Įvadas
Sportas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, turinti teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Kadangi dauguma žmonių supranta fizinio aktyvumo naudą, o ir sportuoti yra madinga, nėra labai daug žmonių, kurie nieko nesportuotų. Šiame straipsnyje aptarsime sporto naudą kasdien, kiek sportuoti, kad pasiektume optimalių rezultatų, ir kaip įtraukti fizinį aktyvumą į savo kasdienę rutiną.
Aukšto Intensyvumo Intervalinės Treniruotės (HIIT)
Šios treniruotės vadinamos trumpiniu HIIT (angl. High-Intensity Interval Training). HIIT - tai treniruočių metodas, apimantis trumpus, intensyvius fizinio krūvio periodus, kaitaliojamus su mažesnio intensyvumo poilsio intervalais. Britų Kolumbijos universitetas (Kanada) neseniai atliko tyrimą, apie kurį paskelbė „Journal of Sport Sciences“: paprašė dvidešimties vyrų ir tiek pat moterų išbandyti intensyvias intervalines treniruotes. Dalyviai per savaitę turėjo dvi įžangines sesijas, tuomet - dvi greitas intervalines treniruotes ant dviračio treniruoklio. Viena jų vyko skambant muzikai, kita - tyloje. Po kiekvieno etapo dalyvių buvo klausiama, ar jiems patiko treniruotė, ar jie jaučia skausmą, malonumą, ar jiems atrodo, kad tai naudinga fizinė veikla. Primename, kad dalyviai buvo iš anksto teigiamai nusiteikę HIIT atžvilgiu, tik to nebandę, ir po treniruočių jų entuziazmas neišblėso. Tai kitą tyrėją - Matthew Storką, nustebino. Dar labiau jis nustebo, kad treniruotė savanoriams labiau patiko tada, kai buvo paleista muzika. O mūsų tai nestebina - gera, aktyvi, konkrečiam žmogui patinkanti muzika skatina judėti, kelia nuotaiką ir entuziazmą, tad ji tiesiog privaloma sportuojant. Kaip apibendrina tyrimą M. Storkas, nors šių įrodymų gal ir nepakanka norint įrodyti muzikos naudą motyvacijai, muzika tikrai nepakenks; tyrimas rodo, kad užimti žmonės gali rinktis HIIT ir netgi mėgautis tokio pobūdžio treniruotėmis. Teigiama, kad trys dešimties minučių trukmės HIIT treniruotės per savaitę gali turėti ženklios naudos sveikatai. Pasirinkus tinkamą tempą, HIIT gali išbandyti bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonės. Galite pradžioje išmėginti įprastas intervalines aerobikos treniruotes ar dviračių treniruotes. Praktikuoti HIIT tyrėjai siūlo pradėti nuo 4-5 etapų ir per keturias savaites padidinti šį skaičių iki dešimties. Nereikia savęs per smarkiai spausti ar būti itin greitiems.
Fizinio Aktyvumo Įtaka Senėjimui ir Smegenų Veiklai
Senatvė nebūtinai turi lemti negalavimus: vyresniame amžiuje galime išlikti stiprūs, vikrūs ir aštraus proto. Moksliškai įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos treniruotės, gali pagerinti vyresnių žmonių raumenų ir smegenų funkcijas. „Jeigu norime gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai, tai padaryti gali padėti fizinis aktyvumas, o dar svarbiau - fizinis pajėgumas“, - tvirtina Lietuvos sporto universiteto Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros profesorius dr. Nerijus Masiulis. Moksliškai įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra mažiausiai 40 ligų prevencija. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų riziką sportas sumažina 35 proc., diabeto - 40 proc., storosios žarnos vėžio ar depresijos - 30 proc., o šlaunikaulio lūžio tikimybė sportuojant sumažėja net 68 proc. Pasaulyje atliekama labai daug tyrimų, kaip fizinis aktyvumas susijęs su įvairių organizmo sistemų sveikata. Visų jų rezultatai yra kaupiami duomenų bazėse ir atviri visuomenei bei kitiems tyrėjams. „Yra nustatyta, kad plaštakos suspaudimo jėga yra tiesiogiai susijusi su galvos smegenų sveikata. Pabandykite suspausti plaštaką į kumštį, kai sergate, yra pakilusi kūno temperatūra ir kai esate sveiki. Pamatysite, kaip smarkiai skiriasi jūsų jėga“, - atkreipia dėmesį prof. dr. N. Masiulis, su kolegomis besidomintis, kaip raumenys yra susiję su smegenimis ir kaip jas veikia fizinis krūvis.
Senstantis Jaunimas
Mokslininko teigimu, jau nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio prasideda degeneraciniai žmogaus organizmo pokyčiai. "Stipriausias žmogus būna 20 metų. Sulaukę 80-ies, nebeturime pusės jėgos. Raumenų masė ir jėga pradeda po truputį mažėti jau nuo 20-25 metų. O jeigu žmogus yra fiziškai neaktyvus, - netgi anksčiau. Įdomu, kad panašiu metu ima blogėti ir smegenų funkcijos. Žinoma, iš pradžių raumenų masės, fizinio pajėgumo mažėjimas ir kognityvinių funkcijų silpnėjimas būna nežymus. Per dešimtmetį jauno asmens raumenų jėga sumenksta 2-5 proc. Tačiau nuo 60-65 metų šis pokytis vyksta gerokai sparčiau - raumenų jėga sumažėja maždaug 1-1,5 proc. per metus, ir čia kalbame ne apie sėslų, o apie laisvalaikiu fiziškai aktyvų žmogų. Taigi paprastas pasivaikščiojimas parke raumenų masės mažėjimo, deja, nesustabdys. Norint sulėtinti raumenų silpnėjimą, būtina didinti fizinį pajėgumą, kitaip tariant, užsiimti jėgos treniruotėmis. Gera žinia, kad sportavimas, nepriklausomai nuo amžiaus, padeda ne tik išlaikyti turimą raumenų masę ir jėgą, bet ir ją padidinti. Tad sportuoti tikrai verta bet kokiame amžiuje“, - pabrėžia prof. dr. N. Masiulis.
Raumenų Siuntinys Smegenims
Kaip aiškina mokslininkas, raumuo yra endokriniškai labai aktyvus organas. Fizinio krūvio metu į kraują jis išskiria biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų miokinais. Šios medžiagos su krauju teka per visą organizmą ir patenka į smegenis. Nuostabu tai, kad jos yra tiesiogiai susijusios su naujų neuronų ir jų jungčių gamyba. Taip skatinamas neuroplastiškumas, t. y. smegenų atsinaujinimas. Taigi, paprastai sakant, sportuodami mes padedame smegenims nuolat turėti naujų „stalčiukų“ patirtims, įgūdžiams, žinioms, prisiminimams dėlioti. Dėl neuronų ir jų jungčių mūsų protas išlieka šviesus, o mąstymas - aštrus. „Yra žinoma, kad fizinio krūvio metu raumenys gali išskirti miokinų ir juos išsiųsti smegenims. Tačiau lengvas krūvis, toks kaip pasivaikščiojimas, neturės didelės naudos. Intensyvus krūvis, kai dirba daug raumenų, duoda didesnę naudą sveikatai“, - teigia prof. dr. N. Masiulis.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai atlikti apšilimą
Uždegimo Mažinimas
Pasak pašnekovo, labai svarbu ir tai, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina sisteminį organizmo uždegimą. „Senstanti ląstelė į kraują išskiria uždegiminių biožymenų, tad senstant sisteminis uždegimas, viena iš įvairių lėtinių ligų atsiradimo priežasčių, intensyvėja, o reguliarus sportas padeda jį sumažinti. Taigi sportuojant mažinama tikimybė susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant neurodegeneracines, tokias kaip demencija, Parkinsono, Alcheimerio ligos ir kt. Epidemiologiniai Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas sumažina Alcheimerio ir demencijos riziką atitinkamai 45 ir 28 proc. Mūsų tyrimų duomenimis, didesnę raumenų jėgą turintys vyresni žmonės pasižymi mažesniu sisteminiu uždegimu“, - dėsto tyrėjas.
Nauda Kūnui ir Protui
Kartu su kolegomis iš užsienio ir Lietuvos sporto universiteto prof. dr. N. Masiulis jau kurį laiką atlieka tyrimus, siekdamas išsiaiškinti, kaip fizinis pajėgumas veikia įvairias organizmo sistemas, tokias kaip kaulai, kraujas, smegenys, kaip jėgos treniravimas keičia žmogaus galimybes greitai atsisėsti, atsistoti, kokią įtaką daro pusiausvyrai ir lankstumui. Taip pat vykdant tyrimus domimasi kognityvinių funkcijų ir raumenų jėgos sąsajomis. „Pavyzdžiui, tiriamųjų paprašėme kuo mažiau svyruojant pastovėti pėdą pastačius už pėdos ir tuo pačiu metu skaičiuoti. Kuo vyresnis buvo žmogus, tuo sunkiau jam sekėsi tai daryti. Nusilpusios smegenys nesugeba efektyviai atlikti dviejų užduočių tuo pat metu. Galima pastebėti, kaip, eidamas šaligatviu ir sulaukęs skambučio į mobilųjį telefoną, vyresnio amžiaus asmuo pirmiausia sustoja ir tik po to atsiliepia į skambutį. Taip yra todėl, kad senstant pradeda trūkti smegenų pajėgumo kelioms užduotims vienu metu atlikti. Mūsų iškelta idėja - kad fizinio aktyvumo, tiksliau, fizinio pajėgumo, padidinimas leidžia padidinti ir smegenų pajėgumą. Atlikto tyrimo rezultatai maloniai nustebino: ne tik padidėjo dalyvių fizinis pajėgumas, bet ir pagerėjo jų nuotaika bei kognityvinės funkcijos“, - pasakoja profesorius.
Jautėsi Sveikesni ir Stipresni
Tyrime dalyvavo 60 metų ir vyresni asmenys. Iš pradžių jiems buvo atlikti išsamūs medicininiai tyrimai, po to jie įsipareigojo sportuoti tris mėnesius pagal sudarytą jėgos treniruočių planą. „Vos trys mėnesiai jėgos treniruočių dalyvių jėgą padidino vidutiniškai 30 proc. Priminsiu, kad per 10 metų netenkama vidutiniškai 10 proc. jėgos. Taigi ją tiriamieji susigrąžino. Galima sakyti, kad 60-70 metų žmonių jėga tapo tokia, kokia buvo 30-40 metų. Po trijų mėnesių apklausti dalyviai teigė besijaučiantys pajėgesni, geresnės nuotaikos nei tyrimo pradžioje ir juto šiek tiek pagerėjusias kognityvines funkcijas. Beje, kuo silpnesnes kognityvines funkcijas žmonės turėjo tyrimo pradžioje, tuo didesnę naudą jie juto po trijų mėnesių“, - rezultatus pristato pašnekovas. Šiuo metu mokslininkus domina, kaip keistųsi vyresnio amžiaus asmenų kognityvinės ir kitos funkcijos, jėgos treniruotėmis užsiimant dukart ilgiau - šešis mėnesius. „Po trijų mėnesių matėme tik pokyčių pradžią, pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms nežymiai padidėjo hipokampas - galvos smegenų struktūra, atsakinga už atmintį. Manome, kad smegenų struktūroms pasikeisti reikia daugiau laiko, nors ir trys mėnesiai aktyvaus sporto turėjo teigiamą poveikį smegenims“, - dėsto prof. dr. N. Masiulis.
Vaistus Pakeistų Treniruotės
Daugiau laiko, tyrėjų manymu, reikia ir kitų sistemų pokyčiams fiksuoti. Pavyzdžiui, po trijų mėnesių pastebėtas nežymus kaulų tankio didėjimas, pusiausvyros gerėjimas, tačiau mokslininkus domina, kaip jie keistųsi, tęsiant jėgos treniruotes. „Taip pat pamatėme tiesioginę kognityvinių funkcijų ir riebalų kiekio sąsają: didesnis riebalų kiekis siejamas su didesniu sisteminiu uždegimu ir prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis. Tačiau gera žinia, kad jau po trijų mėnesių sporto kraujyje reikšmingai sumažėjo tokių biožymenų kaip interleukinas 6, navikų nekrozės faktorius alfa, kinureninas, rodančių sisteminį uždegimą. Tai įrodo, kad sportas gali būti pasitelkiamas kaip įvairių lėtinių ligų prevencija. Turime siekti, kad Lietuvos senjorams būtų užtikrintas kuo geresnis prieinamumas prie sporto klubų, nemokamų treniruočių, baseinų, viešųjų sporto erdvių ir pan.“, - konstatuoja mokslininkas.
Amžiaus Ribos Nėra
Profesorius atkreipia dėmesį, kad buvo tiriamos dvi žmonių grupės: vieni atliko jėgos pratimus, kiti - ne. Kol vienų rodikliai gerėjo, kitų funkcijos vos per tris mėnesius suprastėjo. „Kontrolinėje asmenų, kurie nesportavo, gyveno įprastą gyvenimą, grupėje fiksavome padidėjusius smegenų neurouždegiminius rodiklius, sumažėjusią jėgą ir fizinį pajėgumą. Taigi praėjus trims mėnesiams būklė nebuvo netgi pradinė - ji buvo prastesnė. Kartais manęs klausia, kada sportuoti jau per vėlu. Nėra tokios amžiaus ribos - pradėkite kuo anksčiau, bet jeigu jums - 70, 80 ar 90 metų, vis tiek pradėkite, nes tai irgi turės teigiamą poveikį sveikatai ir savijautai. Pasakysiu netgi taip: didžiausią naudą iš fizinio krūvio patiria silpniausi žmonės. Žinoma, jų krūvis iš pradžių turėtų būti nedidelis - pakaktų intensyvesnio vaikščiojimo. Kolegos iš Belgijos šiuo metu atlieka įdomų tyrimą su negalinčiais judėti, lovose gulinčiais žmonėmis. Jiems uždedami virtualios realybės akiniai ir rodomi vaizdai, kuriuose reikia judėti. Tiriamųjų smegenyse fiksuojami pokyčiai vien nuo to, kad jie įsivaizduoja, jog juda. Taigi įsivaizduokite, kokį pokytį gali padaryti realus fizinis krūvis“, - pabrėžia pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Sporto apšilimas
Fizinė Veikla Vyresnio Amžiaus Žmonėms
Kokia fizinė veikla tinkamiausia vyresnio amžiaus žmonėms? „Įvairi, - šypsosi prof. dr. N. Masiulis. - Ir kuo įvairesnė, tuo geriau. Visų pirma sportuoti, judėti žmogui turi būti smagu. Jeigu veikla neteikia jokio malonumo, ji tam asmeniui nėra tinkama.“ Aerobinis krūvis - plaukimas, intensyvus vaikščiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, - taip pat jėgos treniruotės, tokios kaip svarmenų kilnojimas, lankstumo, pusiausvyros pratimai - visi jie, pasak profesoriaus, yra veiksmingi, gali sustiprinti ir motorines, ir kognityvines funkcijas. „Venkite monotonijos: ieškokite įvairių veiklų ir vietų, paviršių, netgi oro sąlygų. Jeigu visada eisite tuo pačiu taku, smegenys nieko naujo neišmoks. Iš tyrimų matome, kad labai naudinga fizinį krūvį derinti su kognityvinėmis užduotimis. Siekiamybė būtų fizinio krūvio metu apkrauti ne tik raumenis ar širdį, bet ir smegenis. Tai puikiai padeda padaryti dar neišbandyta sporto šaka, kai reikia įgyti naujų įgūdžių, ypač tinkami įvairūs šokiai, kai kuriami nauji judesiai, pilatesas, taiči, joga ir pan.“, - vardija pašnekovas.
Minučių Klausimas
Profesorius atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais fizinis aktyvumas gali neduoti naudos. „Atsakas į fizinį krūvį - ne visiems vienodas. Iš savo tyrimų matome, kad žmonės sportuoja, pavyzdžiui, tris mėnesius, bet nauda iš jėgos krūvio kai kuriems nėra didelė. Tikėtina, kad tiems žmonėms tiesiog reikia kitokios veiklos, pavyzdžiui, aerobinio krūvio. Yra nustatyta, kad tam tikrą geną turintys asmenys nemėgsta jėgos pratimų, jų vengia, tačiau jiems tinkami ištvermės krūviai. Veiksmingiausias būtų individualizuotas, t. y. asmeniškai parinktas, fizinis krūvis ir rekomendacijų paisymas. Beje, galbūt kai kam bus naujiena, kad namų ruošos darbai, tokie kaip langų valymas, siurbimas, ar monotoniškas fizinis krūvis darbe, pavyzdžiui, kokių nors daiktų nešiojimas pirmyn atgal, nesuteikia naudos sveikatai. Netgi priešingai - yra tyrimų, rodančių, kad monotoniška veikla padidina sisteminį uždegimą“, - tvirtina mokslininkas. Naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos teigia, kad bet kokio intensyvumo fizinis krūvis yra geriau negu nieko. „Apskaičiuota, kad jeigu per dieną gautume 22 min. vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio, sumažintume mirties riziką 35 proc. Tačiau ir kelios minutės duotų naudos! Štai viename škotų tyrime viena tiriamųjų grupė sėdėjo 8 val. prie kompiuterių, o kita kas pusvalandį pastovėdavo 2 min. Tiek užteko, kad pastarųjų tiriamųjų sveikata būtų geresnė nei pirmosios grupės“, - judėti skatina prof. dr. N. Masiulis.
Fizinio Aktyvumo Rekomendacijos Vyresniems Nei 65 Metų Asmenims
- Ne mažiau kaip 300 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Vidutinį fizinį krūvį atitinka ėjimas sparčiu žingsniu. Laikui bėgant svarbu krūvį nuosekliai didinti, pavyzdžiui, pasirinkti greitąjį ėjimą ar ėjimą į įkalnę. Vyresnio amžiaus asmenims labai efektyvu taikyti spartaus ėjimo intervalus, pavyzdžiui, 3 min. eiti lėtai, tuomet 3 min. - greitai. Tokį ciklą vertėtų pakartoti 5 kartus.
- 2 jėgos treniruotės per savaitę. Reikia treniruoti viso kūno, bet akcentuoti kojų raumenis, rinktis tokius svarmenis, kuriuos galėtumėte iškelti ne daugiau nei 15 kartų. To paties pratimo derėtų atlikti 3 serijas. Tarp serijų patariama ilsėtis 2-3 min. Per treniruotę reikėtų atlikti 4-6 skirtingus pratimus.
- 3 judesių valdymo, koordinacijos treniruotės per savaitę. Rekomenduojama atlikti bent po keletą minučių per dieną. Pavyzdžiui, ryte valyti dantis stovint ant vienos kojos, daryti įprastus veiksmus kita ranka, nei esame įpratę, atlikti įvairius raumenų tempimo pratimus.
Fizinis Aktyvumas ir Lytinis Potraukis
2017 metais Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai pradėjo vykdyti tyrimą, kuriame dalyvavo 1077 vyrai. Mokslininkai analizavo ilgalaikius vyrų fizinio aktyvumo įpročius ir lygino juos su pačių tyrimo dalyvių nurodytų libido lygiu. Ir jie pastebėjo akivaizdžią tendenciją, apie kurią retai kalbama. „Jeigu esate vyras ir treniruojatės daug valandų arba itin intensyviai, jūsų lytinis potraukis sumažėja, - nurodė tyrimo autorius, sporto fiziologijos ir mitybos profesorius Anthony Hackney‘is. - Ir nors šiuo metu trūksta tvirtų įrodymų, yra pagrindo įtarti, kad moterų atveju situacija gali būti panaši.“ Skirtingai nuo A. Hackney‘io tyrimo, moksliniai tyrimai, kurių metu tiriamas moterų lytinis susijaudinimas, dažniausiai dėmesys sutelkia į moters lytinių organų staigią reakciją į vieną fizinio aktyvumo sesiją. Ir rezultatai leidžia teigti, kad raudonis veide atkartojamas ir apačioje. „Lytinis susijaudinimas priklauso nuo kraujo pritekėjimo į intymiausią vietą - sakė sekso tyrinėtoja mokslų daktarė Tierney Lorenz. - Todėl logiška būtų manyti, kad viskas, kas skatina kraujo pritekėjimą, įskaitant ir fizinį aktyvumą, sustiprins seksualinį jausmą. 1996 metais mokslų daktarė Cindy Meston, dabar vadovaujanti Ostine veikiančio Teksaso universiteto Seksualinės psichofiziologijos laboratorijai, paprašė 15 moterų 20 minučių minti dviratį, o vėliau joms parodė erotinį filmą. Toks trumpas vidutinio aktyvumo seansas paskatino moterų simpatinę nervų sistemą sukelti lytinį susijaudinimą. O kai buvo parodytas erotinis filmas, padidėjo „vaginalinio pulsavimo amplitudė“. 2012 metais mokslų daktarė Tierney Lorenz atkartojo šiuos tyrimo rezultatus, tačiau vietoj dviračių ji naudojo bėgimo takelius. „Vidutinio intensyvumo simpatinės nervų sistemos veikla paruošia moterų organizmą patirti didesnį lytinį susijaudinimą, skirtingai nuo labai mažo ar labai didelio simpatinės nervų sistemos aktyvumo lygio, - sakė mokslininkė. - Taigi, pajusite skirtumą, jeigu esate ramybės būsenoje arba patiriate didelį fizinį stresą.“ Ir būtent iš čia ir kyla argumentas, kad per intensyvi fizinė veikla neigiamai veikia intymų gyvenimą.
Kiek Sporto Yra Per Daug?
Tos 20 vidutinio intensyvumo fizinės veiklos minučių minėto tyrimo metu, kuomet buvo užfiksuotas energijos sunaudojimo lygis, prilygstantis maždaug 70 proc. maksimalaus širdies pulso, šiais laikais vidutiniam sportuoti mėgstančiam žmogui būtų labai mažai. Dabar žmonės gali sportuoti trumpai, bet itin intensyviai , arba kelis kartus per savaitę dirbti su dideliais svoriais. Ir tai daro įtaką žmonių intymiam gyvenimui. A. Hackney‘is tokią situaciją siūlo įsivaizduoti kaip apverstą U raidę. Iki tam tikro lygio fizinis aktyvumas skatina lytinį potraukį, nes stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Tačiau viršiję ribą žmonės smukdo savo lytinį potraukį. Be to, į fizinio aktyvumo perteklių moterys yra linkusios reaguoti jautriau nei vyrai. „Kai moterys sportuoja itin ekstremaliai iki aukšto ištvermės lygio, gali išsivystyti hipopituitarizmas (retas susirgimas, kuomet hipofizė nebegamina ar gamina per mažai vieno ar daugiau joje gaminamų hormonų), tad sumažėja testosterono ir estrogeno lygis“, - paaiškino Endokrinologų draugijos atstovas, profesorius Peteris Sonksenas. „Moterims reikia tam tikro kūno riebalų kiekio užtikrinti reprodukcinės sistemos su visais jos hormonais veiklą. Tad, jeigu sportuojant itin sumažėja riebalinis sluoksnis, organizavimas tarsi išjungia moters galimybę pastoti. Tad yra logiška šį ryšį perkelti ir lytiniam potraukiui“, - jam antrina docentė Lisa Dawn Hamilton. Be to, nemažai moterų yra priverstos anksti keltis į darbą, praleisti pietų pertraukas dirbdamos ir vėlai gultis. Tad nenuostabu, kad dažnai jos mažiausiai galvoja apie seksą.
Svarbų Vaidmenį Vaidina ir Dubens Dugnas
Kitas svarbus intymaus gyvenimo dalyvis yra moters dubens dugnas. Itin sportiškų moterų raumenys šioje vietoje gali būti tokie įtempti, jog tai apsunkina lytinius santykius. „Atletėms paprastai nustatomas didelis dubens dugno raumenų tonusas ir tai dažnai yra siejama su skausmu lytinių santykių metu, - paaiškino fizioterapeutė Julia Di Paolo. - Makštis yra sukurta taip, kad užsidarytų, kai joje nieko nėra. Tačiau priverstinai išplėskite audinį, kurio tonusas yra itin didelis, ir smegenys suvoks tai kaip skausmą.“ Julia Di Paolo pripažįsta, kad kol kas trūksta mokslinių duomenų paaiškinti, kodėl toks raumenų hipertoniškumas yra taip dažnai fiksuojamas tarp itin intensyviai sportuojančių moterų, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su tuo faktu, jog dubens dugnas gali būti laikomas vidiniu geros sportinės liemenėlės atitikmeniu. „Jis turi absorbuoti šoką ir sulėtinti judesnį, tuo pačiu metu palaikydamas dubens organus. Panašiai veikia keturgalviai raumenys, kai bėgame nuo kalno“, - paaiškino specialistė. Kitose vietose įsitempę raumenys taip pat gali trukdyti. „Įsitempę blauzdų raumenys gali traukti žemyn pakinklines sausgysles, tad dubuo pakrypsta, o dubens dugno raumenys įsitempia“, - sakė ji. Štai kodėl tarpvietės raumenys nebemoka atsipalaiduoti, paaiškino Julia Di Paolo.
Taip pat skaitykite: Riebalų nauda sportuojant
Ką Daryti, Kad Galėtumėme Mėgautis ir Sportu, ir Seksu?
Sporto edukatorius Pete'as McCallas siūlo sporto sesijas apriboti iki 45 minučių. „Norėdami apsaugoti savo lytinį potraukį, apribokite didelio intensyvumo sporto sesijas iki 40-45 minučių iki dviejų ar trijų kartų per savaitę“, - patarė jis. Savo ruožtu vyrų sportininkų lytinį potraukį tyrinėjęs A. Hackney‘is ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų su moterimis. „Tai yra labai svarbu, - mano jis. - Mes daug žinome apie reprodukcinės disfunkcijos išsivystymą, atlečių amenorėją (mėnesinių dingimą), tačiau būtina atkreipti dėmesį į kitas pasekmes, pavyzdžiui, susilpnėjusį lytinį potraukį.“
Fizinis Aktyvumas Sergant Širdies ir Kraujagyslių Ligomis
Judėjimas - viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių. Tačiau ne visada pavyksta reguliariai užsiimti fizine veikla dėl laiko, o kartais - ir noro stokos. Sergantieji įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, susiduria su dar didesniu iššūkiu - abejone, ar fizinis aktyvumas yra suderinamas su ligos eiga ir jų vartojamais vaistais. Ar yra ligų, kuriomis sergant fizinė veikla turi būti ribojama? Kaip sportas gali padėti išvengti kardiovaskulinių ligų ir pagerinti savijautą sergant kitomis ligomis? „Nėra nė vienos ligos, kuria sergant fizinis aktyvumas galėtų būti žalingas žmogaus sveikatai. Priešingai - judėjimas yra gyvenimo esmė, jis padeda kovoti su visomis ligomis ir jų išvengti. Remiantis Europos kardiologų draugijos 2020 m. pateiktomis gairėmis, kurios paruoštos vadovaujantis mokslinių tyrimų įrodymais bei specialistų susitarimu ir yra skirtos fiziniam aktyvumui, judėti rekomenduojama sergant bet kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Priklausomai nuo negalavimų, gali skirtis rekomenduojamos fizinės veiklos rūšis ir krūvis“, - teigia prof. „Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kaulų ir raumenų pajėgumą, lankstumą, užkerta kelią cukriniam diabetui atsirasti, didina gerojo cholesterolio kiekį ir neleidžia priaugti svorio, nes padeda reguliuoti kūno masės indeksą. Fizinis aktyvumas reabilitacijos programose, skiriamas po kardiovaskulinių įvykių, mažina pakartotinių įvykių atsiradimo riziką. Be to, fizinė veikla padeda kovoti ir su depresijos simptomais - tai ypač aktualu infarktu persirgusiems žmonėms, nes net 20 proc. jų jaučia suprastėjusią psichikos sveikatos būklę. Judėti ypač svarbu ir vyresniems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis - reguliari fizinė veikla sumažina demencijos atsiradimo ir negalios riziką, pagerina bendrą žmonių gyvenimo kokybę“, - apie fizinio aktyvumo naudas kalba prof.
#
tags: #sportuojant #kas #tai #sesija