Švietimo įstaigų reitingai, ypač sporto srityje, yra nuolat besikeičianti tema, sukelianti daug diskusijų tarp švietimo ekspertų, tėvų, mokinių ir pačių mokyklų. Šiame straipsnyje panagrinėsime sporto žurnalų reitingus, jų sudarymo metodikas, įtaką švietimo įstaigoms ir visuomenei, taip pat aptarsime kilusias kontroversijas bei skirtingas nuomones šiuo klausimu.
Kas yra žurnalas „Reitingai“?
Žurnalas „Reitingai“ yra analitinis švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas, kokybiniais pjūviais analizuojantis visas Lietuvos vidurines mokyklas, gimnazijas, universitetus ir kolegijas. Žurnalo „Reitingai“ pridėtinė vertė - viename numeryje pateikiami net trys nepriklausomi reitingai: Lietuvos gimnazijų, Lietuvos universitetų ir Lietuvos kolegijų. Reitingus rengia patyrę reitingavimo profesionalai, duomenys audituoti. Leidinyje pristatomos pagrindinės užsienio šalių aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos, geriausi pasaulio universitetai ir Lietuvos aukštųjų mokyklų vieta pagrindiniuose pasaulio universitetų reitinguose.
Reitingų sudarymo metodikos ir kriterijai
Žurnalas „Reitingai“ vertina Lietuvos universitetus ir kolegijas pagal įvairius kriterijus, siekdamas pateikti išsamų ir objektyvų švietimo įstaigų paveikslą. Vertinami tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų programų pasiekimai, taip pat kolegijų profesinio bakalauro studijų kokybė. Reitingai sudaromi atsižvelgiant į darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimą, studentų pasiekimus ir kitus svarbius kriterijus.
Universitetai vertinami pagal 42 skirtingus parametrus, kurie sugrupuoti į penkis stambius kriterijus:
- Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (iki 35 taškų).
- Mokslo, meno ir sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (iki 30 taškų).
- Studentai ir studijos (iki 20 taškų).
- Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (iki 10 taškų).
- Esamas ir ateities akademinio personalas (iki 5 taškų).
Svarbiausias universitetų reitingų parametras - kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė sudarė 30 taškų iš 100. Žurnalas „Reitingai“ apklausė darbdavius iš visų apskričių ir savivaldybių. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių absolventai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Taip pat skaitykite: Futbolo žurnalas: apžvalga ir ateitis
Taip pat, remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, nagrinėtas absolventų įsidarbinimas praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai. Taip pat, remiantis Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, pateikiami absolventų vidutinės pajamos praėjus 12 mėn. po studijų baigimo.
Kolegijų reitingai sudaromi pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą. Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimas.
Lyderiai pagal studijų kryptis
Žurnalas „Reitingai“ pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Sudarant universitetų reitingą (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą), vertintos 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys bei 83 magistro studijų kryptys. Svarbiausias šio vertinimo parametras yra rodiklis, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.
Universitetų lyderiai pagal bakalauro ir vientisąsias studijas (iš 93 krypčių):
- Vilniaus universitetas - lyderiauja 40-yje krypčių
- Vytauto Didžiojo universitetas - pirmauja 11-oje krypčių
- VILNIUS TECH universitetas - pirmauja 11-oje krypčių
- Kauno technologijos universitetas - lyderiauja 7-iose kryptyse
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - lyderiauja 7-iose kryptyse
- Klaipėdos universitetas - pirmauja 4-iose kryptyse
- Vilniaus dailės akademija - pirmauja 4-iose kryptyse
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija - pirmauja 3-iose kryptyse
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas - pirmauja 3-iose kryptyse
- Lietuvos sporto universitetas - lyderiauja 2-ose kryptyse
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija lyderiauja vienoje bakalauro studijų rengimo krypčių
Universitetų lyderiai pagal magistrantūros studijas (iš 83 krypčių):
Taip pat skaitykite: Sporto SPA tendencijos
- Vilniaus universitetas - lyderiauja 37-iose kryptyse
- Kauno technologijos universitetas - lyderiauja 13-oje krypčių
- Vytauto Didžiojo universitetas - pirmauja 11-oje krypčių
- VILNIUS TECH universitetas - pirmauja 7-iose kryptyse
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - lyderiauja 3-ose kryptyse
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse
- Vilniaus dailės akademija - pirmauja 2-ose kryptyse
- Klaipėdos universitetas - pirmauja 2-ose kryptyse
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas - pirmauja 2-ose kryptyse
- Lietuvos sporto universitetas lyderiauja 1-oje studijų kryptyje.
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija lyderiauja 1-oje studijų krypčių.
- Mykolo Romerio universitetas - lyderiauja 1-oje kryptyje.
Kolegijų reitingai (iš 48 krypčių, pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą):
- Vilniaus kolegija - lyderiauja 20-yje krypčių
- Kauno kolegija - pirmauja 9-iose kryptyse
- Lietuvos inžinerijos kolegija - lyderiauja 5-iose kryptyse
- Panevėžio kolegija - pirmauja 4-iose kryptyse
- Klaipėdos valstybinė kolegija ir VILNIUS TECH universiteto Jūreivystės akademija - lyderiauja 2-ose kryptyse
- Utenos kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus dizaino kolegija ir Vilniaus verslo kolegija lyderiauja po 1-ą kryptį.
Pirmąsias valstybinių kolegijų reitingo vietas užima Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Lietuvos inžinerijos kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija bei Lietuvos jūreivystės akademija. Tuo metu nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Šv.
LSU pozicijos sporto kryptyse
Lietuvos sporto universitetas (LSU) neužleido lyderystės ir magistrantūros studijų reitinge. Sporto krypčių grupėje LSU pozicijos yra itin tvirtos. Verslo ir vadybos bei pedagogikos studijų kryptyse rezultatai irgi reikšmingi. Sveikatos mokslų krypties magistrantūroje LSU taip pat išlieka tarp lyderių. „Reitingų“ duomenimis, visuomenės sveikatos ir reabilitacijos krypčių studijų programos šiemet užėmė ketvirtąsias vietas. Vis dėlto SKVC vertinimas vėl išryškina svarbų aspektą - LSU reabilitacijos magistrantūros programos pagal oficialų kokybės vertinimą pripažįstama geriausiomis Lietuvoje. Švietimo ir edukologijos studijų kryptyse LSU taip pat matomas kaip lyderis rengiant pedagogus ir edukologus.
Reitingų įtaka švietimo įstaigoms ir visuomenei
Žurnalas „Reitingai“ pabrėžia, kad tarp valstybinių universitetų didžiausią atlyginimą po bakalauro ir magistro studijų gauna LSMU alumnai, o po doktorantūros studijų - Klaipėdos universiteto studentai. Vertinant privačius universitetus, didžiausius atlyginimus po bakalauro ir doktorantūros studijų gauna ISM absolventai.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad jeigu nebūtų reitingų, Lietuvos jaunuoliai ir jų tėvai neturėtų supratimo, kaip skirtingas aukštąsias mokyklas vertina darbdaviai. Nesužinotume, kur darbdaviai siūlytų stoti savo vaikams, artimiems ir giminaičiams. Kurios aukštosios mokyklos parengia daugiausiai bedarbių: kiek jaunuolių nesusiranda darbo?
Taip pat skaitykite: Žurnalo įtaka Lietuvos krepšiniui
J.Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad konkrečios gimnazijos ar aukštosios mokyklos vieta bet kuriame reitinge smarkiai priklauso nuo to, kokiais parametrais matuojamos institucijos bei kokie svoriai suteikiami konkrečiam parametrui.
Sudarant reitingus reprezentatyviai apklausta per 1000 darbdavių. „Džiugu būti partneriais ir matyti išreitinguotas mokyklas, gimnazijas ir aukštąsias mokyklas pagal ganėtinai aiškius ir objektyvius kriterijus. „Rezultatai rodo, kad kolegijų studentai yra labiau patenkinti aukštosiomis mokyklomis nei universitetų - arba jie tiesiog yra mažiau kritiški.
„Reitinguodami tiek gimnazijas, tiek universitetus, tiek ir kolegijas, pirmiausia vadovavomės ne tuo, kas ekonomiškai naudinga, efektyvu pačiai institucijai, o tuo, kas yra svarbiausia moksleiviui bei studentui ir jų tėvams. O moksleiviui ir studentui yra svarbiausia kokybė. Todėl kai kam gali sukelti nuostabą, kodėl komerciškai labai sėkmingai veikiantis universitetas ar kolegija žurnalo „Reitingai“ reitinguose yra taip žemai. Atsakymas paprastas - mes vertinome ne absoliučiuosius dydžius, o santykinius.
Kontroversijos ir kritika
Vis dėlto, mokyklų reitingavimas sulaukia ir kritikos. Lietuvos edukacinių tyrimų ir Švietimo centrų darbuotojų asociacijos teigia, kad šalies mokyklų reitingavimas yra žalinga praktika, kuri prieštarauja įtraukiojo ugdymo planui. Tokie teiginiai aiškinami tuo, jog esą kiekvienoje mokykloje egzistuoja gana didelė mokinių įvairovė, mokymo įstaigos veikia skirtinguose kontekstuose, todėl jų lyginimas vien tik pagal standartizuotus rezultatus nėra pagrįstas validžiais ir objektyviais duomenimis, neatspindi mokyklos įdėtų pastangų.
Švietimo asociacijos pasirašė ir viešą kreipimąsi, kuriuo mokyklų taip pat ragina nelyginti pagal moksleivių pasiekimus. Pasak švietimo asociacijų, mokyklų rezultatų reitingavimas išstumia nuoseklų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, prasčiau besimokantys mokiniai yra atkalbinėjami laikyti egzaminus. Taip pat, anot jų, tai užkerta kelią individualiai mokinių pažangai, ugdymo strategijų pritaikymui pagal mokinio galias, neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad šiuo metu viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas: švietimo bendruomenė esą jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos, o tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus.
Visuomenės informavimo etikos asociacija, reaguodama į viešas diskusijas, Lietuvos vadovus paragino užtikrinti, kad teisė gauti informaciją nebūtų varžoma fiktyviai prisidengiant Europos Sąjungos (ES) ar nacionaliniais teisės aktais.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad mokyklos turi skelbti kuo daugiau duomenų apie ugdymo kokybę ir turi būti įpareigotos tai daryti, tačiau kas liečia reitingus, reitingavimas pagal vieną kriterijų, konkrečiai - pagal akademinius pasiekimus, yra žalingas, nes tada ugdymo įstaigos, siekdamos vietos reitinge, savaime stumia kitus svarbius dalykus į šalį ir moko vaikus tik to, kaip tilpti į standartizuotų egzaminų rėmus.
Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad teisė gauti informaciją yra fundamentali, konstitucinė ir ji leidžia žmonėms daryti teisingus pasirinkimus, leidžia valdžios institucijoms ir kitiems susijusiems asmenims diskutuoti dėl problemų.
Švietimo ministerijos pozicija ir viešosios konsultacijos
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neseniai pranešė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) staiga panoro neleisti skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Vis dėlto, kaip teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius, duomenų slėpimas tik sumažina skaidrumą.
Po kilusių diskusijų buvo skelbiama, kad planuojama pradėti rengti viešąsias konsultacijas, kurių metu bus ieškoma sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma.
Praėjusią savaitę Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko pirmoji vieša konsultacija. Po jos nuspręsta, kad Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas.
Kolegijų reforma ir jos pasekmės
Sprendimus dėl kolegijų reorganizavimo priėmė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, siekęs, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
„Matome dabar jau rezultatus po vadinamosios kolegijų reformos, po kolegijų sujungimo, ir tarsi atrodė, kad sujungus kai kurias kolegijas, ypatingai stiprias kolegijas, jos dar labiau sustiprės ir jose atsiras dar daugiau stiprių krypčių. Bet vis dėlto taip neatsitiko“, - kalbėjo J.Kučinskaitė.