pomidorai | Dėl didelio rūgščių kiekio gali sudirginti skrandį. |
| Šokoladas | Skatina rūgšties gamybą ir gali pabloginti gastrito simptomus. |
| Perdirbtas maistas | Turtingas konservantų ir dirgiklių, kurie pažeidžia gleivinę. |
Bendros mitybos taisyklės esant gastritui:
- Valgykite mažomis porcijomis: Dažnesni, bet mažesni valgiai padeda sumažinti skrandžio apkrovą.
- Venkite per karšto ar per šalto maisto: Optimalios temperatūros maistas nedirgina gleivinės.
- Gerkite pakankamai skysčių: Tačiau venkite gerti didelius kiekius vandens valgymo metu.
- Kruopščiai kramtykite maistą: Tai palengvina virškinimo procesą.
Dieta sergant lėtiniu gastritu
Jeigu diagnozuotas lėtinis gastritas, vien medikamentinis gydymas nėra pakankamas. Reikia parinkti visavertį, skrandžio gleivinės nedirginantį maistą. Tik sureguliavus mitybą, padedama atsistatyti skrandžio gleivinei ir išvengti nuolatinių ligos paūmėjimų.
Porcijos turi būti nedidelės, valgoma tuo pačiu laiku, ne rečiau nei 5-6 kartus per dieną. Maistas neturi būti labai karštas arba labai šaltas - geriausia 15-35ºC.
Negalima vartoti riebios mėsos ir žuvies, rūkytų patiekalų, konservų, marinatų, sūrios žuvies. Geriau tiktų virti, gaminti ant garų, troškinti, o ne kepti patiekalai.
Ligoniams, kurių skrandžio funkcija (sekrecija) nepakankama, reikia pasistengti suaktyvinti virškinimo liaukų funkciją, bet nepakenkti gleivinei.
Rekomenduojami:
- neriebi mėsa ir žuvis, paukštiena. Produktai vartojami sumalti. Patiekalai virti arba lengvai pakepinti, bet be džiūvėsėlių ar miltų.
- sriubos - mėsiškos, žuvies, grybų, daržovių, kruopų.
- natūralus pienas tik patiekaluose, rūgštūs pieno produktai, varškė, skystai virti kiaušiniai, omletas.
- ilgai virtų kruopų košės, virti makaronų patiekalai.
- virtas šviežias jautienos kumpis, neaštrus sūris, išmirkyta kapota silkė.
- žalios ir virtos daržovės, kepti ir virti obuoliai, apelsinai, mandarinai, vynuogės, braškės, avietės, minkštos kriaušės.
- arbata su cukrumi arba medumi ir citrina, šviežios vaisių ir uogų sultys, erškėtrožių nuoviras, kisieliai, visų vaisių ir uogų kompotai.
- balta vakar dienos duona, džiūvėsiai, neriebūs sausainiai.
Nerekomenduojami:
- aštrūs, kepti, sūrūs patiekalai.
- mėsos, žuvies konservai.
- šviežia duona, miltinės tešlos gaminiai.
- ledai, šalti gėrimai su ledu.
- alkoholis, cigaretės.
Skatina skrandžio ir žarnyno funkciją šių vaistažolių arbata: gysločio lapų, mėtų lapų, ramunėlių žiedų, šlamučio žiedų, sukatžolės žiedų. Vaistažolės sumaišomos lygiomis dalimis. Arbatą geriau paruošti iš vakaro. 2 v.šaukštus mišinio užpilkite 3 stiklinėmis (verdančio) vandens. Uždenkite arbatą dangteliu ir palikite iki ryto. Ryte perkoškite ir truputį pašildykite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Arbatą gerkite mėnesį, po to padarykite 1 mėn. pertrauką ir kursą pakartokite.
Taip pat skaitykite: Ar sportas kenkia skrandžio opai?
Dieta sergant hiperacidiniu gastritu
Sergantiems hiperacidiniu (padidėjęs skrandžio rūgštingumas) gastritu reikalingas maistas, neaktyvinantis skrandžio sekrecijos.
Rekomenduojami:
- natūralus pienas. Jis nedaug mažina skrandžio sekreciją ir jame yra optimalus santykis visų organizmui reikalingų nepakeičiamų amino rūgščių. Jei organizmas natūralų pieną blogai toleruoja, galima pabandyti gerti jį po pusę stiklinės po valgio, praskiedžiant silpna šilta arbata.
- grietinėlė, nerūgšti varškė.
- virtos, troškintos daržovės.
- visos kruopų košės, išskyrus sorų.
- patiekalai iš makaronų.
- neriebi mėsa, žuvis, paukštiena.
- nerūgštūs obuoliai, kriaušės, bananai.
Nerekomenduojami produktai, skatinantys skrandžio sulčių išsiskyrimą:
- koncentruoti ir riebūs mėsos, žuvies, ypač grybų sultiniai.
- žalios daržovės, raugintų ir marinuotų daržovių patiekalai, aštrūs užkandžiai.
- bet kokie rūkyti produktai.
- miltinės tešlos gaminiai, pyragai, juoda duona.
- ledai, šalti gėrimai, alkoholis.
Rekomenduojama vaistažolių arbata: ramunėlių žiedai, liepžiedžiai, beržų pumpurai, jonažolė, kraujažolė. Sumaišykite vaistažoles lygiomis dalimis. Užpilkite du valgomuosius šaukštus mišinio 2 stiklinėmis verdančio vandens (patartina naudoti porcelianinį arbatinuką), palikite prisitraukti 10-15 minučių. Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį. Kursas - mėnuo. Šią arbatą patartina pradėti gerti 1 mėn. po paūmėjimo ir baigus profilaktinį recidyvų gydymą.
Sergant hiperacidiniu gastritu rekomenduojami šarminiai mineraliniai vandenys. Jie geriami tik šilti, dideliais gurkšniais, po 1/2 -3/4 stiklinės 1 val. prieš valgį. Šiltas mineralinis vanduo, patekęs į skrandį, slopina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Jei liga paūmėjo, mineraliniai vandenys rekomenduojami praėjus 1 savaitei po profilaktinio recidyvų gydymo - po ½ stiklinės 2 kartus per dieną 1-1.5 val. prieš valgį. Tiems ligoniams, kuriuos vargina rėmuo, patartina 30 minučių po valgio papildomai išgerti po 1/4 stiklinės mineralinio vandens. Gydymo kursas - 1 mėnuo. Po 3-4 mėn. kursą galima pakartoti.
Natūralios priemonės gastrito gydymui
Kovojant su gastroezofaginio refliukso liga (GERL) bei skrandžio rūgščių disbalansu, natūralių, augalinės kilmės medžiagų jau išbandyta nemažai: tikrojo alijošiaus sultys, atskiestas obuolių sidro actas, pipirmėtė, bananai, soda, sumaišyta su vandeniu, becukrės gumos kramtymas po valgio. Tačiau daliai žmonių kai kurie metodai gali rėmenį ir pabloginti, be to, dažniausiai nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių naudingą efektą.
Saldymedžio nauda GERL gydymui siūlomos vaistinės svilarožės, raudonosios guobos, ramunėlių, vaistinės šventagaršvės, kmynų, didžiosios ugniažolės, melisos, tikrojo margainio, imbiero, saldymedžio tinktūros ir arbatos. Virškinimo sistemos patologijai mažinti naudinga ciberžolė, alavijas, spirulina, ajero šaknis, medetka, kinrožė, raugerškis, vaistinė taukė, kininis citrinvytis, kanadinė auksašaknė. Deja, daugumoje atvejų nėra aiškių mokslinių rekomendacijų dėl vartojimo ir dozės.
Viena natūrali augalinė medžiaga minėtos problemos sprendime išsiskiria iš kitų. Tai - saldymedis, kurio šaknys visame pasaulyje žinomos jau daugiau nei 4000 metų. Jis vartojamas maiste ir kaip vaistas tiek Rytų, tiek ir Vakarų medicinoje. Fitocheminė analizė atskleidė, kad saldymedžio šaknyse yra daugiau kaip 300 junginių, dalis kurių pasižymi stipriu priešuždegiminiu, antibakteriniu, antivirusiniu, priešopiniu, antioksidantiniu poveikiu.
Moksliniai tyrimai yra parodę teigiamą saldymedžio šaknies poveikį esant dispepsijai, H. pylori infekcijai, gydant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, GERL, gleivinių uždegimams, skatinant apsauginių gleivių išsiskyrimą, gerinant žarnyno mikroflorą.
Užsienio praktikoje skrandžio rūgštingumo disbalanso, GERL problemų sprendimui, opų gydymui plačiai naudojamas toks saldymedis, iš kurio pašalinta glicirhizininė rūgštis, t.y. deglicirinizuotas saldymedis (DGL).
DGL išlaiko teigiamą saldymedžio efektą mažinant rūgštingumą ir dispepsiją tuo pagerindamas gyvenimo kokybę. Pacientams, kuriems buvo skirta DGL, sumažėjo epigastrio skausmai, spazmai, pykinimas, vėmimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, buvo stebima epitelio regeneracija, dingo opos krateris, buvo naikinama atspari H. pylori bakterija, sumažėjo opos atsinaujinimo dažnis.
DGL veikimo mechanizmas kitoks nei kitų šiuo metu esančių rinkoje vaistų rūgštingumui (antacidų ir PPI), nes DGL stimuliuoja normalius opos formavimosi apsauginius mechanizmus bei pažeistų gleivinių membranų gijimą, didindamas pažeistos gleivinės kraujotaką, taip pat ląstelių, gaminančių gleives, kurios apsaugo skrandžio gleivinės membranas, kiekį. DGL taip pat prailgina žarninių ląstelių gyvavimo trukmę.
Siekiant tiek greito, tiek ilgalaikio poveikio, kartu su DGL galėtų būti vartojamas imbieras. Jis gali surišti druskos rūgšties perteklių skrandyje ir greitinti opų gijimą, taip pat gerina virškinimą ir motoriką, mažina pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ir skausmą, mažina uždegimą, slopina H. pylori bakterijų veiklą.
Dar viena natūrali augalinė medžiaga, puikiai papildanti deglicinirizuoto saldymedžio poveikį ir padedanti kovoti su skrandžio rūgštingumo disbalansu yra ožragė. Tai - vienas seniausių vaistinių augalų, naudojamų Ajurvedos medicinoje, pasižymintis natūralia mineralų (Ca, P, Fe, Zn ir Mn) ir vitaminų, tokių kaip A, B1, C bei nikotino rūgštimi, gausa.
Ožragėje esančios medžiagos lengvina rėmens simptomus mažindamos rūgšties gamybą ir išskyrimą, palaiko normalų skrandžio rūgštingumą, saugo gleivinę, gerina virškinimą, saugo kepenis. Ožragės polisacharidai padengia skrandžio gleivinę į mucinus panašaus gelio sluoksniu, suformuojantį apsauginę plėvelę tarp gleivinės ir skrandį žalojančių medžiagų, rūgšties ir pepsino.
Kenčiantiems nuo skrandžio rūgštingumo disbalanso, esant sumažintam rūgštingumui bei ilgai vartojantiems vaistus, taip pat patariama įsitikinti, kad netrūksta magnio, kas padidina raumenų spazmų, aritmijos riziką. Būklės, susijusios su Mg trūkumu yra ir nemiga, nerimas, depresija, skausmas, migrena, vidurių užkietėjimas, hipertenzija, Reino sindromas bei kitos.
Pakankamas magnio kiekis šiuo atveju svarbus ir todėl, kad stemplės sfinkterį, per kurį „prasmunka“ skrandžio rūgštis, suerzindama stemplės, o kartais net ryklės, gleivinę, valdo mūsų autonominė nervų sistema, kuriai svarbus magnis. Magnio oksidas „gali surišti rūgšties perteklių, mažina raumenų spazmus, gerina skrandžio ir žarnyno motoriką, saugo nuo vidurių užkietėjimo, reikalingas žarnyno bifidobakterijoms.“
Lyginant su kitomis magnio druskomis, magnio oksidas yra natūralus junginys, saugesnis ilgalaikiam profilaktiniam naudojimui nei dirbtinai sukurti organiniai magnio junginiai, be to, ir gerai toleruojamas: nedirgina skrandžio ir žarnyno, o patekęs į skrandį susijungia su skrandžio druskos rūgštimi, taip sumažindamas per didelį rūgštingumą ir rėmenį.
Esant skrandžio rūgščių disbalansui, taip pat reikėtų nepamiršti gerųjų bakterijų ir virškinimo fermentų. Gerosios bakterijos reikalingos žarnyno mikrofloros subalansavimui. Probiotikai gerai išgyvena rūgštinėje terpėje ir prikimba prie skrandžio gleivinės, padeda naikinant H. pylori bakterijas, skatina pažeistų skrandžio ląstelių regeneraciją ir opos gijimą, naudingi esant pilvo kolikai, viduriavimui, gerina imuninį atsaką.
Tuo tarpu virškinimo fermentai padeda palaikyti gerą žarnyno sveikatą ir užtikrina tinkamą maistinių medžiagų absorbciją. Pakankamas kiekis virškinimo fermentų - itin svarbus, nes žmogaus organizmas per gyvenimą gali pagaminti ribotą jų kiekį, mūsų blogi įpročiai ar ligos juos išsekina, o laikui bėgant mūsų skrandžio rūgštingumas mažėja, kas trikdo skrandžio funkciją.
Gastrito gydymas: Ko vengti?
Viena iš pacientų klaidų yra su skrandžio rūgštingumu kovoti pasitelkus sodą, mat jos išgėrus geriau pasijuntama tik trumpam, po to deginimo jausmas sugrįžta su dviguba jėga. Čiulpiami, kramtomi trumpo veikimo nereceptiniai vaistai puikiai tinka, kai ko nors netinkamo užvalgius sukyla rūgštis. Tačiau jei tokius vaistus vartoti tenka dažniau nei 3 kartus per savaitę, tai jau rodo, kad problema rimtesnė ir reiktų pasitarus su vaistininku ar gydytoju rinktis ilgesnio veikimo vaistus nuo rūgštingumo.
Kartais sergantieji lėtiniu gastritu paūmėjimo metu pradeda gerti vaistus, kurie buvo skirti ilgalaikiam rūgštingumo reguliavimui. Savijauta nepagerėja iš karto, nes tokių vaistų maksimalus veikimas prasideda tik po 2-3 parų. Be to, juos reikia vartoti mažiausiai 2 savaites, o kai kada ir iki kelių mėnesių. Pavyzdžiui, omeprazolis stiprina kraujo krešumui skirtų vaistų veikimą, dėl ko gali per daug suskystėti kraujas. Todėl būtina su vaistininku pasikonsultuoti dėl vartojamų vaistų suderinamumo.