2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės buvo didelis sporto įvykis, vykęs Pietų Korėjoje. Tai buvo 23-ioji žiemos olimpiada, o Pietų Korėja tapo antrąja Azijos šalimi (po Japonijos), surengusia žiemos olimpines žaidynes. Šios žaidynės tapo dar vienu dideliu renginiu Azijoje po 1988 m. vasaros olimpinių žaidynių Seule. Žaidynių atidarymo ceremonija buvo įspūdingas reginys, atspindintis Korėjos kultūrą, šiuolaikines technologijas ir taikos siekį.
Istorinis kontekstas ir pasirengimas
Pjongčangas tris kartus pretendavo surengti žiemos žaidynes, kol galiausiai laimėjo teisę organizuoti 2018 m. olimpiadą. Pietų Korėja siekė parodyti savo šiuolaikines technologijas ir kultūrinį paveldą. Pjongčango apskritis, įsikūrusi Gangvono provincijoje, daugiau nei 160 km į rytus nuo Seulo, Taebaek kalnuose, puikiai tiko žiemos sporto varžyboms. Daugelis rungčių vyko populiariame „Alpensia“ sporto parke.
Atidarymo ceremonijos apžvalga
Atidarymo ceremonija vyko vasario 9 d. specialiai pastatytame olimpiniame stadione, talpinančiame 35 tūkst. žiūrovų. Renginys truko 2 valandas, o TV transliaciją stebėjo 200 valstybių žiūrovai. Ceremonija buvo sutelkta į penkis istoriją sapne pasakojančius vaikus iš Kangvono provincijos, kurie patyrė daugybę nuotykių, kol iškovojo taiką. Iš viso žiūrovams pasirodė apie 2 tūkst. žmonių. Renginio metu įspūdžius sustiprino papildytos realybės ir 5G technologijos. Olimpiadą oficialiai atidarė šalies prezidentas Moon Jae-inas. Pietų Korėjos aktoriaus ir prodiuserio Song Seun-whano režisuotame renginyje atskleista taiki pasaka apie penkis vaikus, aplink kuriuos sukasi tūkstančiai spektaklio dalyvių. Šviesų šou ir šokėjų pasirodymas įkūnijo keturias pagrindines stichijas - rojų, žemę, vandenį ir ugnį, o šalies simbolis baltasis tigras atvaizdavo taiką žemėje. Šeimininkės Pietų Korėjos vėliavą įnešė aštuoni garsūs šios šalies sportininkai.
Dalyvių paradas
Dalyvių parade lietuviai olimpinio stadiono take pasirodė neįprastai anksti - penkiolikti, nors dažniausiai žygiuodavo daug vėliau. Pirma žengė šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininkė Graikija. Po jos plojimais pasitikta ne, kaip įprasta, valstybė, kurios pavadinimas prasideda A raide, bet Gana. Už jos ėjo Nigerija, Pietų Afrika, Nyderlandai, Norvegija, Naujoji Zelandija, Danija, Vokietija, Rytų Timoras, Latvija, Libanas, Rumunija, Liuksemburgas ir Lietuva. Tokia rikiuotė buvo sudėliota pagal korėjietišką raidyną. Didžiausią delegaciją šiose olimpinėse žaidynėse turėjo Jungtinės Amerikos Valstijos. Rusijos sportininkai stadione pasirodė tik su olimpine vėliava. Šios šalies delegaciją Pietų Korėjoje sudarė 168 sportininkai, kuriuos per atidarymą žiūrovai sutiko dviprasmiškai - vieni švilpė, kiti - plojo. Šalių paradą užbaigė abiejų Korėjų jungtinė komanda. Tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjos atletai žygiavo su viena balta vėliava, kurioje vaizduojamas žydras Korėjos pusiasalis.
Garbingi svečiai
Garbingų svečių tribūnoje sėdėjo JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Stenmeieris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Kanados generalgubernatorius Julie Payette'as, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos prezidentas Kimas Yong-namas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong prieš ceremoniją paspaudė ranką Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui, o VIP ložėje sėdėjo visai netoliese JAV viceprezidento Mike'o Pence'o.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Olimpinės ugnies įžiebimas
Olimpinio deglo estafetėje lemtinga akimirka buvo patikėta 2010 metų olimpinei dailiojo čiuožimo čempionei Yunai Kim. Ji uždegė iš 30 degančių žiedų sudarytą olimpinį aukurą.
Lietuvos dalyvavimas
Iš devynių žaidynėse startuosiančių Lietuvos sportininkų atidarymo parade nusprendė žygiuoti aštuoni. Tik Diana Rasimovičiūtė, dalyvaujanti jau penktosiose olimpinėse žaidynėse, liko olimpiniame kaimelyje ir ten kaupėsi šeštadienio biatlono sprinto lenktynėms. Nešti Lietuvos vėliavą patikėta biatlonininkui Tomui Kaukėnui, iš viso Lietuvos delegaciją sudarė penkiolika asmenų.
Lietuvos komandos sudėtis ir pasiekimai
Olimpinės rinktinės pagrindą šiemet sudarė biatlonininkai. Beje, jie varžysis su nauja valstybės šimtmetį simbolizuojančia apranga, primenančia riterių apdarą. Tarp biatlonininkų patirtimi išsiskiria Diana Rasimovičiūtė, jai tai bus jau penktosios žaidynės. Olimpiadoje antrą kartą startuos Tomas Kaukėnas - jis neš Lietuvos vėliavą per žaidynių atidarymo ceremoniją - ir Vytautas Strolia. Tiesa, 2014 m. O Natalija Kočergina rengiasi savo debiutui. 32-ejų sportininkė 2014 m. Slidinėjimo rungtyse dalyvaus 24 m. debiutantė Marija Kaznačenko, prieš tai ji dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Jau antrą kartą olimpinėms žaidynėms rengiasi Mantas Strolia (31 m.) ir Modestas Vaičiulis (28 m.). M. Strolia ir M. Vaičiulis dalyvavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, komandinėje rungtyje jiedu užėmė 18 vietą.
Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse. Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse, užimdama priešpaskutinę 19 vietą.
Istorinis kontekstas: Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Lietuva pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Sen Morise, Šveicarijoje. Tąkart mūsų šaliai atstovavo tik vienas atletas - Kęstutis Bulota. Paskui mūsų valstybė ilgus metus žiemos olimpiadose nebuvo atstovaujama - čia grįžo tik tapusi nepriklausoma. Pirmasis Lietuvos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. dalyvavo Sankt Morice. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Svarbūs momentai ir įvykiai
- Korėjų bendradarbiavimas: Šiaurės Korėja sutiko dalyvauti žaidynėse, o abiejų Korėjų atletai žygiavo su viena vėliava. Tai buvo reikšmingas žingsnis, demonstruojantis taikos siekį regione.
- Rusijos sportininkų dalyvavimas: Dėl dopingo skandalo Rusijos sportininkai negalėjo nešti savo šalies vėliavos ir dalyvavo kaip „olimpiniai sportininkai iš Rusijos“ su IOC vėliava.
- Oro sąlygos: Prieš žaidynes buvo nerimaujama dėl šalčio, tačiau vėliau oro temperatūra pakilo, o organizatoriai pasirūpino apšildytomis sėdynėmis ir kitomis priemonėmis. Iš pradžių buvo nerimaujama dėl šalčio, nes oro temperatūra buvo nukritusi iki minus 23 laipsnių, kurį dar labiau sustiprino atšiaurus vėjas. Tiesa, sniego pusnių nebuvo - daugiausia tik pavieniai balto apledėjusio apkloto šuorai. Tačiau savaitės antrojoje dalyje vis drąsiau pro debesis besibrovusi saulė sušildė ir Pjongčangą. Oro temperatūra pervirto į pliusinę pusę, o sportininkams ir žiūrovams paruoštos apšildytos sėdynės, pledai, apdangalai nuo vėjo.
- Noro virusas: Žaidynių metu kilo problemų dėl noro viruso, kuris išguldė 1200 apsaugos darbuotojų.
- Žiūrovų patogumas: Atletai turėjo galimybę palikti stadioną ir keliauti autobusais atgal į olimpinį kaimelį iškart po renginio.
Žaidynių sporto šakos
Žiemos olimpinėse žaidynėse buvo 15 sporto šakų su individualiomis ir komandinėmis rungtimis: kalnų slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, slidinėjimo krosas, akmenslydis, dailusis čiuožimas, akrobatinis slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, šiaurės dvikovė, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, skeletonas, šuoliai su slidėmis, snieglenčių sportas, greitasis čiuožimas. Iš viso vyko 102 varžybos, kuriose atletai galėjo iškovoti medalius savo šalims. Šiemet atsirado ir kelios naujos rungtys, kuriose bus galima iškovoti medalius: big air rungtis snieglenčių sporte, mišrių porų akmenslydis, greitojo čiuožimo masinio starto lenktynės ir kalnų slidinėjimo mišrios komandos įskaita.
Medalių lentelė
Praėjusiose Žiemos Olimpinėse žaidynėse daugiausiai - 39 medalius - laimėjo Norvegija. Vokietija ir Norvegija iškovojo po 14 aukso medalių, tačiau galutinėje įskaitoje norvegams atiteko pirmoji vieta, nes šios Skandinavijos šalies atletai pelnė 39 medalius - aštuoniais daugiau nei vokiečiai.
Talismanas
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių talismanas buvo baltasis tigras Soohorangas. Jo vardas sudarytas iš keleto korėjiečiams svarbių žodžių. Žodis "sooho" į lietuvių kalbą verčiamas kaip "apsauga" ir simbolizuoja visų olimpinėse žaidynėse dalyvausiančių atletų, svečių ir žiūrovų saugumą. Skiemuo "rang" paimtas iš tigrą reiškiančio žodžio "ho-rang-i". Tai taip pat ir dalis tradicinės liaudies dainos pavadinimo „Jeong-seon A-ri-rang“. Ši daina yra būtent iš Gangwon provincijos, kurioje ir vyks Olimpinės žaidynės.
Žiemos olimpinių žaidynių istorija
1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada. 1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Ateities olimpiados
Dabar dėmesio centre atsidurs Tokijas, kur 2020-aisiais vyks vasaros olimpinės žaidynės. Kitos 2022 metų Žiemos Olimpinės žaidynės vyks Pekine, kuris 2008 metais buvo Vasaros Olimpinių žaidynių šeimininkas. 2020 metų Vasaros Olimpinės žaidynės vyks Tokijuje, o 2024 - Paryžiuje. Los Andželas bus 2028 metų Vasaros Olimpinių žaidynių šeimininkas. Kol kas neaišku, kur vyks 2026 metų Žiemos Olimpinės žaidynės.
tags: #ziemos #olimpiniu #zaidyniu #pietu #korejoje #atidarymas