Baudos už vairavimą be saugos diržo Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Saugos diržai yra viena iš paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių eismo saugumo priemonių. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas privalo rūpintis ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu. Lietuvoje saugos diržo nenaudojimas yra ne tik saugumo rizika, bet ir baudžiamas nusižengimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Pagal Kelių eismo taisykles (KET) ir ANK nuostatas, už saugos diržo nenaudojimą skiriamos finansinės baudos. Šiame straipsnyje aptarsime baudas už saugos diržo nenaudojimą Lietuvoje, išimtinius atvejus, kai diržo segėti neprivaloma, ir ką daryti, jei manote, kad bauda buvo skirta nepagrįstai.

Saugos diržų svarba

Saugos diržai bei oro pagalvės yra svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę. Dėl ko būtina segėti saugos diržus ir tikrinti jų būklę? Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga. Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Nepaisant to, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia saugos diržų naudojimo pagrįstumą. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Priekinių sėdynių keleiviai saugos diržus segi dažniau nei galinių sėdynių keleiviai. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Įsivaizduokite situaciją, kai lėtai važiuojate į parduotuvę ir priekine dalimi susiduriate su greitai važiuojančiu automobiliu. Tuomet šansų apsieiti be sužalojimų beveik nėra. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. Važiuojantieji gale taip pat turėtų nepamiršti saugos diržų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai. Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka dėvėtą automobilį su neaiškia istorija ir pasirodo, kad ten saugos pagalvių net nėra. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai. Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Tikrai nėra tokio laikotarpio, po kurio visi važiuoja keisti saugos diržų. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai, tai techninės apžiūros nepraeisite (dėl kažkokių priežasčių yra kažkokių įtrūkimų, įplyšimų). Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Taip pat saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti. Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų. Vis dėlto yra žmonių ir profesinių grupių, kurie neprivalo segėti saugos diržų automobilyje. Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje. Daugiau pamokose: Kada ir kaip naudoti saugos priemones?

Teisinis reglamentavimas

Lietuvoje saugos diržų naudojimas nėra tik saugos rekomendacija - tai yra įstatymu nustatyta prievolė. Vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus transporto priemonėse, kuriose jie yra įrengti, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklėse (KET) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ANK). Pagal KET, kiekvienas vairuotojas ir keleivis transporto priemonėje, kurioje yra saugos diržai, privalo juos tinkamai naudoti. Tai taikoma tiek priekinėms, tiek galinėms sėdynėms. Šios baudos gali būti skiriamos ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams, kurie atsisako prisisegti saugos diržus. Ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei transporto priemonėje yra saugos diržai. Senesniuose modeliuose, kuriuose diržai nebuvo įrengti, ši prievolė netaikoma. Vaikams taikomos papildomos saugos priemonės. Lietuvos įstatymai reikalauja naudoti patvirtintas vaikų sėdynes arba tvirtinimo sistemas, pritaikytas vaiko ūgiui ir svoriui. Europos kelių eismo saugumo tyrimai rodo, kad saugos diržų naudojimas sumažina mirtino sužalojimo riziką susidūrimo atveju daugiau nei 40 %. Be teisinio aspekto, saugos diržų naudojimas yra atsakomybės klausimas - tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad baudos už saugos diržų nenaudojimą Lietuvoje turėtų būti didesnės?

KET reikalauja, kad visi transporto priemonės vairuotojai ir keleiviai, jei automobilyje yra įrengti diržai, juos užsisegtų prieš pradedami važiuoti. Saugos diržas turi būti segimas teisingai: juosiant per petį ir per juosmenį, kaip nurodo gamintojas. Jei autobuse yra diržai, prie kiekvienos sėdynės turi būti informacinis ženklas, primenantis apie jų naudojimą.

Atsakomybė už saugos diržų segėjimą tenka ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Jei keleivis randamas be diržo, bauda gali būti skirta tiesiogiai tam asmeniui. Vairuotojas atsakingas ne tik už save, bet ir už keleivius, ypač vaikus, užtikrindamas, kad visi būtų tinkamai prisegti.

Taip pat skaitykite: Išimtys dėl saugos diržų Lietuvoje

Baudos už saugos diržo nenaudojimą

Už saugos diržo nesisegimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Standartinės baudos už saugos diržo nenaudojimą:

• Pirmas pažeidimas: 30-50 eurų.
• Pakartotinis pažeidimas: 60-90 eurų.

Lietuvoje policija reguliariai atlieka saugumo patikrinimus, ypač kelių eismo saugumo kampanijų metu.

Išimtiniai atvejai, kai saugos diržo segėti neprivaloma

Nors saugos diržas yra privalomas daugeliu atvejų, KET numato kelias išimtis, leidžiančias jo nesisegti tam tikrose situacijose:

• Vairuotojams gyvenvietėse: Leidžiama nesisegti diržo važiuojant atbuline eiga arba manevruojant stovėjimo aikštelėse.
• Asmenims su medicininėmis priežastimis: Jei kompetentinga institucija (paprastai gydytojas) išduoda specialų pažymėjimą, nurodantį, kad dėl sveikatos būklės diržo segėti negalima, toks asmuo atleidžiamas nuo šio reikalavimo. Svarbu pabrėžti, kad išimtys netaikomos keleiviams, nebent jie turi medicininį pažymėjimą.
• Taksi vairuotojams, kai veža keleivius.
• Vairavimo instruktoriams mokymo metu.
• Specialiųjų tarnybų darbuotojams tam tikrais atvejais.

Atsakomybė už vaikų vežimą

Vaikų vežimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes jie labiau pažeidžiami. Vaikai iki 12 metų arba žemesni nei 150 cm turi būti vežami specialiose kėdutėse arba paaukštinimuose, atitinkančiuose jų ūgį ir svorį. Šios sistemos turi atitikti tarptautinius standartus (pvz., JT EEK taisykles Nr. 44/03 ar Nr. 129).

Ką daryti, jei manote, kad bauda skirta nepagrįstai?

Jei manote, kad bauda už saugos diržo nenaudojimą skirta nepagrįstai, turite teisę ją ginčyti. Pirmiausia, atidžiai išnagrinėkite baudos protokolą ir įsitikinkite, kad jame nėra klaidų. Jei turite įrodymų, kad buvote prisisegęs, pavyzdžiui, vaizdo įrašą iš automobilio kameros ar liudininkų parodymus, pateikite juos policijai. Jei turite medicininį pažymėjimą, leidžiantį nesisegti diržo, būtinai jį pateikite.

Taip pat skaitykite: Vairavimo automatine pavarų dėže gidas

Jei policija atsisako panaikinti baudą, galite kreiptis į teismą. Svarbu tai padaryti per nustatytą terminą, kuris paprastai nurodomas baudos protokole. Teisme turėsite pateikti visus turimus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius jūsų poziciją.

Kitos dažnos baudos už KET pažeidimus

Be baudų už saugos diržo nenaudojimą, Lietuvoje taikomos ir kitos baudos už KET pažeidimus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Greičio viršijimas: Baudos už greičio viršijimą prasideda nuo įspėjimo ir gali siekti iki 550 eurų bei teisės vairuoti atėmimo nuo 1 iki 18 mėnesių, priklausomai nuo viršyto greičio ir vairuotojo statuso (pradedantysis, patyręs ir pan.).
  • Greičio viršijimas iki 10 km/h visoms transporto priemonėms - įspėjimas;
  • Greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val. - bauda nuo 12 iki 30 Eur;
  • Greičio viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val. - bauda nuo 30 iki 90 Eur;
  • Greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. - bauda nuo 120 iki 170 Eur;
  • Greičio viršijimas nuo 41 km/h iki 50 km/val. - bauda nuo 170 iki 230 Eur;
  • Greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h gresia nuo 450 iki 550 Eur bauda bei teisių atėmimu nuo 1 iki 6 mėn.
  • Pradedantiesiems, motociklų, žmonių ir krovinių vežėjams gresia didesnės baudos už greitį:
    • Viršijus greitį nuo 31 iki 40 km/h skiriama bauda nuo 120 iki 170 Eur ir teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėn;
    • Viršijus greitį nuo 41 km/h iki 50 km/val. skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur ir teisių atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių;
    • Viršijus greitį daugiau kaip 50 km/h - bauda nuo 450 iki 550 Eur bei teisių atėmimas nuo 12 iki 18 mėnesių.
  • Neturintiems teisių vairuotojams greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h gresia 450-700 Eur bauda.
• Vairavimas išgėrus: Baudos už vairavimą išgėrus prasideda nuo 300 eurų ir gali siekti iki 1500 eurų bei teisės vairuoti atėmimo iki 48 mėnesių, priklausomai nuo promilių skaičiaus kraujyje ir vairuotojo statuso. Taip pat gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
  • Visiems vairuotojams esant lengvam neblaivumui (0,41-1,5 promilių) - 300-1500 Eur bauda bei teisių atėmimas nuo 12 iki 48 mėn;
  • Vairuojant išgėrus, pavojingai ir pakartotinai, taip pat chuliganiškai ir pakartotinai bei esant nežymiam sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimui pirmą ar pakartotinį kartą gresia transporto priemonės konfiskavimas;
  • Neturint teisės vairuoti vairuojant esant lengvam neblaivumui gresia 1100-1500 Eur KET bauda už girtumą ir transporto priemonės konfiskavimas.
  • Vairuojant esant vidutiniam ar sunkiam neblaivumui gresia ne tik KET baudos, tačiau ir areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
• Važiavimas be techninės apžiūros: Bauda už vairavimą be galiojančios techninės apžiūros - 30-40 eurų.
• Kalėjimas ar naudojimasis telefonu vairuojant: Naudojantis telefonu vairuojant gresia 60-90 Eur bauda. Taip pat telefonu naudotis negalima ir stovint prie raudono šviesoforo signalo, nes tai taip pat traktuojama kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas.
• Neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD): 50-240 Eur bauda.
• Kelio ženklų nesilaikymas: 30-90 Eur bauda.
• Posūkių nerodymas: 30-90 Eur bauda.
• Sustojimas ir stovėjimas kur draudžiama: 30-90 Eur bauda.
• Netinkamas manevravimas (nepraleidimas): 60-90 Eur bauda.
• Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui: 60-90 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
• Pėsčiųjų nepraleidimas: 60-90 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
• Vairavimas neturint teisės: 300-450 Eur bauda.
• Vairavimas, kai atimta teisė vairuoti: 450-700 Eur bauda.

Kaip susimokėti KET baudą?

Informaciją apie gautas administracines baudas už KET pažeidimus galite matyti prisijungę prie „Mano VMI“ sistemos. Ten galėsite peržiūrėti jums paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas ir kitą aktualią informaciją.

Baudą apmokėti paprasčiausia per „Mano VMI“ sistemą, administracinių baudų skiltyje. Taip pat baudas galite mokėti tiesiogiai per elektroninę bankininkystę, naudodamiesi „Mano VMI“ sistemos paslauga „Mokėjimo pavedimo suformavimas“ arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose.

Policijos pareigūnų reikalavimai sustabdyti transporto priemonę

Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie vilkiko vairavimą

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas

Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą - iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę - iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Atsakomybė už KET pažeidimus

Pažeidus Kelių eismo taisykles gresia atsakomybė pagal Administracinių Nusižengimų Kodeksą (ANK) ir Baudžiamąjį Kodeksą (BK).

Baudos už girtumą ar esant apsvaigus

• Lengvas neblaivumas (0 - 0,4 promilės):
  • Motociklų vairuotojams, žmonių ir krovinių vežėjams: 150 - 300 Eur bauda ir transporto priemonės nuvežimas. Pakartotinai - 850 - 1500 Eur bauda ir transporto priemonės nuvežimas.
  • Pradedantiesiems vairuotojams: 230 - 300 Eur bauda ir transporto priemonės nuvežimas.
• Lengvas neblaivumas (0,41 - 1,5 promilės):
  • Visiems vairuotojams: 300 - 450 Eur bauda, teisių atėmimas nuo 12 iki 18 mėn. ir transporto priemonės nuvežimas. Pakartotinai - 850 - 1500 Eur bauda, teisių atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. ir transporto priemonės nuvežimas.
  • Pavojingas vairavimas: 600 - 850 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 24 iki 36 mėn. ir transporto priemonės nuvežimas. Pakartotinai - 850 - 1500 Eur bauda, teisių atėmimas nuo 36 iki 48 mėn. ir privalomas transporto priemonės konfiskavimas.
  • Chuliganiškas vairavimas: 850 - 1200 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 36 iki 60 mėn. ir transporto priemonės nuvežimas. Pakartotinai - 850 - 1500 Eur bauda, teisių atėmimas nuo 36 iki 60 mėn. ir privalomas transporto priemonės konfiskavimas.
  • Praktinis vairavimo mokymas: 150 - 300 Eur bauda ir teisių atėmimas nuo 11 iki 13 mėn. ir transporto priemonės nuvežimas.
  • Nežymus sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimas: 1200 - 1400 Eur bauda ir gali būti transporto priemonės konfiskavimas / bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pakartotinai - 850 - 1500 Eur bauda, teisių atėmimas nuo 36 iki 48 mėn. ir privalomas transporto priemonės konfiskavimas / bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
  • Neturint teisės vairuoti: 1100 - 1500 Eur bauda ir gali būti transporto priemonės konfiskavimas.
  • Dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas: 80 - 150 Eur bauda.
• Vidutinis ir sunkus neblaivumas (1,51 promilės ir daugiau):
  • Dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo: 150 - 200 Eur bauda.
  • Visiems vairuotojams, mokymas vairuoti: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų (pagal BK 281.7 str.).

Per kiek laiko ateina bauda už KET pažeidimus?

Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Tai priklauso nuo konkretaus pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, kuri atlieka pažeidimo apdorojimą. Jei tai fiksuoja automatinės sistemos (pvz., greičio matuokliai), bauda dažniausiai ateina greičiau.

Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar jei reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir ateiti per kelis mėnesius.

Patikrinti ar gavote baudą galite prisijungęs prie epolicija.lt sistemos, arba gausite pranešimą paštu ar per e. paslaugas.

Bauda už greičio viršijimą Lietuvoje galioja tol, kol ji nesumokėta, arba kol nesibaigia priverstinio vykdymo terminas, kuris yra 5 metai. Svarbu laiku sumokėti baudą, nes kitaip gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas. Skundą dėl baudos galite pateikti per nustatytą terminą, jei nesutinkate su sprendimu.

tags: #vaziavimas #be #saugos #dirzo