Įvadas
Elektros srovė medicinoje naudojama jau seniai, pavyzdžiui, elektrošokas atkuria sutrikusį širdies ritmą. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie elektros srovės naudojimą sporte. Ar tai naujas būdas pagerinti savo rezultatus, ar pavojingas žaidimas su sveikata? Šiame straipsnyje panagrinėsime sportavimo su elektros srove naudą ir riziką, remiantis medicinine informacija ir specialistų įžvalgomis.
Elektrolitai ir jų svarba sportuojant
Elektrolitai - tai medžiagos, kurios ištirpusios vandenyje virsta jonais ir praleidžia elektros srovę. Jie būtini normaliam ląstelių ir organų funkcionavimui, įskaitant raumenų susitraukimą, nervinių impulsų perdavimą, vandens ir pH pusiausvyros palaikymą. Sportuojant, ypač intensyviai prakaituojant, elektrolitų kiekis organizme gali sumažėti, todėl svarbu pasirūpinti jų papildymu.
Elektrolitų funkcijos organizme
- Reguliuoja vandens kiekį ir apykaitą.
- Palaiko kraujo pH.
- Užtikrina normalią nervų ir raumenų funkciją.
- Reguliuoja kraujo spaudimą.
- Atkuria pažeistus audinius.
- Dalyvauja detoksikacijos procesuose.
- Palaiko limfinės sistemos būklę.
Elektrolitų jonai ir jų svarba
- Kalis: Būtinas raumenų susitraukimui, energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi.
- Natris: Reguliuoja troškulio pojūtį, dalyvauja termoreguliacijoje, palaiko pH pusiausvyrą.
- Magnis: Būtinas energijos apykaitai, nervinio impulso perdavimui, fermentų aktyvumui palaikyti, kaulų ir dantų struktūros formavimuisi.
- Kalcis: Pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, reikalingas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai.
Elektrolitų disbalanso simptomai
Elektrolitų koncentracijos pokyčius gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant inkstų ir širdies ligas, prakaitavimą, vėmimą ar viduriavimą. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai, gali pasireikšti šie simptomai:
- Nuovargis ir vangumas.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Jautrumas ir dirglumas.
- Galvos svaigimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek per didelė, tiek per maža elektrolitų koncentracija gali būti žalinga organizmui.
Elektros stimuliacija sporte: kas tai?
Elektros stimuliacija sporte - tai raumenų susitraukimo sukėlimas naudojant elektros impulsus. Šis metodas gali būti naudojamas įvairiais tikslais:
Taip pat skaitykite: Sveikata ir sportas
- Raumenų stiprinimas: Elektros stimuliacija gali padėti stiprinti raumenis, ypač tais atvejais, kai dėl traumų ar kitų priežasčių negalima atlikti įprastų pratimų.
- Reabilitacija: Elektros stimuliacija gali būti naudojama reabilitacijos procese po traumų ar operacijų, siekiant atkurti raumenų funkciją.
- Skausmo malšinimas: Elektros stimuliacija gali padėti malšinti skausmą, susijusį su raumenų spazmais ar kitomis būklėmis.
- Sportinių rezultatų gerinimas: Kai kurie sportininkai naudoja elektros stimuliaciją siekdami pagerinti savo sportinius rezultatus, tačiau šios srities tyrimai vis dar yra riboti.
Elektros stimuliacijos rūšys
Yra kelios elektros stimuliacijos rūšys, kurios skiriasi pagal naudojamų elektros impulsų parametrus:
- Elektromiostimuliacija (EMS): Naudojami žemo dažnio elektros impulsai, kurie sukelia raumenų susitraukimą.
- Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS): Naudojami aukštesnio dažnio elektros impulsai, kurie blokuoja skausmo signalus.
- Neuromuskulinė elektrinė stimuliacija (NMES): Naudojami elektros impulsai, kurie stimuliuoja nervus, kontroliuojančius raumenų susitraukimą.
Elektros stimuliacijos nauda sporte
Elektros stimuliacija gali turėti keletą privalumų sportuojantiems:
- Raumenų stiprinimas: Elektros stimuliacija gali padėti stiprinti raumenis, ypač tuos, kuriuos sunku įdarbinti įprastais pratimais.
- Greitesnis atsistatymas: Elektros stimuliacija gali padėti greičiau atsigauti po treniruočių, mažinant raumenų skausmą ir nuovargį.
- Traumų prevencija: Elektros stimuliacija gali padėti stiprinti raumenis ir gerinti jų koordinaciją, taip sumažinant traumų riziką.
- Skausmo malšinimas: Elektros stimuliacija gali padėti malšinti skausmą, susijusį su raumenų spazmais ar kitomis būklėmis.
Elektros stimuliacijos rizika sporte
Nors elektros stimuliacija gali turėti naudos, svarbu žinoti ir apie galimą riziką:
- Raumenų pažeidimai: Per didelė elektros stimuliacija gali sukelti raumenų pažeidimus, tokius kaip patempimai ar plyšimai.
- Odos sudirginimas: Elektrodai, naudojami elektros stimuliacijai, gali sudirginti odą.
- Širdies ritmo sutrikimai: Elektros stimuliacija gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, ypač žmonėms, turintiems širdies problemų.
- Nervų pažeidimai: Neteisingai naudojama elektros stimuliacija gali pažeisti nervus.
- Nudegimai: Nors retai, elektros stimuliacija gali sukelti nudegimus.
Elektros srovė medicinoje: ne tik sportui
Elektros srovė medicinoje naudojama ne tik sportui, bet ir įvairioms kitoms procedūroms:
- Elektrošokas: Atkuria sutrikusį širdies ritmą. Procedūros metu žmogaus kūnas paveikiamas elektros srove, todėl jis truputį šokteli į viršų. Srovė, tekėdama per krūtinę, trumpam įtempia visus skeleto raumenys. Ligonis užmigdomas labai trumpam, vos 3-4 minutėms. Elektrošokas negydo, tik atkuria sutrikusį širdies ritmą.
- Elektroforezė: Elektros laukas padeda vaistams patekti pro ląstelių membranas.
- Raumenų spazmų ir audinių uždegiminių procesų gydymas: Įvairių dažnių (žemo, ultraaukšto, aukšto) elektromagnetinė spinduliuotė sėkmingai naudojama raumenų spazmams, audinių uždegiminiams procesams gydyti.
- Imuninės sistemos stimuliacija: Nedidelio stiprumo elektromagnetiniu lauku galima stimuliuoti žmogaus imuninę sistemą.
- Ligos diagnozavimas: Rentgeno spinduliuotė naudojama ligų diagnostikai.
- Kosmetologija: Ultravioletinis spinduliavimas naudojamas kosmetologijoje.
Elektromagnetinis laukas ir jo poveikis sveikatai
Žmonės su elektromagnetine spinduliuote susiduria kiekvieną dieną. Radijo bangos, matomoji šviesa, infraraudonieji, ultravioletiniai, rentgeno spinduliai - tai vis elektromagnetinių spindulių, tik skirtingų bangų ilgio ir dažnio pasireiškimas. Kintančių erdvės ir laiko atžvilgiu elektrinių ir magnetinių laukų ryšys vadinamas elektromagnetiniu lauku.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda su draugu
Stiprus elektromagnetinis laukas gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Su didesniu poveikiu susiduria kai kurių profesijų darbuotojai, aptarnaujantys radiolokacines stotis, aukšto dažnio generatorius, elektros perdavimo linijas, radiotechninius įrenginius. Šiais atvejais didelio tankio elektromagnetinė spinduliuotė gali paveikti jautresnes žmogaus audinių struktūras. Jautresni elektromagnetinės spinduliuotės šiluminiam poveikiui yra akies audiniai, centrinė nervų sistema, vyriškos sėklidės, dėl ilgalaikio poveikio gali pakisti kraujas.
Darbo aplinkoje kenksmingo elektromagnetinio lauko poveikio išvengiama ekranuojant spinduliuotės šaltinius, įrengiant distancinio valdymo įtaisus bei dėvint apsauginius darbo drabužius, apsauginius akinius.
Mūsų buityje gana plačiai paplito buitinė technika, kurios veikimas pagrįstas elektromagnetinėmis bangomis: mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai, namų kompiuteriai ir, žinoma, kita jau įprasta technika - šaldytuvai, skalbimo mašinos, televizoriai. Nesaugiai eksploatuodami minėtus buitinius prietaisus, mes rizikuojame savo sveikata. Dažnai didesnį pavojų sveikatai gali turėti ne elektromagnetinės spinduliuotės poveikis, o blogai izoliuotais laidais tekanti elektros srovė. Kenksmingo poveikio sveikatai išvengsite atidžiai perskaitę naudojimo instrukciją ir kruopščiai techniškai prižiūrėdami buitinę techniką, o ypač techniką, spinduliuojančią labai aukšto dažnio elektromagnetines bangas, t.y. mikrobangų krosneles, mobiliuosius telefonus. Pageidautina, kad miegamuosiuose būtų tik būtiniausia buitinė technika.
Elektros traumos: kaip jų išvengti ir ką daryti?
Elektros traumos gali įvykti tiek buityje, tiek darbe. Dažniausiai pasitaikantys atvejai - prisilietimas prie blogai izoliuoto laido arba kištuko traukimas iš rozetės drėgna ranka. Net ir nedidelis elektros poveikis gali būti pavojingas, todėl po tokio įvykio būtina kreiptis į gydytoją.
Pirmoji pagalba nukentėjusiajam nuo elektros
- Atjunkite elektros tiekimą: Tai yra geriausias būdas nutraukti elektros tekėjimą. Jei nepavyksta atjungti - galima nukirsti laidą įrankiu su mediniu kotu (pvz., kirviu), nes medis - geras izoliatorius.
- Netraukite nukentėjusiojo už drabužių plikomis rankomis: Elektra gali pereiti ir į jus.
- Įvertinkite nukentėjusiojo būklę: Patikrinkite, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja. Jei nekvėpuoja - pradėkite gaivinimą, kviesti greitąją medicinos pagalbą.
- Suteikite pagalbą dėl nudegimų: Nudegimų pirma pagalba priklauso nuo laipsnio: jei nudegimas didesnis, gilesnis arba pažeidimai keliuose kūno plotuose - būtina vykti į gydymo įstaigą.
Kodėl svarbi stebėsena po elektros poveikio?
Net jei žmogus jaučiasi gerai, yra rizika širdies, kraujagyslių ar raumenų pažeidimui. Gydymo įstaigoje visada atliekama elektrokardiograma, bent keletą valandų paciento sveikatos būklė stebima. Jei yra nudegimų ar tinimų - galimas audinių sutraiškymas, suspaudimas, panašiai kaip bet kokios traiškytinės traumos atveju. Tikrinama inkstų funkcija - traiškytinės traumos atveju per inkstus vyksta apykaitos produktų šalinimas, dėl to iškyla rizika vystytis inkstų funkcijos nepakankamumui.
Taip pat skaitykite: Kas vyksta organizme sportuojant?
Žaibo iškrova ir jos poveikis
Žaibo poveikis gali būti tiesioginis arba per kitus objektus ar net kitus žmones, todėl per audrą nerekomenduojama stovėti grupėmis. Žaibas retai sukelia ryškius nudegimus kaip aukštos įtampos srovė, bet gali palikti vadinamąjį „žaibo piešinį“ ant odos - paraudimo raštą, primenantį šakotas linijas. Pavojingiausi pažeidimai - širdies, raumenų ir nervų sistemai. Kartais stebimas laikinas paralyžius.
Prieširdžių virpėjimas ir nauji gydymo metodai
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausiai pasitaikanti aritmija, nuo kurios kenčia 1-2 proc. žmonių. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Širdies aritmijų centro medikai nuo šiol prieširdžių virpėjimą gydys saugiau ir efektyviau. Ligoninėje atliktos pirmosios procedūros su specialia technologija, kurios Lietuvoje dar niekas nenaudoja. Pirmieji šalyje šią technologiją pritaikę kardiologai kalba apie neabejotiną naujovės naudą pacientui.
Plaučių venų izoliacija
„Plaučių venų izoliacijos procedūros yra vienos efektyviausių gydant prieširdžių virpėjimą. Iki šiol tokias procedūras atlikdavome dviem metodais, kai širdies raumuo veikiamas karščiu arba šalčiu. Turėdami didžiulę tokių procedūrų patirtį žengėme į naują etapą. Nuo šiol širdies raumenį paveiksime pulsiniu lauku - elektros srove. Tai nauja procedūra ne tik mūsų įstaigoje. Pasaulyje ji pradėta taikyti prieš porą metų“, - pažymi KUL Širdies aritmijų centro vadovas dr.
Pulsinio lauko privalumai
„Procedūrą galime atlikti greičiau, o jos poveikis yra momentinis. Veikiant karščiu ar šalčiu procedūra užtrunka maždaug tris kartus ilgiau. Procedūros atlikimo laikas yra svarbus tiek medikams, tiek pacientams. Pasak mediko, nėra efektyvaus medikamento, kuris užkirstų kelią ritmo sutrikimams. Gydant prieširdžių virpėjimą medikamentai padeda maždaug 20-30 proc. pacientų.
Širdies ritmo sutrikimai: kada kreiptis į gydytoją?
Sutrikus širdies ritmui, žmogus gali jausti permušimus - tarsi truktelėjimą, krustelėjimą krūtinėje. Tai vadinama ekstrasistolėmis. Kai jų per parą pasitaiko du trys šimtai, tai nekelia jokios grėsmės, tai - fiziologinė norma. Net ir sudėtingesnio sutrikimo, sukelto prieširdžių virpėjimo, išsigąsti nereikia. Būna ir atvirkščiai: kai kurie ligoniai prieširdžių virpėjimo sukeltą sutrikimą pajaučia nuo pirmo permušimo, ir itin stipriai.
Jei ritmas, atkūrus elektrošoku, pavartojus vaistų, nebetrinka - valio, viskas puiku. Bet jei sureguliavome ir vėl sutriko, vėl daromas šokas, didinama vaistų dozė, jie stiprinami, vėl reikia šoko, o ritmas trinka ir trinka, geriau palikti taip, kaip yra. Juolab kad neretai ligoniai blogą savijautą tapatina su pačiu sutrikimo faktu, o iš tiesų blogai jaučiamasi dėl pernelyg didelio širdies susitraukimų dažnio. Kai jis vietoj 70-80 kartų per minutę yra 140-150, suprantama, kad žmogus jaučiasi blogai. Vaistais suretinus širdies susitraukimų dažnį, žmogus nustoja jausti ritmo sutrikimus, nors jų ir yra. Kartais juos geriau prisijaukinti, nei kariauti su jais.
Prieširdžių virpėjimo sukelti širdies ritmo sutrikimai diagnozuojami tik elektrokardiograma. Prieširdžių virpėjimo sukeltus sutrikimus būtina dokumentuoti: sutrikus ritmui nueiti į polikliniką ar ligoninės skubios pagalbos skyrių ir paprašyti užrašyti kardiogramą. Kardiogramą reikia daryti kuo dažniau, nes sutrikimai būna skirtingi.