Lietuvos sportas turi gilias šaknis, siekiančias senovės baltų buitį ir darbus. Tačiau carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje sportinė veikla buvo menkai išvystyta. Tik XIX a. pabaigoje, 1885 m., Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai, buvo įkurtas pirmasis irklavimo klubas „Neptūnas“. Tikrąjį atgimimą sportas patyrė atkūrus nepriklausomybę 1918 metais.
Sporto organizacijų kūrimasis ir plėtra
Po nepriklausomybės atkūrimo, sportinė veikla Lietuvoje pradėjo sparčiai organizuotis. Iniciatyvos ėmėsi iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžę lietuviai ir vietiniai entuziastai: S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti. Jų dėka pradėtos steigti sporto organizacijos - sąjungos ir klubai.
1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kultivavusi beveik visas tuo meto populiarias sporto šakas; jai pirmininkavo S. Garbačiauskas. Aukščiausia sporto institucija tapo 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL), vadovavusi visam sporto sąjūdžiui, tvarkiusi jo veiklą ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kitos svarbios sporto organizacijos:
- 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)
- 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)
- 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)
- 1924 - Kauno teniso klubas (KTK)
- 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)
- 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)
- 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)
Taip pat veikė tautinių mažumų sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga „Makabi“, Kauno lenkų sporto klubas „Sparta“, rusų ir vokiečių sporto klubai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Svarbus įvykis sporto istorijoje - 1922 m. pasirodęs pirmasis sporto žurnalas Lietuvoje - „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė.
Valstybinė parama ir sporto infrastruktūra
Valstybės dėmesys sportui augo, o tai paskatino sporto sistemos teisinį reglamentavimą. 1932 m. buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas, inicijavęs valstybinio sporto valdymo instituto - Kūno kultūros rūmų - įsteigimą. Šis institutas pradėjo veikti 1932 m. spalio 1 d. Kaune, o pirmuoju direktoriumi tapo Antanas Jurgelionis. Kūno kultūros rūmai susistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui, ėmėsi rengti specialistus, rūpintis fiziniu lavinimu mokyklose ir visuomenės fizinio pasirengimo lygiu.
1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, rengusi aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus.
Buvo investuojama į sporto bazes: pastatyti Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, o 1939 m. - pirmasis Europoje statinys krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė. 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Populiariausios sporto šakos ir čempionatai
Nuo 20 a. 3 dešimtmečio pradžios Lietuvoje populiarėjo sporto šakos, kurios Vakarų Europoje buvo kultivuojamos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
- 1921 - lengvosios atletikos
- 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 - vyrų krepšinio
- 1925 - bokso, šaudymo
- 1927 - stalo teniso
- 1929 - teniso
- 1931 - plaukimo
- Nuo 1935 - gimnazijų žaidynės
Tarpukario Lietuvoje vyravo šios sporto šakos: futbolas, krepšinis, boksas, dviračių sportas, gimnastika, šaudymas ir stalo tenisas.
Futbolas
Futbolas buvo viena pirmųjų sporto šakų, išpopuliarėjusių Lietuvoje. 1924 m. įsteigta Lietuvos sporto lyga, kasmet rengusi futbolo pirmenybes. Lietuvos futbolininkai dalyvaudavo ir tarptautinėse varžybose. 1923 m. Lietuvos sporto lyga tapo FIFA nare.
Krepšinis
Krepšinį į Lietuvą atvežė S. Darius ir K. Dineika. Iš pradžių krepšinis Lietuvoje nebuvo populiarus, tačiau situacija pasikeitė atvykus išeiviams iš JAV. 1936 m. į Kauną atvyko P. Lubinas, buvęs JAV olimpinės krepšinio rinktinės kapitonas. Keturių amerikiečių lietuvių dalyvavimas lėmė Lietuvos pergalę Europos krepšinio čempionate 1937 m. Rygoje. 1939 m. Europos krepšinio pirmenybėms Kaune buvo pastatyta halė, kurioje tilpo per 5 tūkst. žmonių. Tais metais lietuviai vėl laimėjo Europos pirmenybes.
Boksas
Tarpukario Lietuvoje boksas buvo viena iš populiariausių sporto šakų. Į 1928 metų Olimpines žaidynes Amsterdame (Olandijoje) vyko du boksininkai.
Dviračių sportas
Į 1924 m. Olimpines žaidynes Paryžiuje (Prancūzijoje) buvo išleisti du lietuvių dviratininkai. 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Stalo tenisas
Lietuvos stalo teniso pradininkai - „Makabi“ sporto klubo sportininkai.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir tarptautinis pripažinimas
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms bei atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmuoju LTOK pirmininku tapo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 sportininkų iš Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių.
Lietuva siekė tarptautinio pripažinimo sporto srityje. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Paryžiuje. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate, buvo greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota 1928 m. Davose (Šveicarija).
1937 m. Helsinkyje (Suomijoje) šaudymo meistrai iškovojo pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai.
Žymūs sportininkai ir pasiekimai
Tarpukario Lietuva išugdė daug talentingų sportininkų, pasiekusių reikšmingų rezultatų.
- Krepšinis: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempione, o Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius.
- Šaudymas: Pranas Giedrimas ir Lietuvos rinktinė 1937 m. laimėjo sidabro medalius pasaulio čempionate. Jonas Miliauskas ir Lietuvos rinktinė 1939 m. laimėjo bronzos ir sidabro medalius pasaulio čempionate.
Sportas Kretingos apskrityje
Sportas aktyviai plėtojosi ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Kretingos apskrityje vaikai buvo mokomi sportuoti pradinėse mokyklose nuo pat mažens. Kretingoje sportavo ne tik mokiniai ir Šaulių sąjungos nariai, bet ir visuomeninių organizacijų, politinių partijų, tautinių bendrijų atstovai. Mieste veikė žydų sporto draugijos „Makabi“ skyrius.
Sporto įtaka visuomenei ir tautinei savimonei
Tarpukario Lietuvoje sportas tapo svarbia patriotinio ugdymo priemone. Sportininkų pergalės tarptautinėse varžybose kėlė tautinę savimonę ir vienijo visuomenę. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933 m. tapo nacionalinio pasididžiavimo simboliu ir įkvėpė jaunimą aviacijai bei sportui.
Sovietinė okupacija ir sporto pertvarka
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-1944) atsikūrė nepriklausomybės metais veikusios sporto organizacijos, tačiau okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius persekiojo.
Po karo, nuo 1944 m., kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma pagal SSRS pavyzdį.
tags: #sporto #pasiekimai #tarpukario #lietuvoje #prezi