Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas ant ledo, apjungiantis atletiškumą, eleganciją ir muzikalumą. Ši sporto šaka, turinti gilias istorines šaknis, užima ypatingą vietą olimpinių žaidynių istorijoje. Šiame straipsnyje aptariama dailiojo čiuožimo raida, taisyklės, olimpinė istorija ir Lietuvos indėlis į šią sporto šaką.
Dailusis Čiuožimas: Apibrėžimas ir Pagrindiniai Elementai
Dailusis čiuožimas - tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Skiriami pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir ledo šokiai (mišriųjų porų). Naudojami meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementai, dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai. Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje.
Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis. Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atlikdami šokių ant ledo programą čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Istorija: Nuo Kaulinių Pačiūžų iki Olimpinių Arenų
Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose. Minimas jau 12 amžiuje. Prieš pradėdami rengti meniškus dailiojo čiuožimo pasirodymus, žmonės pačiūžas naudojo kaip priemonę, padedančią greičiau nuvykti nuo vieno taško į kitą. Prieš tūkstančius metų Suomijos gyventojai prie kojų prisitvirtindavo gyvūnų kaulus, kad galėtų čiuožti per užšalusį ežerą, o ne juo vaikščioti. Mokslininkai mano, kad jie taip pat galėjo naudoti medines lazdas, kad galėtų judėti pirmyn.
Kol E.V. Bushnellis neišrado saugaus metalinių pačiūžų spaustuko, nebuvo įmanoma su pačiūžomis atlikti sudėtingų manevrų - jie paprasčiausiai nukrisdavo arba sužeisdavo žaidėją. Tačiau, kai 1848 m. E.V. Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo”, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m. žiemą Londone. Tačiau pirmieji oficialūs pasirodymai ant ledo galėjo atsirasti 1880 m., kai Vienos čiuožėjų klubas per savo susirinkimus pradėjo imituoti valsą ant ledo.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas įkurtas 1742 Edinburge (Škotija). Dailiojo čiuožimo Europos čempionatai rengiami nuo 1891, pasaulio - nuo 1896. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (angl. International Skating Union, ISU), kuri 2022 vienijo 101 narį iš 80 šalių. 1906 ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, nuo 1952 - šokiai ant ledo.
Dailusis Čiuožimas Olimpinėse Žaidynėse
Dailusis čiuožimas - seniausia žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka. Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), nuo 1976 ir šokiai ant ledo. Dailiojo čiuožimo debiutas įvyko dar tada, kai žiemos olimpinės žaidynės net nebuvo rengiamos. Tad pirmąkart į olimpinę programą dailusis čiuožimas buvo įtrauktas 1908 m. Londono, o paskui - 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse. Iki 1972-ųjų buvo rengiamos vyrų ir moterų asmeninės bei porų varžybos, o šokiai ant ledo į olimpinę programą įtraukti nuo 1976 m. Nuo 2014 į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.
Varžybų Taisyklės ir Rungtys
Yra šios dailiojo čiuožimo olimpinės rungtys: pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo (mišrių porų) ir komandinė. Vyrų, moterų ir porų varžybose sportininkai atlieka po dvi programas: trumpąją su privalomaisiais techniniais elementais ir laisvąją, į kurią taip pat įeina privalomųjų techninių elementų, bet suteikiama daugiau laisvės, kaip juos atlikti. Patys čiuožėjai pasirenka muziką, pagal kurią nori atlikti abu šiuos šokius. Šokių ant ledo varžybų dalyviai atlieka ritminę (trumpąją) ir laisvąją programas. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato ir paskelbia Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Taškus už pasirodymą varžybose skiria du techniniai specialistai ir techninis kontrolierius. Jie vertina čiuožėjų techninių elementų atlikimą, o šokių kokybę ir meninius elementus vertina devynių teisėjų komisija. Komandines varžybas sudaro du etapai - atrankos ir finalinis. Čia čiuožėjai irgi rodo dvi programas - trumpąją ir laisvąją. Atrankos etape keturių dailiojo čiuožimo rungčių vienos šalies atstovai - du pavieniai čiuožėjai, vyras ir moteris, bei ledo šokėjų pora ir porinio čiuožimo duetas - atlieka trumpąsias programas ir kovoja dėl kuo geresnių įvertinimų. Šios varžybos rengiamos prieš atidarymo ceremoniją ir jose dalyvauja dešimties geriausių šalių čiuožėjai (pagal to sezono pasaulio reitingą).
Milano ir Kortinos Žiemos Olimpinės Žaidynės
2026 m. vasario 6-22 d. Milano ir Kortinos regionuose Italijoje vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse čiuožėjai kovos dėl penkių rungčių medalių: vyrų ir moterų asmeninių, sportinių porų, šokių ant ledo ir komandinių varžybų. Olimpinės varžybos vyks Milano dailiojo čiuožimo arenoje.
Kontroversijos ir Pokyčiai Vertinimo Sistemoje
Dailusis čiuožimas visuomet buvo subjektyvus sportas (juk jį pirmiausia vertina žmonės, t. y. teisėjai). Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (angl. International Skating Union (ISU)) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti). Šie pokyčiai buvo itin reikalingi dėl jau minėtų skandalų vertinime, bet taip pat pakeitė ir patį sportą. „Lengviau ir objektyviau“ įvertinami sportiniai elementai šiuo metu dailiajame čiuožime laikomi svarbesniais, t. y. Kai kurie baiminasi, jog tokiu atveju šiek tiek „nukenčia“ meninė programų vertė, tačiau, matyt, idealiu atveju galima būtų galvoti apie daugiau ar mažiau panašiai techniškai pasiruošusius čiuožėjus, kuriuos ir išskirtų talentingesnė kūrinio interpretacija.
Techninė Revoliucija Dailiajame Čiuožime
Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Šiemet ledo arenoje Pekine sužibėjo 15-metė Kamila Valijeva, tapusi pirmąja istorijoje, kuri olimpiadoje atliko keturgubą šuolį. Rusijos dailiojo čiuožimo fenomenas, rekordus gerinantis beveik kiekvieną sykį pasirodantis ant ledo, padėjo Rusijos rinktinei užsitikrinti aukso medalius komandinėse dailiojo čiuožimo varžybose.
Lietuvos Indėlis į Dailųjį Čiuožimą
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923, varžybos įvyko 1924. 1931 surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė. Nuo 1951 vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 Kaune, 1963 Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, nuo 1992 Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Žymiausi Lietuvos Čiuožėjai ir Jų Pasiekimai
Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, P. Vanagas, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas). Šokių ant ledo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 ir 2006 iškovojo Europos, 2000 pasaulio čempionatų bronzos medalius. Dalyvavo penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1998 Nagano užėmė 8, 2002 Salt Lake City - 5, 2006 Turino - 7 vietą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
Lietuvos olimpiečiai: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006); Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (2014); Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala (2022). Aukščiausia pasiekta vieta - penkta, ją 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo M.Drobiazko ir P.Vanagas.
Lilija Vanagienė: Legenda ir Dailiojo Čiuožimo Veidas Lietuvoje
Mūsų šalies dailųjį čiuožimą sunku įsivaizduoti be Lilijos Vanagienės - Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentės, nusipelniusios Lietuvos trenerės, aštuoniskart respublikos čempionės. Be to, penkerių žiemos olimpinių žaidynių dalyvio, pasaulio ir Europos čempionatų bronzinio prizininko Povilo Vanago mamos bei pirmosios trenerės.
Lilija Vanagienė prisimena, kad patį didžiausią įspūdį paliko pirmosios nepriklausomos Lietuvos 1992 m. Albervilio žiemos žaidynės, kai kone paskutinę minutę įšokome į nuvažiuojantį traukinį. Patys gražiausi jos gyvenimo metai susiję su sūnumi Povilu, stebint jo pasirodymus ir Lilehamerio, Nagano, Solt Leik Sičio bei Turino olimpinėse žiemos žaidynėse. Liūdniausias momentas, kai tada 27-erių Deividas Stagniūnas po Sočio olimpinių žaidynių 2014-aisiais baigė sportuoti.
Lilija Vanagienė teigia, kad apie vienatvę nėra kada galvoti, nes jos antrasis vyras - dailusis čiuožimas, kuris jos jau daug metų nė per žingsnį nepaleidžia. Ji vis dar tiki, kad parodys gyvenimas, ar kada nors turėsime tokį didelio meistriškumo šokėją, kaip jos sūnus Povilas. Daug tikiuosi iš trečią sezoną kartu šokančių ir dailiajam čiuožimui atsidavusių Sauliaus Ambrulevičiaus ir Allison Reed. Tačiau šokėjas ant ledo įsitikinęs, jog įvairūs projektai ant ledo gali šiam sportui sugrąžinti iššvaistą artistiškumą ir teatrališkumą, o žiūrovams dovanoti pliūpsnį nepamirštamų emocijų. „Čia jums ne šimtą metrų nubėgti, ne štangą iškelti, tai visai kitoks sportas, būtina technika, reikia atlikti itin sudėtingas figūras, tačiau gyvybiškai svarbi ir antroji sudėtinė dalis - artistiškumas“, - portalui DELFI per interviu sakė dailiojo čiuožimo meistras. A. Jagudinas kartu su kitais garsiais sportininkais - Tatjana Navka, Romanu Kostomarovu, Maksimu Marininu ir kitomis žvaigždėmis - lapkritį pristatys projektą „Mažos didelio miesto istorijos“ (Small Stories of a Big City). Spektaklį ant ledo pamatyti galės net trijų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - žiūrovai. A.Jagudinas, kadaise svajojęs tapti taksistu ir vilkikų vairuotoju, tapo vienu iš pirmųjų pasaulyje, kuriam pakluso šuolis su keturiais apsisukimais. Tačiau, tapęs profesionalu, kaip teigia pats sporto meistras, jis kolegų pergalėmis pernelyg nesidomi. „Mano didžiausiam interesui ir laimei greitai sukaks treji. Tai mano dukrelė“, - šypsosi A. Jagudinas. - Aleksejau, ar esate buvęs Lietuvoje anksčiau, ar jau susipažinote su žiūrovais iš Lietuvos?- Lietuvoje aš, savaime aišku, esu buvęs. Puikiai žinau Lietuvos dailiojo čiuožimo meistrus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą. Svarbu pažymėti, kad mums varžytis tarpusavyje neteko, tačiau per daugelį metų vis susitikdavome tuose pačiuose čempionatuose. Be to, jie sportuoti pradėjo dar prieš man atsiduriant suaugusiųjų sporte, anksčiau už juos iš ten pasitraukiau, todėl jų kelias sporte žymiai ilgesnis. Man visada norisi išsamiau atsakyti į klausimus apie šalį, į kurią atvažiuoju, net kai atvažiuoju į Kijevą ar į Londoną. Tačiau, deja, dažniausiai būna taip, jog atvykstame, pasirodome ir vėl išvažiuojame. Ir net jeigu turime laisvą pusdienį, jį stengiamės skirti miegui. Juk vis dėl to pagrindinė mūsų užduotis ne kuo daugiau pamatyti viename ar kitame mieste, o paprasčiausiai kuo geriau pasirodyti. - Į Vilnių jus atvykstate su „Mažomis didelio miesto istorijomis“, kur, kaip skelbiama, dalyvauja nemažai olimpinių čempionų…- Tai projektas, kuris kiekvienam iš mūsų labai svarbus ir brangus. Visų pirma, labai didžiuojuosi, jog jis atsirado ir sėkmingai gyvuoja. Kai surenkama nemažai žmonių, jie vienas po kito pasirodo ir pavyksta puikus šou, yra viena. O „Mažos didelio miesto istorijos“ - visai kas kita, tai visuma, spektaklis, gyvas organizmas. Visi kartu mes kuriame kažkokias atskiras istorijas. Tačiau tai ir bendra istorija apie didžiulį miestą, kuriame daugybė namų, šeimų, asmenybių, skirtingų jausmų, kuriuos išgyvena šio miesto herojai. Tai ir meilė, ir neapykanta, ir išsiskyrimas, ir išdavystė, ir t.t. Ši istorija pasakoja gyvenimus skirtingų, iš pirmo žvilgsnio vienas nuo kito visiškai nepriklausomų personažų, tačiau galiausiai paaiškėja, jog jie visi sujungti tos pačios idėjos, bendros struktūros. Mūsų kūne labai daug atskirų kraujagyslių, tačiau tik viena vienintelė kraujotakos sistema. Šis spektaklis būtent apie tai. Spektaklio metu taip pat gyvai dainuojama, dalyvauja skraidantys akrobatai, šokėjai. Žinote, labai retai pažįstami, besilankantys šokėjų ant ledo pasirodymuose, vienbalsiai sako, jog jiems patiko viskas. O dabar dauguma sakė, jog pabaigoje paprasčiausiai pravirko. Žmonės labai giliai pajautė tai, ką pamatė, todėl ir prasiveržė tokios gilios emocijos. Tai didžiausias įvertinimas. - Šio projekto autorius - visiems gerai žinomas Ilja Averbuchas. Ar jis turi daugiau kokių nors planų, kuriuose dalyvausite ir jūs?- Ilja stiprioji pusė ta, kad jis nuolat sugalvoja ką nors naujo. Manau, kad ši savybė turėtų būti būdinga kiekvienam kuriančiam žmogui. Aš, pavyzdžiui, lygiai taip pat stengiuosi tobulėti ir kitose srityse. Gaila, tačiau šiais metais televizijos projekto, greičiausiai, nebus, bet Ilja jau turi būsimų projektų idėjų. Mums labai svarbu gerai pasirodyti jau vykstančiuose projektuose. Tai pats sėkmingiausias ir pats kūrybingiausias Iljos projektas. Man buvo labai malonu girdėti atsiliepimus apie jį. Pavyzdžiui, mes pasirodėme per vasaros Olimpines žaidynes Londone. Žmonės pažindavo mus gatvėje ir klausdavo: „O ką jūs čia darote? Juk tai vasaros žaidynės“. O mes atvažiavome su spektakliu ant ledo ir surengėme penkiolika pasirodymų, visi puikiai pavyko. Vis dėlto Londonas - nors tai ir Europa, tačiau ir labai specifinė šalis, o kaip mus ten priėmė - tai pats geriausias pagyrimas mūsų projektui. - Jūs dėl savęs gilinatės ir į aktorystę, norėtųsi jūsų paklausti apie spektaklio „Prezidento atostogos“, kuriame jūs vaidinote patį Vladimirą Putiną, likimą…- Šis spektaklis nespėjo prasidėti, kai jau baigėsi, nes pastatymas buvo nelabai vykęs. Mes parodėme du spektaklius Maskvoje ir… tęsinio nebebuvo. - Kodėl buvo nuspręsta spektaklio neberodyti?- Todėl, kad tai visgi buvo nelabai vykęs pastatymas. Užtat aš jau pusantrų metų vaidinu kitame spektaklyje „Netikėk savo akimis“, į kurį mane pakvietė dainininkė ir aktorė Valerija Lanskaja, žmogus, vaidinantis daugelyje spektaklių ir miuziklų, ji su manimi dalyvavo „Ledynmetyje“. - Sporte pasiekėte aukštumų, apie kokias gali svajoti bet kuris sportininkas, o ypač išgarsėjote savaisiais „Jagudino takeliais“. Kaip manote, ar tarp jaunų čiuožėjų yra Belousovų, Protopopovų, Tarasovų, Moskvinų, o gal net Jagudinų?- Žinote, aš nelabai domiuosi dailiojo čiuožimo varžybomis - nei pasaulio, nei Europos pirmenybėmis. Žinoma, kai gaunasi, žiūriu, bet kad atšaukčiau kokį renginį tam, kad galėčiau pažiūrėti Pasaulio čempionatą - ne, to nebūna. Didžiųjų asmenybių laikai praėjo. Sportininkų, kurie ilgus metus deramai pasirodytų ir ilgus metus išlaikytų tam tikrą aukštą lygį ne tik technine prasme, bet ir charizmos požiūriu, nebeliko. Kai pasikeitė teisėjavimo taisyklės, naujoji sistema nebeleidžia atsiskleisti kūrybos prasme ryškesniems sportininkams. - O techninės sportininkų galimybės, jūsų manymu, ar jos jau pasiektos?- Net neabejoju, kad ateityje visi sportininkai atliks visus šuolius su keturiais apsisukimais. Todėl kad ir aš treniruotėse atlikdavau keturis iš penkių. Ir Ženia Pliuščenka iššoka. Manau, ateityje net su penkiais apsisukimais atliks, nes jau mano laikais darydavo keturis su puse. Žinoma, žmogaus galimybių ribos egzistuoja, bet niekas neatėmė galimybių tobulinti pačiūžas ir geležtes, todėl gali atsirasti specialios geležtės, suteikiančios papildomą amplitudę, leidžiančią geriau pašokti. Vis dėlto kaip bešauktų tam tikri žmonės, kad vyrų vienetų dailusis čiuožimas - iš esmės, vien šuoliai, tai netiesa. Čia jums ne šimtą metrų nubėgti, ne štangą iškelti, tai visai kitoks sportas, būtina technika, reikia atlikti itin sudėtingas figūras, tačiau gyvybiškai svarbi ir antroji sudėtinė dalis - artistiškumas. Dažnai žmonės ateina ne tam, kad pažiūrėtų, ar čiuožėjas atliks šuolį su trimis ar keturiais apsisukimais, dažniausiai žmonės net nesupranta, ar jis atliktas. Jiems svarbiausia išvysti sportininkų sukuriamą pasaką. „Ledynmetis“, televizijos projektai suteikė galimybę mokytis su teatro ir kino žmonėmis. Kaip teisingai kurti tam tikras istorijas ant ledo, kaip įsijausti į tavo personažą… Todėl man profesionalus sportas yra įdomesnis, nes ten visada yra naujų personažų, o sporte svarbu pašokti, apsisukti ir t.t. - dingo svarbi sudėtinė dalis - teatrališkumas, artistiškumas, todėl aš juo nelabai ir domiuosi. - Po Londono olimpiados Lietuvoje pasigirdo raginimų aktyviau finansuoti sporto bazių, tarp jų ir ledo arenų, statybą. Kokia situacija šiuo klausimu Rusijoje? Sočio olimpiados išvakarėse šis klausimas ganėtinai aktualus…- Kalbant apie ledo arenas, tai, žinoma, pastaruoju metų jų buvo daug pastatyta. Gal jos ir neprilygsta olimpinėms arenoms, talpinančioms po 20 tūkstančių žiūrovų, tačiau svarbiausia, kad yra vieta, kur žmonės gali treniruotis. Kasmet mes aplankome vis daugiau miestų, kur atsiranda naujos ledo arenos. Tai didelis postūmis ir galimybė sudominti jaunimą tokia sporto šaka, kaip dailusis čiuožimas. Tikėsimės, kad Sočyje Rusijos sportininkai laimės daug medalių, nors, kita vertus, šiuo klausimu nesu labai optimistiškai nusiteikęs. - Sakėte, kad skiriate jėgų ne tik profesinių įgūdžių, bet ir savęs tobulinimui… Kuo jūs domitės šiuo metu?- Mano pomėgiui netrukus sukaks treji (juokiasi). Tai dukrelė. Jeigu anksčiau, kaip sako jaunimas, buvo galima „pasitūsinti“, tai dabar yra vaikų darželiai, dukrelės auklėjimas - tai, be pagrindinės profesijos, šiuo metu yra mano rimtas darbas ir didelis pomėgis. - Ar į Vilnių atvažiuosite su žmona? Ar Tatjana Totmjanina dalyvauja projekte?- Taip, ji atvažiuos į Vilnių. Be šio, Averbuchas turi ir daugiau projektų, su kuriais mes keliaujame po Rusiją. Yra vaikiškų naujametinių pasakų - mes turime daugiau nei dvi dešimtis šou. Vis dėlto „Mažos didelio miesto istorijos“ šiame ilgame sąraše tikrai išsiskiria - tai daugybės puikių žmonių kūrybinis aljansas, tai iš tiesų kažkas nepamirštamo!
2024 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaune
„Kitos šalys tokiam čempionatui rengiasi bent kelerius metus, mes turėjome vos pusmetį, bet, manau, tikrai nenuvilsime, nors kai kuriuos akcentus dėliosime iki paskutinės minutės“, - žada Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis. 2024 metų sausio 10-14 dienomis Kaune vyksiantis Europos dailiojo čiuožimo čempionatas - išskirtinė proga Lietuvai parodyti, kaip vos per pusmetį surengti įsimintiną šventę. Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) tik įpusėjus birželiui paskelbė, kad būtent Lietuvai suteikta teisė rengti 2024 m. Senojo žemyno dailiojo čiuožimo čempionatą. Proga tapti čempionato šeimininke mūsų šaliai atsirado po to, kai jį rengti atsisakė šią teisę iki tol turėjusi Vengrija. LČF staigiai turėjo suburti komandą, nes federacijoje iki tol dirbo vos trys žmonės, rasti lėšų, mat Vyriausybė iki paskutinės minutės finansiškai neprisidėjo prie čempionato organizavimo, ir sukurti strategiją.
LČF prezidentas V.Jasutis (LČF nuotr.). „Darbo buvo daug ir dirbome kone dieną naktį, tačiau, neabejojame, šiuo čempionatu tinkamai reprezentuosime savo šalį“, - neabejoja V.Jasutis. „Olimpinė panorama“ pasidomėjo, kokius reikalavimus turėjo įvykdyti čempionato rengėja LČF ir kas, be geriausių Europos čiuožėjų pasirodymų per varžybas, dar laukia šio renginio svečių ir žiūrovų?
Arena
Čempionato varžybos vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuri bus ir viena treniruočių arenų. „ISU komisija gerąja prasme susiėmė už galvų, kaip jiems pro akis galėjo prasprūsti tokia puiki „Žalgirio“ arena, turinti viską, ko reikia aukščiausio lygio ISU varžyboms rengti“, - pasakoja V.Jasutis. Kita Europos čempionato dalyvių treniruočių arena bus Kauno ledo rūmai, atidaryti 2021 m. sausį. „Pagal reikalavimus, be pagrindinės arenos, privalo būti ir atsarginė treniruočių arena. Vilnius tokios reikalavimus atitinkančios arenos neturi, o kai Kaune buvo atidaryti ledo rūmai, pagaliau galėjome pretenduoti rengti Europos čempionatą ir mums pavyko, - džiaugiasi V.Jasutis. - Jau galėtume rengti net pasaulio čempionatą, jei patys to norėtume. Turime ir didesnių užmojų - ateityje gal net tapti žiemos olimpinių žaidynių dalimi, nes jau einama tuo keliu, kad olimpinės žaidynės galėtų būtų rengiamos keliose šalyse. Tarkime, Vokietijoje ir Šveicarijoje varžytųsi vienų šakų sportininkai, Latvijoje, pavyzdžiui, bobslėjininkai, o dailiojo čiuožimo olimpinės varžybos galėtų vykti Lietuvoje. Vienintelis trūkumas, kalbant apie aukštesnio rango varžybas, yra viešbučių stygius - reikėtų keturiskart daugiau viešbučių ne tik Kaune, bet apskritai Lietuvoje.“
#