Žurnalas „Krepšinis Lietuvos rytas“ - tai savaitinis laikraščio „Lietuvos rytas“ iliustruotas žurnalas, kuris nušvietė Lietuvos ir pasaulio krepšinio įvykius. Šis leidinys buvo svarbus Lietuvos krepšinio kultūros dalis, teikęs informaciją apie mėgėjų ir profesionalų krepšinį.
Pirmieji sporto žurnalai Lietuvoje
Lietuvos sporto žurnalistikos istorija siekia XIX a. pabaigą. Prieš atgaunant nepriklausomybę, sportas Lietuvoje buvo fragmentiškas. Pirmoji sporto organizacija buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai. Tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“ (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
Žurnalas „Krepšinis Lietuvos rytas“ nebuvo pirmasis krepšinio žurnalas Lietuvoje. Prieš jį buvo leidžiami kiti krepšinio leidiniai:
- Krepšinio laikraštis, ėjęs 1989-1990 m. Kaune.
- Krepšinio žurnalas, ėjęs 1989-1990 m. Kaune.
- Mėgėjų ir profesionalų krepšinio laikraštis, ėjęs 1991-1994 m. Vilniuje.
Sporto organizacijų kūrimasis Lietuvoje
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Taip pat skaitykite: Futbolo žurnalas: apžvalga ir ateitis
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
Kūno kultūros rūmai
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Sporto šakų populiarinimas ir čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Tarptautiniai ryšiai ir varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 m. pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 m. moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 m. Kaune.
Taip pat skaitykite: Sporto SPA tendencijos
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Lietuvos krepšinio žurnalistikos raida
Žurnalas „Krepšinis Lietuvos rytas“ atliko svarbų vaidmenį Lietuvos krepšinio žurnalistikos raidoje. Jis ne tik informavo apie krepšinio įvykius, bet ir formavo nuomonę, skatino diskusijas bei prisidėjo prie krepšinio populiarinimo.
Žurnalo turinys ir įtaka
Šis žurnalas savo puslapiuose nagrinėjo įvairius krepšinio aspektus:
- Naujienos iš Lietuvos ir pasaulio krepšinio aikštelių: Žurnalas nušviesdavo svarbiausius įvykius, rezultatus, komandų sudėtis ir kitą aktualią informaciją.
- Interviu su žaidėjais, treneriais ir krepšinio ekspertais: Leidinyje buvo galima rasti įdomių pokalbių su krepšinio pasaulio žmonėmis, atskleidžiančių jų mintis, patirtį ir požiūrį į krepšinį.
- Analitiniai straipsniai ir apžvalgos: Žurnalas pateikdavo profesionalias krepšinio rungtynių analizes, komandų strategijas ir kitus svarbius aspektus, padedančius geriau suprasti krepšinio žaidimą.
- Krepšinio istorijos puslapiai: Žurnalas primindavo apie Lietuvos krepšinio istoriją, įamžindamas legendinius žaidėjus, trenerius ir svarbiausius įvykius.
Žurnalo vaidmuo populiarinant krepšinį
„Krepšinis Lietuvos rytas“ prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje:
- Informacijos prieinamumas: Žurnalas teikė informaciją apie krepšinį įvairaus amžiaus ir interesų skaitytojams.
- Nuomonės formavimas: Žurnalas skatino diskusijas apie krepšinį, formavo nuomonę ir populiarino šią sporto šaką.
- Įkvėpimas jaunimui: Žurnalas įkvėpdavo jaunus žmones domėtis krepšiniu, siekti sportinių aukštumų ir palaikyti savo komandas.
„London Towers“ viešnagė Lietuvoje ir žurnalo „Krepšinis“ publikacija
Tik šio amžiaus pradžioje „London Towers“ klubas padėjo britams susipažinti su tuo paslaptingu žaidimu. Dalyvavę Eurolygos ir Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) varžybose, „London Towers“ 2001-ųjų žiemą apsilankė ir Lietuvoje, kur žaidė trejas NEBL rungtynes. Daugeliui žaidėjų ir juos lydėjusių žurnalistų tai buvo pirmoji pažintis su Lietuvos krepšiniu. Vienas iš čia apsilankiusių korespondentų - septyniolika metų dirbęs televizijoje Paulas Davidsonas. Visą sezoną keliavęs kartu su „Towers“ po Europą, 2001-ųjų rudenį P.Davidsonas išleido knygą apie Londono klubo pažintį su geriausiomis senojo žemyno komandomis ir įdomiausiomis vietovėmis. Žurnalas „Krepšinis“ 2001-aisiais spausdino vieną šios knygos skyrių, skirtą dviejų Didžiosios Britanijos žurnalistų viešnagei Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio sąsajos
Įspūdžiai apie Kauną ir „Žalgirį“
Pakeliui į Kauną, esantį už 60 mylių nuo Vilniaus, stebėjome Lietuvos kraštovaizdį. Kadangi matėme vien tik lygumas, nusprendėme, kad tai panašu į Olandiją be malūnų, arba į Norfolką be alaus barų. Beieškant viešbučio Kaune įvyko įdomi istorija. Suradome pastatą, kuris buvo mūsų turimo oficialaus Lietuvos turizmo leidinio nuotraukoje, tačiau tai nebuvo viešbutis „Lietuva“, kaip mus įtikinėjo spausdintas mūsų kelionės vadovas. Viešbutį „Lietuva“ radome už kelių namų nuo tos vietos, kur jis turėjo būti.
Kauno sporto halė buvo dar geresnė arena už tą, kurią matėme Vilniuje. Atrodė tarsi mažas NBA arenos modelis. Be to, čia buvo suvenyrų: šalikų, marškinėlių, kepuraičių, net vazų ir porcelianinių batelių su „Žalgirio“ simboliais. Aikštėje kova vyko tik pirmas keturias minutes, kol buvo lygu 6:6. Tai buvo geriausios „Towers“ minutės, nes vėliau „Žalgiris“ pradėjo mus niokoti. Trečiojo kėlinio pabaigoje šeimininkai pirmavo jau 57:31, ir kas žino, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu Kauno treneriai nebūtų išleidę savo atsarginių. Tai leido pralaimėti gana padoriai - 67:83.
Nors Lietuvos viešbučiai (tie, kuriuos mes pasirinkom) paliko nekokius įspūdžius, tačiau restoranai ir barai šioje šalyje - nuostabūs. Viename jų praleidome ir sekmadienio vakarą, kalbėdamiesi apie Lietuvos ir kitų matytų šalių krepšinio skirtumus. Atvykdami čia, su Brianu įsivaizdavome Lietuvos krepšininkus tarsi monstrus, todėl nustebome pamatę, kad jie - ne didesni už mūsų žaidėjus. Viską lėmė jų greitis ir kamuolio valdymas, nekalbant jau apie jų sugebėjimą pataikyti kamuolį į krepšį (kas, kaip supratau, krepšinyje yra gana svarbu). Nieko stebėtino, kad lietuvių krepšininkai yra tokia paklausi prekė geriausių Europos klubų turguje.
Sirgaliai taip pat turėjo savo bruožų. Nebuvo milžiniškų vėliavų, kaip Italijoje, ar surepetuotų būgnų orkestrų, kaip Vokietijoje. Čia buvo daug lietuviškų skanduočių, be to, jiems labai patiko mojuoti šalikais (kaip Anglijoje per futbolo varžybas prieš dešimt penkiolika metų).
Rytfaniai
Po šaunaus praėjusio sezono buvo išties pagrįstų vilčių, jog ir šis bus toks pat arba dar geresnis, bet… Jau rugpjūčio viduryje pradedame laukti draugiškų saviškių rungtynių Druskininkuose. Į pirmąsias draugiškas komandos rungtynes Lietuvos pietiniame kurorte pajuda 83 rytfaniai. Sezonas, nors ir neoficialiai, pradėtas su griausmu ir gerai nusiteikus. Vėliau seka išties geros ir kovingos išvykos į Kauną ir Kėdainius, kur visada būna linksma. Į pirmąjį oficialų sezono mačą Vilniuje susirenka apie 140 Lietuvos Rytui neabejingų jaunuolių ir tikrai jaučiasi, jog šis sezonas bus kažkuo ypatingas. O po to, kai keli rytfaniai išvyksta į dvigubą (Orleano ir Pirėjų), porą savaičių trunkančią Eurolygos išvyką, netgi komandos palaikymas visose europinėse rungtynėse atrodo daugiau, nei realus.
Deja, tai - sezono apogėjus B tribūnoje, nes tuo metu klubas pasirašo sutartį su žalgiriečiu iki kaulų smegenų V. Ginevičiumi. Kyla diskusijų, kaip į tai reaguoti. Viena dalis mano, kad klubas, pasirašydamas sutartis su širdyje mūsų komandai nenorinčiais atstovauti žaidėjais, parodo savigarbos trūkumą. Kita - nori pašiepti patį naujoką ir, priešingai nuo pirmosios dalies, rungtynėms paruošia baneriuką su užrašu: „Vidai, prostitucija Lietuvoje nelegali“. O visa tai baigiasi tiek visos grupuotės, tiek asmeniniais su tuo nieko bendro neturėjusių asmenų įžeidimais. Visgi, kiek vėliau kiti klubo asmenys bando ieškoti kompromiso ir netgi pažada, kad „nuo šiol viskas bus geriau“. Bet jei kažkas ir buvo geriau, tai labai nepastebimai ir trumpai - iki sausio 6 d. vakaro Belgrade, kai dešimtis rytfanių paliekami „žiūrėti rungtynių per televizorių“, nors dvi savaites buvo teigiama, jog problemų su patekimu į vidų nebus.
Po savaitės, pilnos tarpusavio pokalbių bei apmąstymų, ką ir dėl ko mes darome, nusprendžiama kuriam laikui stabdyti savo veiklą. Tai - pirmasis kartas, kai protestuojama ne vienerias rungtynes, o ilgesnį laiko tarpą. Namų rungtynėse tribūna paliekama visiškai tuščia, iškabinamas baneris „LEDYNMETIS“. Bet ir jis užkliūna klubo vadovybei - dvejose į Druskininkus nukeltose rungtynėse iš Vilniaus atsivežtai apsaugai yra duotas nurodymas neleisti iškelti jokių užrašų.
Visgi tai, jog rungtynių metu nebuvo kuriamas organizuotas palaikymas, nereiškia, kad nieko nėra daroma. Vyksta dažni susitikimai tarpusavy. O bendravimas su žaidėjais bei treneriais leidžia suprasti, jog komandai išties esame reikalingi. Galiausiai sulaukiamas ir atsakymas iš klubo valdžios. Galbūt vieni tikėjosi, kad vadovai ras savyje vyriškumo ir pripažins klaidas, kiti - jog rimtesni sprendimai bus daromi vasarą, bet, kad visa bus pateikta taip, kaip tai buvo - su gausybe melo, šmeižto ir kaltinimų, vargiai ar kas nors galėjo pagalvoti. Tačiau mes žinome, dėl ko viską darome, darėme ir darysime. Masinė išvyka į Uteną tik dar kartą parodė, kaip žaidėjai džiaugiasi, mus matydami, ir kad mes iš tikrųjų reikalingi jiems!
Kažkokio ypatingo pasiruošimo LKL finalams nebuvo. Didelei visų nuostabai, visi 7 finalo mačai vyko darbo dienomis! Atvirai sakant, tokį finalų, kuriuos seka visa Lietuva, tvarkaraštį galėjo sudaryti tik visiški bepročiai… Šiltai sutinkamas vilniečius palaikyti atvykęs Haris Mujezinovičius. Penktųjų rungtynių metu iškeliamas baneris, skirtas visam kaunietiškam cirkui. Jeigu į pirmas dvi išvykas kaune važiavo neįspūdingas skaičius rytfanių, tai trečiosiose Lietuvos rytą palaikė apie 160 baltai apsirengusių jaunuolių, kurie šventai tikėjo, jog finalo serija pasibaigs būtent tą dieną. Bet ne, kaip be 7, lemiamo mačo? Didelis skaičius raudonai apsirengusių dainuojančių jaunuolių nuo pat pirmųjų paskutiniojo mačo minučių įkvepia komandą siekti tos taip išsvajotos pergalės….. ir štai: 11 fajerių ir daugmaž tiek pat stroboskopų papuošia mūsų Tribūną, kurioje taip pat iškyla gražus užrašas: „Vilnius pamylėjo žalgirį“. Sezonas užbaigiamas dvejomis vasariškomis išvykomis į Molėtus ir Joniškį. Apibendrinat, akivaizdu, jog šiemet sumažėjo ne tik išvykų skačius (dėl protesto akcijos, BBL ir LKF finalo ketvertų Vilniuje), bet ir pačių ultrinių išvykose. Tai galima sieti ir su ekonominiu nuosmukiu, ir su motyvacijos trūkumu.
Lietuvos sporto istorija sovietmečiu
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus, Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius.
Lietuvos sportas po nepriklausomybės atkūrimo
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija „Makabi“, lenkų - „Polonia“. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.), beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko „Golden State Warriors“ komandoje).
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 m. gruodžio 20 d.), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Žurnalistų krepšinio čempionatas
2007 m. Lietuvos žurnalistų krepšinio čempionatas persikėlė į naują vietą, tačiau čempionai liko tie patys. Pirmąsyk Druskininkuose šeštadienį vykusį aštuonių ekipų turnyrą trečią kartą iš eilės laimėjo Kauno žurnalistai.
Čempionatas vyko visiškai naujai pastatytame Druskininkų sportininkų rengimo centre, kuriame įrengtos iškart dvi krepšinio aikštės. Todėl ir 8 komandų, suskirstytų į "Akvilės" ir "Vytauto" grupes, turnyrui pakako vienos dienos.
Kauno žurnalistai iš pradžių laimėjo visas "Vytauto" grupės rungtynes - su "Delfi" 23:19, su LRT 45:29, su "Press'u" 34:18. Pusfinalyje kauniečiai susitiko su "Lietuvos ryto" komanda, "Akvilės" grupėje užėmusia antrąją vietą. Rungtynės baigėsi 44:24 Laikinosios sostinės žurnalistų naudai.
Finalą kauniečiai pradėjo pasiųsdami į nokdauną Panevėžio atstovus, kuriuos pernai įveikė tik po ypač atkaklios kovos. Pirmasis kėlinys baigėsi 20:3. Po to panevėžiečiai, audringai palaikomi aistruoliais tapusių krepšininkų, dar bandė pasivyti kauniečius, tačiau tai jiems nepavyko - Kaunas laimėjo 31:22.
Trečiąją vietą kaip ir pernai iškovojo organizatoriai - LŽS sporto klubas „Press'as". Mažojo finalo metu jie 30:25 palaužė „Lietuvos rytą".
Incidentai „Lietuvos ryto“ komandoje
Lrytas.lt primena įvykį, kuris buvo nutikęs 1998 metais, kai po sunkių treniruočių, kovų aikštėje vienas kito vos nesumušė du Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai. Vienam iš jų noras pamojuoti kumščiais baigėsi atleidimu. Apie tai rašė žurnalas „Krepšinis“.