Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto raida Lietuvoje tarpukariu, nuo 1918 iki 1940 metų. Aptariamas sporto reikšmės suvokimas, sporto sąjungų kūrimasis, populiariausios sporto šakos, sportininkų pasiekimai ir iššūkiai, su kuriais susidūrė sporto entuziastai.
Sporto Suvokimas ir Sąjungų Kūrimasis
XX amžiaus 3-4 dešimtmečiuose Lietuvoje pradėta suvokti sporto reikšmė kaip socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Po Pirmojo pasaulinio karo į tėvynę grįžo daug po pasaulį išblaškytų žmonių, tarp kurių buvo ir sporto entuziastų, susipažinusių su įvairiomis sporto šakomis svečiose šalyse.
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto sąjunga (LSS) buvo įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune. Jos tikslas buvo visapusiškai lavinti žmogaus kūną bei propaguoti sportą. 1920 m. Stepono Garbačiausko, Viktoro Dineikos, Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės ir Petro Olekos iniciatyva įkurta viena pajėgiausių Lietuvos sporto organizacijų - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Ji išugdė būrį futbolininkų: Danielių Žilevičių, Viktorą Abramiką, Dizmaną Ilgūną, Nikodemą Čereką, Romualdą Marcinkų, Antaną Lingį, Vladą Dzindziliauską ir kitus.
Svarbiu pirmosios Lietuvos Respublikos sporto gyvenimo įvykiu tapo ir 1922 m. kovo 22 d. Lietuvos sporto lygos (LSL) įsteigimas. Ši organizacija rūpinosi įvairių sporto šakų plėtra, atstovavo šalies sportui tarptautinėse organizacijose. 1923 m. LSL futbolo komitetas tapo Tarptautinės futbolo asociacijų sąjungos (FIFA) nariu.
XX a. 3-iajame dešimtmetyje sportas gyvavo tik sporto sąjungų ir atskirų sportininkų iniciatyva. Tik 1932 m. Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos. Tais pačiais metais įvyko ir pirmasis dviračių sporto čempionatas.
Taip pat skaitykite: Nacionalinė Lietuvos ledo ritulio rinktinė
Tarptautinėse varžybose pirmieji savo jėgas išmėgino Lietuvos futbolininkai. 1922 m. LFLS ekipa 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA žaidėjams, o 1923 m.
Sporto Šakos ir Populiarumas
Tarpukario Lietuvoje populiariausiomis sporto šakomis buvo futbolas, krepšinis, boksas ir dviračių sportas. Futbolas greitai populiarėjo visoje šalyje. Panevėžyje 1922-ųjų pavasarį vyko nemažai rungtynių, pavyzdžiui, tarp Panevėžio lenkų ir Panevėžio berniukų gimnazijų.
Krepšinis, tuo metu vadintas krepšiasvydžiu, iš pradžių mažai domino tautiečius. Tačiau ketvirtajame dešimtmetyje krepšiasvydis ėmė sparčiai populiarėti. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais.
Tarpukaryje boksas Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų.
Mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas. Pastarasis buvo itin populiarus Paliūniškio, Įstricos, Piniavos, Krekenavos, Naujamiesčio ir Svainikų skyriuose. O 1934 metais Panevėžyje susidomėta mažai dar kam Lietuvoje žinomu fechtavimu.
Taip pat skaitykite: Sporto raida Lietuvoje 1918-1940
Sporto Organizacijos ir Iniciatyvos
1922 metais įkūrus Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, netrukus vienas po kito ėmė steigtis ir jos skyriai. Po metų - 1920-aisiais - ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga. 1922 metų pavasarį įsteigta aukščiausia šalies sporto organizacija, koordinavusi visą Lietuvos sportinį gyvenimą: Lietuvos sporto lyga. Šioji pradėjo vystyti ir koordinuoti sportinę veiklą visoje šalyje. Tais metais birželį įkurta sporto sąjunga „Sveikata“ - jos būstinė buvo Respublikos gatvėje.
Nuo 1924 metų veikė Panevėžio miesto katalikų kuopos sporto sekcija, propagavusi mankštą ir žaidimus. Sportuoti aktyvūs panevėžiečiai rinkdavosi Panevėžio mokytojų seminarijos sode.
Pasak D. Pilkausko, tarpukariu Lietuvoje vieni aktyviausių sportiniame gyvenime buvę šauliai. Jo manymu, Panevėžio šaulių sporto klubas miesto sporto istorijoje tuo laikotarpiu suvaidino turbūt svarbiausią vaidmenį. 1928 metais Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė, vėliau tapusi tradicine.
1930 metais Panevėžyje pradėtas statyti bendrovės „Maistas“ fabrikas. Kitąmet jis jau veikė, o netrukus ši įmonė tapo ir viena sportinio judėjimo organizatorių Panevėžyje. 1933 metų gegužę įsteigta Panevėžio sporto apygarda, prie kurios prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. Fabriko teritorijoje netgi įrengtos lauko teniso aikštelės.
Sportininkai ir Pasiekimai
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. VIII vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl lėšų stokos į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos gimnastikos istorija (1918-1940)
Futbolas
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo.
Lietuvos futbolo rinktinė 1933 ir 1937 metais dalyvavo pasaulio pirmenybių atrankos varžybose.
Žymiausi Lietuvos tarpukario futbolininkai:
- Romualdas Marcinkus
- Antanas Lingis
Krepšinis
1937m. Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą tampa Europos krepšinio čempione. 1938m. Lietuvos moterų rinktinė tampa Europos krepšinio vicečempione. 1939m. Lietuvos vyrų rinktinė antrą kartą tampa Europos krepšinio čempione.
Boksas
Geriausią Lietuvos rezultatą olimpiadoje pasiekė Juozas Vinča.
Dviratininkai
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo dviratininkai Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Pritrūkta lėšų net kelionei namo.
I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir po ketverių metų vykusiose Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose.
Ona Šepaitienė
Ypač Panevėžį išgarsino lengvaatletė Ona Šepaitienė, priklausiusi Panevėžio šaulių sporto klubui. 1924 metų liepą Šiauliuose vyko pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos olimpiada, kurioje dalyvavo Panevėžio lengvaatletis šuolininkas į tolį M. Tais pačiais metais lengvaatletė pasiekė Lietuvos rekordą, į tolį nušokusi 4,85 metro, o kitąmet šalies rekordą gerino net tris kartus ir pirmąkart peržengė 5 metrų ribą, tautinėje olimpiadoje iškovojo penkis aukso medalius. „Ji buvo vadinama lietuviškuoju Džesiu Ovensu“, - pabrėžia D.
Jakobas Levinas
Iš Panevėžio kilusi Lietuvos bokso žvaigždė Jakobas Levinas, kiek žinoma, pralaimėjo tik vieną kovą - 1924-ųjų Paryžiaus olimpiados aukso medalininkui. Dar 1927 metais spauda gyrė kylančią naują Lietuvos bokso žvaigždę - Panevėžio „Makabi“ boksininką Jakobą Leviną.
Iššūkiai ir Sunkumai
Tarpukario sportininkai ir sporto entuziastai susidūrė su daugeliu iššūkių. Valstybė dar tik kūrėsi, visko trūko. Negana to, vyravo ir nuomonė, kad sunkiai dirbdami žmonės ir taip prisisportuoja, o pats sportas - per didelė prabanga karų nualintai šaliai. Net Lietuvos valdžios požiūris į sportą tarpukariu buvo gana prieštaringas.
Futbolininkams trūko sportinės aprangos, kamuolių ir inventoriaus.
1924 m. Lietuvos olimpiečius visos kelionės ir rungtynių metu lydėjo nesėkmės ir nuotykiai.
Lietuvos Sporto Sąjungos
1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Netrukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje. Draugija išsiskyrė savo futbolo komandos, stalo tenisininkų pasiekimais. Tarp žydų jaunimo buvo populiari ir gimnastika. 1921 metais antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas vyko būtent Panevėžy. 1930 metais „Makabi“ sporto draugijos nariai. 1926 metais „Makabi“ sąjungos metiniame suvažiavime į Centro komitetą pateko ir du Panevėžio atstovai.
Pirmosios Oficialios Krepšinio Rungtynės
Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Žaidė LFLS ir Kauno rinktinė, laimėjo LFLS krepšininkai rezultatu 8:6.
Sporto Atgarsiai Tarpukario Spaudoje
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos.
1938 metų kovo 26 dienos „Lietuvos aido“ numeryje plačiai reklamuojamos būsimos varžybos tarp Lietuvos ir Latvijos sportininkų: „Rungtynėmis susidomėjimas nepaprastas, nes išparduoti visi bilietai ir jei tik būtų daugiau vietos, neabejojama, kad irgi neliktų nė vieno bilieto“, - rašoma sporto naujienų skiltyje. Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis.
1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“.
tags: #tarpukario #sportas #lietuvoja