Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir globalus įvykis, kuriame susipina politika, ekonomika ir kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime žiemos olimpinių žaidynių istoriją, raidą, finansavimo ypatumus, aplinkosaugos iššūkius ir Lietuvos dalyvavimą šiame renginyje.
Žiemos olimpinių žaidynių istorija ir raida
Olimpinių žaidynių idėja siejama su senovės Graikijos Olimpijos žaidynėmis. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino prancūzas Pierre’as de Coubertinas.
- I-V olimpinės žaidynės (1896-1912): Šis laikotarpis pasižymėjo palyginti mažu tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumu. Žaidynių organizavimas buvo nepastovus, sporto varžybų programa ištęsta, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų. Organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės, tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių.
- VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948): Šis laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916, 1940 ir 1944 metų olimpinės žaidynės. Nepaisant to, olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa, įvestos iškilmingos ceremonijos.
- XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988): Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas.
- Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių: Prasidėjo naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių, atgavusių nepriklausomybę, dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga.
Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės
XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės vyks 2026 metais vasario 6-22 dienomis Milano-Kortinos regionuose, Italijoje.
- Šios žiemos olimpinės žaidynės bus arčiausiai visiškos lyčių lygybės per visą istoriją, nes jose dalyvaus rekordinis moterų skaičius ‒ 47 proc.
- Šios žaidynės nereikalaus didelių infrastruktūros investicijų ‒ 85 proc. varžybų vietų yra jau egzistuojančios (11 iš 13).
- 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinės žaidynės bus pirmosios olimpinės ir paralimpinės žiemos žaidynės, kurios yra planuojamos ir organizuojamos visiškai įgyvendinant 2020 m.
- Planuojama, kad dalyvaus apie 2900 sportininkų iš daugiau nei 90 nacionalinių olimpinių komitetų teritorijų.
- Varžybos vyks 13-oje skirtingų vietovių.
- Tai bus trečiosios Italijoje rengiamos žiemos olimpinės žaidynės po 1956 m. Kortinos d'Ampeco ir 2006 m. Turino.
- Prekyba bilietais į žiemos olimpines žaidynes prasidės 2025 m. vasario 6 d.
- 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse debiutuos slidinėjimo alpinizmas.
- NHL (Nacionalinės ledo ritulio lygos) žaidėjai į olimpines varžybas grįš pirmą kartą nuo 2014 m.
- Nepaisant globalių iššūkių, bendras 2026 m. Milano ir Kortinos biudžetas išlieka 1,6 mlrd. Eur., kaip buvo numatyta 2019 m.
- 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynės pasižymės didžiausia lyčių pusiausvyra per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją: jose dalyvaus rekordiškai daug moterų ‒ 47 proc., o 50 iš 116 rungčių bus skirtos moterims.
Finansavimo ypatumai
Sportininkų finansavimas yra nevienodas. Geriausiai finansuojami biatlonininkai, kurių mėnesio pajamos perkopia tūkstantį eurų. Lėšos surenkamos iš kelių šaltinių: Krašto apsaugos ministerijos, Tarptautinės biatlono federacijos, LTOK ir KKSD. Vienam biatlonininkui per metus išleidžiama apie 70 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Slidininkų finansinė padėtis yra sudėtingesnė. Nacionalinė slidinėjimo asociacija iš valstybės gauna 27 tūkst. eurų. Sportininkai priversti verstis su gerokai mažesne suma, jiems per metus rengtis nevaržant savęs kalnuose reikėtų maždaug po 50-60 tūkst. eurų.
Aplinkosaugos iššūkiai
Žiemos sportas šiandien daugybėje valstybių neįsivaizduojamas be dirbtinio sniego. Norint pasirūpinti storu sniego paklotu, reikia sunaudoti daug vandens ir elektros energijos.
Strasbūro universiteto profesorė Carmen de Jong atkreipia dėmesį į kraštovaizdį, kurį matome stebėdami po atviru dangumi vykstančias Pekino olimpiados varžybas. Ji teigia, kad žaidynės neturėjo vykti vietovėje, kurioje nėra sniego. Žaidynės vyksta viename sausringiausių Kinijos regionų, kur planuojama uždrausti drėkinti žemės ūkio pasėlius, todėl dirbtinio sniego dangai vandenį tenka pumpuoti net daugiau nei 30 km į kalnus.
C.de Jong apskaičiavo, kad dirbtiniam olimpiados sniegui sunaudota apie 2 mln. kub. m vandens. Ji sako ataskaitose radusi daug žaliojo melo. Kitaip nei buvo skelbiama, kalnų rungčių trasos buvo įrengtos gamtos rezervate, pažeista 1 100 ha, arba 25 proc., draustinio.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos delegacijos vėliavą nešė olimpinė čempionė Vida Vencienė. Delegaciją sudarė keturi sportininkai - slidininkai ir biatlonininkai, treneriai ir misijos atstovai.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
2024 m. sausio mėn. 13 Lietuvos sportininkų išvyko į ketvirtąsias jaunimo žiemos olimpines žaidynes. Lietuviai dalyvavo kalnų slidinėjimo, biatlono, lygumų slidinėjimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir pirmą kartą akrobatinio slidinėjimo varžybose.
Poltiniai aspektai
Žmogaus teisių aktyvistai ir organizacijos ragina pasaulio valstybes neužmerkti akių žiauriai Kinijos valdžios politikai ir Pekino olimpines žaidynes praminė tiesiog genocido žaidynėmis. Sportinių renginių boikotavimas dėl politinių aktualijų nėra retas reiškinys, tačiau įprastai jokių problemų neišsprendžia.
Šiuo atveju, įsiterpti negali ir Tarptautinis olimpinis komitetas: organizacijos veiklos neaprėpia individualių valstybių ir jų politinių veiksmų bei praktikų. Be to, įprastai olimpinės žaidynės yra siejamos su pasaulio susivienijimu, draugyste ir taika, todėl skatinama neutrali pozicija ir politinio konteksto vengimas.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas užsimena apie galimą diplomatinį žaidynių boikotavimą. Valdančiųjų koalicijos nariai susibūrė į keliasdešimties parlamentarų grupelę ir kreipėsi į kitus politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus su prašymu boikotuoti Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.
Žiemos olimpinės žaidynės ir žiniasklaida
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinį reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Dėl šios priežasties olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Lietuvos žiniasklaida olimpinėms žaidynėms skiria daug dėmesio, nušviečia sportininkų varžybas ir rezultatus. Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį populiarinant sportą ir formuojant visuomenės nuomonę apie olimpines žaidynes.