Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik suaugusiųjų sporto šventė, bet ir puiki proga įtraukti vaikus į sporto pasaulį. Šis straipsnis skirtas tėvams, pedagogams ir visiems, norintiems sudominti vaikus žiemos sporto šakomis ir olimpinėmis vertybėmis. Aptarsime, kaip pritaikyti žaidynių informaciją vaikams, kokios veiklos gali padėti jiems susidomėti sportu, ir kokie ištekliai gali būti naudingi.
Įtraukimas į sporto pasaulį: nuo žiūrovo iki dalyvio
Neretai šalia suaugusiųjų sporto mėgėjų sukiojasi ir mažieji žiūrovai. Juos prie ekranų vilioja ne tik spalvingi žaidynių uždarymo ir atidarymo renginiai, bet ir triukšmingi sportininkų startai. Sporto komentatoriai pateikia nemažai įdomios informacijos, tačiau ji skirta tik suaugusiesiems ir gali būti per sudėtinga mažesniems vaikams. Visgi vaikų amžius neturėtų būti kliūtis kalbėtis su jais apie sportą. Tėvai, įvertinę savo vaiko gebėjimus, turimą patirtį ar lankomą sporto būrelį, gali savais žodžiais perpasakoti turimas žinias, pakomentuoti rodomų varžybų rezultatus, sporto šakos ypatumus: varžybų vietą, sportininkų aprangą. Žinoma, jei šalia jūsų - paauglys, o jūs nesate sporto žinovai, būkite pasirengę spustelėti ir paieškos mygtuką. Niekas negimė žinodamas, o kartu su vaiku ieškoti informacijos - jokia gėda. Stebėdami sporto renginius kartu su vaikais vertinkite ne pačias varžybas, o kartu praleistą laiką. Ir tai, kad sportas (tegul ir televizoriaus ekrane) tampa jūsų laisvalaikio dalimi. Vaikai - smalsūs, juos lengva įtraukti į įdomius sporto renginius. Tik reikia kantrybės, šiek tiek žinių - ir įvairių varžybų stebėjimas gali tapti jūsų vaiko posūkiu į sportą. Ne vien į profesionalųjį (kurio dažnas savo vaikui nelinki dėl traumų tikimybės ar trumpos sportininko karjeros), bet ir į mėgėjišką - tiesiog sveikesnį aktyvų gyvenimo būdą, kuris be sporto neįmanomas. Žinant, kad 8 iš 10 pradinių klasių vaikų jau turi sveikatos problemų, o paaugliams neretai diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis, tai būtų tiesiog nedovanotina.
Kaip kalbėti apie sportą su vaikais?
- Paprastas kalbėjimas: Venkite sudėtingų terminų ir paaiškinimų. Pasakokite apie sportą paprastai, suprantamai ir įdomiai.
- Atsižvelkite į amžių: Informaciją pritaikykite pagal vaiko amžių ir žinias.
- Interaktyvumas: Užduokite klausimus, skatinkite diskusijas, leiskite vaikui išsakyti savo nuomonę.
- Pavyzdžiai: Pasakokite apie sportininkus, jų pasiekimus, įdomius faktus.
- Žaidimai: Žaiskite žaidimus, susijusius su žiemos sporto šakomis.
Žiemos sporto šakos vaikams: idėjos ir galimybės
Žiemos olimpinės žaidynės siūlo daugybę sporto šakų, kurios gali sudominti vaikus. Štai keletas idėjų, kaip jas pristatyti:
- Slidinėjimas: Pasakokite apie skirtingus slidinėjimo stilius (kalnų, lygumų), sportininkų aprangą, varžybų taisykles. Galite pažiūrėti trumpus filmukus apie slidinėjimą.
- Čiuožimas: Pristatykite dailųjį čiuožimą, ledo ritulį, greitąjį čiuožimą. Akcentuokite sportininkų grakštumą, jėgą, komandinį darbą.
- Snieglentės: Papasakokite apie šią populiarią sporto šaką, triukus, varžybas.
- Akrobatinis slidinėjimas: Aptarkite įspūdingus šuolius ir triukus.
- Šuoliai su slidėmis: Paaiškinkite, kaip sportininkai šoka nuo tramplino, kaip vertinami jų šuoliai.
- Biatlonas: Supažindinkite su šia sporto šaka, kurioje derinamas slidinėjimas ir šaudymas.
- Akmenslydis: Papasakokite apie šį strateginį žaidimą, jo taisykles, komandinį darbą.
Veiklos, skatinančios domėjimąsi sportu
- Žaidimų kūrimas: sugalvokite su vaikais žaidimą, kuris būtų susijęs su viena ar kita sporto šaka.
- Piešimas ir spalvinimas: Pieškite žiemos sporto šakas, sportininkus, olimpinius simbolius. Spalvinkite spalvinimo knygeles su sporto tematika.
- Knygų skaitymas: Skaitykite knygas apie sportą, olimpines žaidynes, žymius sportininkus.
- Filmų žiūrėjimas: Žiūrėkite filmus apie žiemos sporto šakas, olimpines žaidynes.
- Apsilankymas sporto renginiuose: Jei įmanoma, apsilankykite sporto renginiuose, varžybose.
- Sportavimas namuose: Mankštinkitės, darykite pratimus, žaiskite aktyvius žaidimus namuose.
- Olimpinės dienos minėjimas: Dalyvaukite Olimpinės dienos renginiuose, kuriuose galima išbandyti įvairias sporto šakas.
- Teminių vakarėlių organizavimas: Organizuokite teminius vakarėlius, skirtus žiemos sporto šakoms ar olimpinėms žaidynėms.
Olimpinės vertybės: ugdymas per sportą
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sportas, bet ir vertybės. Svarbu vaikams paaiškinti, ką reiškia draugystė, pagarba, tobulėjimas, sąžiningumas, atkaklumas.
Kaip pristatyti olimpines vertybes vaikams?
- Pavyzdžiai iš sporto: Pasakokite apie sportininkus, kurie demonstruoja šias vertybes.
- Kasdienės situacijos: Aptarkite, kaip šios vertybės gali būti pritaikomos kasdieniame gyvenime.
- Žaidimai ir užduotys: Žaiskite žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą, pagarbą, sąžiningumą.
- Diskusijos: Diskutuokite su vaikais apie tai, ką reiškia būti geru sportininku, draugu, žmogumi.
Ištekliai, padedantys sudominti vaikus sportu
Olimpinės žaidynės neapsiriboja vien tik televizijos transliacijomis. Jas seka žurnalai, naujienų svetainės, rinkoje atsiranda specialių suvenyrų, žaidynėms skirta sporto apranga. Netgi - įvairių leidinių pasiūla: knygos, užduočių sąsiuviniai, įvairūs priedai ir pan.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Deja, Lietuvos rinka palyginti maža, todėl daug specialių leidinių tikėtis neverta, juos sunku parengti, o verstiniai - ne tokie įdomūs, be Lietuvos pasiekimų ir svarbių datų, todėl duoda mažiau naudos. Vis dėlto bent jau mažiesiems skaitytojams (nuo 7 metų) šį kartą nuskilo - leidykla „Debesų ganyklos“ Lietuvos šimtmečio proga išleido pirmąjį sporto žinyną „Sportas vaikams: nuo mankštos iki medalio“. Knyga Lietuvos knygynus pasiekė XXIII Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną. Tai didelės apimties leidinys, prie kurio dirbo ne tik sporto žinovai: Renatas Mizeras, Audronė Vizbarienė, Arvydas Jakštas, bet ir vaikų rašytoja Danguolė Kandrotienė, Lietuvos tautinio olimpinio judėjimo specialistai, sporto asociacijų atstovai. Žinyne - daug įdomios informacijos apie Olimpines žaidynes, olimpines ir neolimpines sporto šakas, olimpiečių gyvenimą ir sveiką gyvenimo būdą. Knygos puslapiuose savo patirtimi su vaikais dalijasi ir sportininkai, ir aktyvūs įvairaus amžiaus žmonės, kuriems sportas - neatskiriama gyvenimo dalis. Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pasidalijo savo įprasta dienotvarke, ką valgo pusryčiams ir pietums, netgi papasakojo, kodėl ji taip ir netapo balerina.
Kiti naudingi ištekliai
- Internetinės svetainės: Ieškokite internetinių svetainių, skirtų vaikams ir sportui.
- Mokyklos ir sporto klubai: Dalyvaukite mokyklos sporto renginiuose, užsirašykite į sporto klubus.
- Bibliotekos: Apsilankykite bibliotekose, kuriose rasite knygų apie sportą.
- Muziejai: Lankykite sporto muziejus, kuriuose galėsite sužinoti apie sporto istoriją.
„Lietuvos mažųjų žaidynės“: sportas nuo mažens
Respublikiniai festivaliai vyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų metu siekiama, kad kuo daugiau vaikų patirtų džiaugsmą ir pozityvias emocijas sportuodami ir bendraudami tarpusavyje.
- 2014 m., 2015 m. projekte "Mažųjų olimpiada" dalyvavo 95 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
- 2016 m. metais projekte dalyvavo 180 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.
- 2017 m. „Lietuvos mažųjų žaidynėse“ dalyvavo 210 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Finalinis festivalis įvyko balandžio 22 d.
- 2018 m., 2019 m. žaidynėse dalyvavo 269 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tai - trečdalis visų Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
- 2020 m. „Lietuvos mažųjų žaidynėse“ dalyvavo 246 ikimokyklinio ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos.
- 2021 m. prie projekto veiklų prisijungė 325 ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
- 2022 m. projekto veiklos startavo nauju pajėgumu. Dalyvių skaičius išaugo iki 426.
- 2023 m. projektas pasiekė naują rekordą. Jame dalyvavo 450 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš 59 Lietuvos savivaldybių. Prie projekto veiklų prisijungė daugiau kaip 55000 vaikų.
- 2024 m. projektas švenčia 10 metų gimtadienį! Į fizinio raštingumo ir aktyvumo veiklas įsitraukė daugiau nei 50 tūkstančių darželinukų visoje Lietuvoje, t.y. 440 įstaigų 60 LIetuvos savivaldybių.
- 2025 m. projektas vyko jau vienuoliktąjį kartą. Žaidynėse dalyvavo net 460 ikimokyklinio ugdymo įstaigų visose 60 Lietuvos savivaldybių. Tais metais projekto dalyviai buvo skatinami judėti įvairiose erdvėse. Didieji festivaliai vyko Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Palangoje ir Kaune.
„Olimpinė karta“: ugdymas per olimpizmą
„Olimpinė karta” - tai nuo 2001 metų vykstanti ilgalaikė programa (iki 2015 m. „Olimpinėje kartoje“ dalyvauja per pusantro šimto ikimokyklininių įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų iš visos šalies. Programoje dalyvaujantys mokiniai yra skatinami sportuoti, mokytis kūrybiškai ir išreikšti save. Į „Olimpinės kartos“ programą taip pat aktyviai įtraukiami pedagogai. „Olimpinė karta” organizuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, bendrus seminarus mokytojams ir jaunimui, konferencijas, vasaros stovyklas, konkursus ir veiklas vaikams, susitikimus su olimpiečiais. Penkių dienų mokymų metu yra formuojamos „Olimpinės kartos” programos ambasadorių komandos, sudarytos iš mokinių ir mokytojų, kurie bendradarbiaudami įgyvendina fizinį aktyvumą skatinančias veiklas savo mokyklose, taip prisidėdami prie mokyklos bendruomeniškumo stiprinimo. Vasario mėnesį, „LTeam žiemos festivalio” metu, organizuojami mokymai, skirti „Olimpinės kartos“ programos mokyklų mokiniams. Mokymai vyksta tris dienas. Pirmas dvi dienas mokiniai turi galimybę gilinti savo žinias komunikacijos ir renginių organizavimo srityse. Mokymus veda patyrę žurnalistai, fotografai, komunikacijos specialistai. LTOK finansuoja projekto „Olimpinė karta“ narių iniciatyvas, planuojamus organizuoti renginius, kurių pagrindinis tikslas - vaikams ir jaunimui diegti olimpizmo idealus, olimpines vertybes, principus ir kultūrą, skatinti fizinį aktyvumą, išbandyti skirtingas sporto šakas. Kiekvienais metais „Olimpinės kartos“ projekto nariai įgyvendina veiklas atsižvelgdami į tų metų temą ar organizatorių akcentuojamas veiklas. 2020 m. Birželio mėnesį, Olimpinės dienos metu, dirbtuvėse vyksta įvairios edukacinės programos, kurių metu vaikai nuo 3 metų amžiaus gali susipažinti su olimpinėmis vertybėmis, patirti mokslo, žinių, meno, kultūros ir olimpizmo teikiamą džiaugsmą. Kovo mėnesį, „Olimpinio švietimo forumo” metu, vyksta „Olimpinės kartos“ apdovanojimai. Juose pagerbiami aktyviausi ir iniciatyviausi projekto nariai. Siekiant tapti Olimpinės kartos nariais ir papildyti olimpinių įstaigų tinklą Lietuvoje, reikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius.
Vietinės iniciatyvos: sportas darželiuose
Vilniaus rajone pirmą kartą buvo suorganizuotos ir pravestos vaikų sporto varžybos švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinį ugdymą. Pekino Žiemos Olimpinių Žaidynių emocijų įkvėpta Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio komanda (Direktorė Regina Gurska, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ilona Komarovska, Logopedė Agata Grebneva, Soc. pedagogė Viktorija Muravska ir Judesio korekcijos specialistas Jurij Levko) ėmėsi gražios sporto šventės darželinukams įgyvendinimo rajono mastu. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją šalyje ne viskas klostėsi pagal planą ir renginio įgyvendinimas užsitęsė mėnesiui - dėl to pavadinimas „Kaziuko Olimpiada 2022“ gali skambėti šiek tiek keistokai. Organizatoriai nepabūgo visų iškilusių sunkumų ir įvykdė visus iškeltus tikslus. Buvo kokybiškai parengti varžybų nuostatai, rungčių atlikimo instruktažai - individualiai derinami varžybų tvarkaraščiai. Varžybų programą sudarė keturios olimpinės sporto šakos: kalnų slidinėjimas, dailusis čiuožimas, šuoliai su slidėmis/šuoliai nuo tramplino, biatlonas bei olimpinio deglo nešimo rungtis. Dalyviai taip pat buvo raginami sugalvoti savo rinktinių pavadinimą, pristatymą ir komandos šūkį. Norą sudalyvauti varžybose pareiškė 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų: Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželis, Vilniaus r. Buivydiškių vaikų darželis, Vilniaus r. Buivydžių gimnazijos Buivydžių ikimokyklinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro Mostiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis, Vilniaus r. Sužionių pagrindinės mokyklos Sužionių ikimokyklinio ugdymo skyrius, Vilniaus r. Nemėžio vaikų lopšelis-darželis, Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio skyrius Rudausių daugiafunkcis centras, Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinė mokykla ir Vilniaus r. Į darbą kibo dešimtys mokytojų, kurie labai rimtai priėmė šį sporto iššūkį. Atvykstant į įstaigas buvo lengva pastebėti kiek pastangų kiekvienas įdėjo. Pozityvios emocijos, drąsa, atkaklumas, greitis ir dinamika „nuo pirmo žingsnio iki paskutinės varžybų sekundės“ lydėjo mus visur. Bendrai šiame pilotiniame darželinukų projekte sudalyvavo virš 100 vaikų, o tai organizatoriams yra svarus rodiklis. Kovo 24 dieną nuotoliniu būdu įvyko Olimpiados apibendrinimo renginys, kurio metu buvo paskelbti nugalėtojai ir prizininkai, pasidalinta sporto žaidynių gerąja patirtimi. Komandos varžėsi dėl geriausių atskirų rungčių rezultatų kaip ir dėl aukščiausių vietų bendrojoje įskaitoje. Susumavus visų rungčių rezultatus, paaiškėjo, kad pirmą vietą „Kaziuko Olimpiadoje 2022“ iškovojo Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželis. Antrą vietą tarpusavyje pasidalino Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelis-darželis ir Vilniaus r. Nemėžio vaikų lopšelis-darželis. Trečios vietos apdovanojimą pelnė Vilniaus r. Buivydiškių vaikų darželis ir Vilniaus r. Dėkojame visiems dalyviams už pasiaukojimą ruošiantis varžyboms - ypatingai auklėtojoms, nuo kurių labiausiai priklausė varžybų atmosfera ir rezultatai. Tikimės, kad šios pirmosios Vilniaus r.
Antonio Meschino: nuo banglenčių iki olimpinio atašė
Verslininkas Antonio Meschino vis labiau pratinasi prie svarbaus ir garbingo vaidmens - kitąmet vasarį Italijoje vyksiančiose Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse jis bus Lietuvos olimpinės rinktinės atašė. O kol didieji darbai dar tik laukia, jis su šeima puikiai įsilieja į šalies sportinį gyvenimą - birželio 7 d. Antonio su žmona Asta Klaipėdoje nešė Olimpinės dienos deglą.„Labai didžiuojamės šiomis tėčio pareigomis, man atrodo, jos jam tinka ir labai patinka“, - apie olimpinio atašė statusą sako populiarioji nuomonės formuotoja Karolina Meschino, su tėvais jau išbandžiusi pora žiemos sporto šakų.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Įspūdžiai iš Olimpinės dienos
Antonio: Deglo nešimas buvo ypatingas, jaudinantis ir labai simboliškas. Tą akimirką jautėme didelę atsakomybę ir garbę - rankose turėjome ne tik ugnį, bet ir Lietuvos viltis, pergalių troškimą, vienybės ir stiprybės simbolį. Deglo kelionė iš rankų į rankas priminė nepertraukiamą olimpinės dvasios estafetę, perduodamą iš kartos į kartą.
Asta: Visa Olimpinės dienos šventė paliko šilčiausių įspūdžių. 106 skirtingos sporto veiklos, varžybos, susitikimai su olimpiečiais ir įvairių šakų atstovais, kurie mielai dalijosi savo patirtimis, leido kiekvienam lankytojui artimiau prisiliesti prie sporto pasaulio. Tai buvo tikra didelė olimpinės šeimos šventė, kurioje vietos užteko visiems - ir mažiesiems, ir suaugusiems. Kartu su vyru svarstėme, kaip būtų prasminga, jei tokia graži tradicija įsitvirtintų ir kasmet vyktų visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai būtų didelė nauda vaikams ir jaunimui - galimybė vienoje vietoje išbandyti daugybę sporto šakų, pažinti profesionalius sportininkus ir galbūt atrasti savąjį kelią į sportą, kuris gali virsti gyvenimo pašaukimu.
Biatlono išbandymas
Antonio: Idėja išbandyti žiemos sporto šakas gimė iš noro artimiau susipažinti su biatlonu ir kitomis sporto šakomis, parodyti, koks jis įdomus ir sudėtingas, plačiajai visuomenei, ypač jaunimui. Turėjome galimybę išbandyti biatloną kartu su olimpiečiu Linu Baniu, kuris mums, naujokams, paruošė įvairių iššūkių. Taip galėjome praktiškai patirti, su kuo kasdien susiduria biatlonininkai: susipažinome su taisyklėmis, išmėginome profesionalią įrangą - šautuvus, vasarines slides - ir pamatėme, kaip sportininkai ruošiasi žiemos žaidynėms net ir šiltuoju sezonu.
Asta: Pati patyriau, kaip neįtikėtinai sudėtinga po kardiopratimų išlaikyti tokį sunkų ginklą rankose ir dar pataikyti į taikinį. Iš šono viskas atrodo paprasta, bet kiek reikia susikaupimo! Širdis kala, rankos dreba… Labai juokinga buvo, kai drebančiomis rankomis stengiausi pataikyti į taikinį, nieko gero nesitikėjau, bet vis tiek netyčia pavyko - fortūna! (juokiasi).
Karolina: Buvo labai įdomu pamatyti iš arti, kas yra tas biatlonas. Po šios patirties sportininkams jaučiu dar didesnę pagarbą, nes suprantu, kiek jėgų ir pastangų reikia atiduoti, kad pasiektum tokį profesionalų lygį. Įvertinau, kaip tai sunku ir kiek reikia įdirbio. Tikrai įdomu prie to prisiliesti. Su slidėmis ant ratukų jaučiausi kaip Bembis ant ledo. Na, o šaudyti man, matyt, neduota (šypsosi).
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Dailusis čiuožimas: nuo svajonės iki realybės
Karolina: Dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo tikrai vizualiai gražiausios žiemos sporto rungtys. Kiek ten grakštumo, elegancijos, o dar tie triukai! Tai mane žavėjo nuo vaikystės. Pačiai atsistoti ant ledo sekėsi, neslėpsiu, tragiškai. Tai visiškai ne mano dalykas. Niekada gyvenime nesu normaliai čiuožusi, o kai ant pačiūžų atsistojau trisdešimties, neturėdama jokios patirties, iškart natūraliai galvojau viena: Dieve, kaip čia nesusilaužyti rankos, kojos, stuburo ar galvos neprasiskelti. Dabar jau būtų per vėlu panašių dalykų mokytis. Smagu, kad mano keturmetė dukra labai susidomėjusi dailiuoju čiuožimu, jai patinka stebėti vaizdo įrašus su čiuožėjais, pati yra buvusi keliose treniruotėse ir labai prašo, kad nuo rugsėjo leisčiau jas lankyti nuolat. Smagu, kad galėsiu stebėti Isabelle čiuožiančią ir džiaugtis jos pasiekimais, laisvumu ir drąsa būti ant ledo. Jau metus ji lanko gimnastiką.
Asta: Labai smagi patirtis! Pamenu, vaikystėje tai buvo viena mano mėgstamiausių žiemos pramogų: kieme ant išlieto ledo čiuožėme, žaidėme ir svajojome, kad būsime garsios dailiojo čiuožimo žvaigždės. Tuo metu buvome neblogai įvaldžiusios techniką - kiemo varžybose rungtyniaudavome, kuri ilgiau išlaikys kregždutės pozą ant vienos kojos ar pašoks aukščiau nuo ledo. Tačiau dabar, atsistojus ant pačiūžų po daugiau nei 40 metų, tai jau tikras iššūkis! Buvo sunku net pajudėti iš vietos, todėl viskas virto labai juokingu nuotykiu. Kartu turėjome progą pabendrauti su nuostabiąja Paulina Ramanauskaite. Žiūrint į ją, tiesiog atėmė žadą, kiek ištvermės, technikos, choreografijos ir vidinio atsidavimo reikalauja dailusis čiuožimas. Juk pradėjęs vaikystėje turi kasdien treniruotis ir tobulėti visą karjeros laiką. O apie Paulinos suktukus net nėra ką pasakyti. Kai ant ledo nesugebi pajudėti iš vietos, belieka „čiuožti“ rankų judesiais (juokiasi). Ledo arenoje dailiojo čiuožimo varžybų dar neteko stebėti, bet labai tikimės, kad šią svajonę pavyks įgyvendinti Milano ir Kortinos žaidynėse. Kol kas šias varžybas žiūrėdavome per televiziją, tačiau gyvas reginys, neabejojame, bus dar labiau įkvepiantis ir nepakartojamas.
Santykis su sportu
Asta: Jaunystėje ne vienus metus lankiau lengvąją atletiką, vėliau buvo teniso etapas. Šiuo metu labiausiai mėgstu lengvą, malonumą teikiantį judesį. Tai - joga, važiavimas dviračiu, tiesiog aktyvus laikas, kuris ne tik stiprina kūną, bet ir gerina emocinę savijautą. Tačiau su metais vis aiškiau suprantu, kad į sportą reikia žvelgti rimčiau - tai investicija į ilgaamžiškumą ir gerą savijautą. Kalbant apie sporto šakas, kurias stebime, tai, žinoma, pirmoje vietoje yra krepšinis. Kartais einame žiūrėti rungtynių į areną. O prisėdusi prie televizoriaus ekrano ypač įsitraukiu į plaukimą, šuolius nuo tramplino, meninę gimnastiką. Daugiausiai emocijų visada kelia Lietuvos sportininkų pasirodymai tarptautinėse varžybose. Kai pamatai mūsų olimpietį, kuris sėkmingai kovoja, natūraliai įsijauti, pradedi sirgti, sekti jo kelią, išgyveni kiekvieną pergalę ar nesėkmę lyg savą. Patriotizmas čia turi labai stiprų vaidmenį.
Karolina: Vaikystėje daug metų lankiau gimnastiką, plaukimą, bandžiau jodinėti, - domėjausi skirtingomis šakomis ir patiko jas išmėginti. Pastaruosius pora metų vaikščiojau ir į pilatesą, ir į šokius baseine - neapsistoju ilgam ties vienu, bet visada palaikau fizinį aktyvumą.
Žiemos sportas: naujas etapas
Antonio: Taip, italams slidinėjimas ir kalnų sportas apskritai - neatsiejama gyvenimo dalis, ypač Šiaurės Italijoje. Alpės - tai ne tik gamta, bet ir giliai įaugusi kultūros, šeimos laisvalaikio ir tradicijų dalis. Dauguma vaikų nuo mažens stovi ant slidžių, o savaitgaliai ir atostogos dažnai praleidžiami kalnuose. Tačiau mano vaikystės istorija kiek kitokia, nes gimiau Australijoje, Niukasle, prie Ramiojo vandenyno. Ten mane supo visai kitos gamtos stichijos ir vasaros veiklos. Ypač artimas buvo banglenčių sportas, kuris mano kartos australams simbolizavo laisvę, nuotykį ir savitą gyvenimo būdą. Žinoma, futbolas bei regbis buvo kasdienė mano vaikystės treniruočių dalis - tai užsiėmimai, kurie Australijoje turi labai gilias tradicijas ir plačią bendruomenę. Nepaisant to, dabar žiemos sportas vis labiau įsiveržia ir į mano gyvenimą. Ypač įdomu stebėti šuolius su slidėmis, kurių varžybos vyks Kortina d’Ampece - ypatingoje Italijos vietoje. Tiesiog hipnotizuojantis man yra akmenslydis - galiu valandų valandas stebėti varžybas ir įsijausti į kiekvieną taktinį sprendimą.
Olimpinio atašė vaidmuo
Antonio: Dabar prasideda labai įdomus ir atsakingas etapas. Mano, olimpinio atašė, misija - visapusiškas komandos palaikymas tiek prieš žaidynes, tiek jų metu. Tikslas - pasirūpinti, kad kiekvienas sportininkas ir delegacijos narys galėtų maksimaliai susitelkti į svarbiausią dalyką - varžybas, savo pasirodymą, rezultatą ir olimpinės svajonės įgyvendinimą. Padėsiu spręsti visus nenumatytus kasdienius klausimus, kurie neišvengiamai kyla tokio masto renginyje. Labai svarbi ir emocinė komandos gerovė - stengsiuosi sukurti jaukią, saugią ir ramią aplinką, kad mūsų sportininkai, net ir būdami toli nuo Lietuvos, jaustųsi tarsi namie. Be to, atašė darbas apima ir reprezentacinę funkciją - tenka bendrauti su kitų šalių delegacijomis, atstovauti Lietuvai įvairiuose oficialiuose renginiuose, priėmimuose, stiprinti šalies įvaizdį olimpinėje bendruomenėje. Man ir mano šeimai - tai didžiulė garbė ir atsakomybė.
#