Įvadas
Jau tūkstančius metų žmonės siekia manipuliuoti kitų organizmų evoliucija. Nuo senų seniausių laikų ūkininkai naudojo selekciją, norėdami patobulinti auginamus gyvulius ir pasėlius. Tačiau visai neseniai, XX a. antroje pusėje, norėdami suteikti organizmams naujų, gamtoje jiems neįprastų savybių, mokslininkai ėmė keisti gyvybės kodą - DNR. Todėl, pastaruoju laikotarpiu biotechnologija ir genų inžinerija sulaukė išskirtinio dėmesio. Šiandien genų inžinerija kelia vis daugiau klausimų, ypač sporto srityje. Ar genų modifikacijos gali tapti nauju dopingo tipu? Kokios etinės dilemos kyla, leidžiant ar draudžiant genų inžineriją sporte? Šiame straipsnyje nagrinėsime genų inžinerijos įtaką sportui, aptarsime galimus privalumus ir trūkumus, taip pat etinius ir socialinius aspektus.
Genų Inžinerijos Istorija ir Pagrindai
Norint suprasti genų inžinerijos įtaką sportui, svarbu žinoti jos istoriją ir pagrindus. Biotechnologija ir genų inžinerija sulaukė išskirtinio dėmesio 1950-1980 m. 1953 m. du mokslininkai, James Watson ir Francis Crick, nustatė DNR sandarą. 1973 m. augalų bei gyvūnų genai buvo įterpti į žarnyno lazdelę E. coli. Taigi, 1973 metus galima laikyti biotechnologijos, o taip pat ir genų inžinerijos mokslo atsiradimo pradžia. 1982 m. buvo parduoti pirmieji GM produktai: insulinas, interferonas bei vakcina gyvulių diarėjai gydyti. Ir jau 1995 m. Šiuolaikinė biotechnologija, dar vadinama genų inžinerija, pagrįsta manipuliacijomis su DNR už gyvos ląstelės ribų, yra galinga ir novatoriška technologija.
Genetinė inžinerija apima metodikas, kuriomis iš organizmo paimama genetinė medžiaga, iškerpama ir naujai sujungiama, sudarant naujas kombinacijas, padidinant rekombinantinės DNR kopijų skaičių ir perkeliant ją į kitus organizmus. Lytinės hibridizacijos metodu reikia atlikti labai daug kryžminimų, kol gausime tinkamą genų derinį. Genų inžinerijos atveju perkeliamas konkretus, požymį lemiantis genas. Ir taip, susidaro galimybė kurti augalus ir gyvūnus su pagerintais požymiais ir savybėmis, perkėlus jiems genus iš kitų organizmų, t.y. konstruoti tiek augalus tiek ir gyvūnus su norimais požymiais.
Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB) GMO apibrėžiamas kaip organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu.
GMO Baimės ir Visuomenės Nuomonė
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir iš jų pagaminti produktai - dar neseniai tik kažkur Vakarų pasaulyje skambėjęs pavadinimas jau yra pasiekęs ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, jog iš karto sukėlė ginčus - reikia ar nereikia Lietuvai genetiškai modifikuotų organizmų. Kaip ir kiekviename ginče yra dvi nuomonės - pozityvi ir negatyvi.
Taip pat skaitykite: Ląstelės ir sportiniai laimėjimai
Europos Sąjungoje (ES) įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla, susijusi ne tik su GMO, bet ir su produktais, turinčiais savyje GMO bei pagamintais iš jų ir turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų, o taip pat jų išleidimas į aplinką. Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje ženklinimo sistema apibrėžia 0,9 proc. techninio neišvengiamumo ribą. Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, Europos Sąjungoje (ES) (taip pat ir Lietuvoje) nereikalaujama žymėti gyvūninės produkcijos (pvz., kiaušiniai, mėsa, pienas), išaugintos naudojant pašarus su GMO. Be to, norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo reikalavimus. Kylantis nerimas paskatino atkreipti dėmesį į galimą pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai.
Europos Sąjungos šalyse GM maisto pristatymas buvo nelabai sėkmingas dėl priešiškos vartotojų nuostatos, o vėliau - rinkos reakcijos. Biotechnologijų taikymas sukėlė įvairiausių rūpesčių visuomenei, kurie dažnai siejasi su atsitiktiniu korporacijų ir socialinių interesų neatitikimu, potencialiu neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai, galimybe netinkamai panaudoti žinias apie gyvybę, ir pan. Biotechnologijos viltys negali išsivystyti į apčiuopiamą naudą visuomenei, jei nebus pačios visuomenės paramos. Kad biotechnologija laimėtų visuomenės pasitikėjimą, reikalingas nedviprasmiškas dialogas tarp vyriausybės, visuomenės interesų grupių ir mokslininkų. Moderniųjų biotechnologijų tema yra itin aktuali, nes iki šiol nėra vienareikšmių atsakymų apie GMO galimą žalą gamtai ir žmogaus sveikatai. Tačiau technologijų inovacijos, smarkiai įtakojamos ekonominių jėgų, nacionalinių politikų, tarptautinės politikos, įvairių reglamentų ir visuomenės spaudimo nebūtinai išliks taikoje su gamtos mokslų progresu. Vyriausybių politika arba jos nebuvimas gali paskatinti arba, priešingai, sustabdyti investicijas į mokslą ir pramonę.
Molekuliniai ir Genetiniai Veiksniai Sporte
Genetiniai veiksniai lemia maždaug 50 proc. raumenų masės variacijos žmonių populiacijoje. Be jau minėto miostatino žinomi vos keli kiti genai, kurie gali įtakoti raumenų masę. Prieš kelis mėnesius įkūrėme LKKA molekulinės biologijos ir genetikos laboratoriją, kuri turėtų paspartinti šiuos tyrimus. Aktyviai į darbus įsijungė LKKA mokslininkas dr. Negalima sakyti, kad Lietuvoje nieko nedaroma genetikos srityje. Neseniai VU profesorius Vaidutis Kučinskas buvo apdovanotas valstybine premija už darbą Lietuvos populiacijos genetikai tirti. Mūsų doktorantai studijuoja genetiką pas VU profesorių Vytautą Rančelį. Molekulinė biologija ir genetika yra plačios tyrimų sritys. Daugelyje JAV universitetų yra atskiri fakultetai, kurie dirba būtent šioje srityje.
Aiškinantis atskirų genų veikimo mechanizmus svarbų vaidmenį atliko genų įvedimo į ląsteles metodų tobulėjimas bei genetinės inžinerijos metodai, kurie leidžia keisti (modifikuoti) genus. Pažangą lėmė ir sparti pažanga tiriant kamienines ląsteles, tai yra tokias ląsteles, kurias galima paversti įvairių audinių ląstelėmis keičiant jas supančios terpės sudėtį arba jas genetiškai modifikuojant. Dėl sparčios pažangos šiose tyrimų srityse kalbama ir apie žmogui tinkamų audinių auginimą laboratorinėmis sąlygomis. Taip pat atlikta nemažai didelio masto genomo asociacinių tyrimų (angl. Pavyko rasti ryšį tarp atskirų genetinių veiksnių bei rizikos susirgti plačiai paplitusiomis ligomis. Tai lemia didėjantį įvairių genetinių testų populiarumą. Vis daugiau kalbama apie ligų profilaktikos ir gydymo metodų pritaikymą žmonių genotipams. Kol kas lieka neišspręsta ląstelių senėjimo problema, o tai tiesiogiai siejasi su organizmo senėjimo procesais. Šiuo metu nėra efektyvių priemonių, kaip pristabdyti žmonių raumenų nykimą ir silpnėjimą bei nervų sistemos degeneraciją dėl amžiaus. Pagerėjus gyvenimo kokybei bei medicininiam aptarnavimui padidėjo ir žmonių, sulaukiančių garbingo amžiaus, skaičius. Tai lėmė vėžinių susirgimų išplitimą. Kovai su vėžiu metamos didelės mokslininkų pajėgos. Kita sritis, kur dar mažai pažengta į priekį - tai molekuliniai ir genetiniai psichinių susirgimų pagrindai.
Genų Dopingas: Teorija ir Praktika
Teorinės ir iš dalies praktinės prielaidos „genetiškai modifikuotiems“ sportininkams atsirasti jau yra. Kaip minėjau, yra metodai, kuriuos naudojant galima genus įvesti į ląsteles. Pagrindinė problema - mažas šių metodų efektyvumas. Genus pasiseka įvesti tik į nedidelį skaičių tiriamų ląstelių. Genų įvedimo metodai gerai veikia, kai jie naudojami ląstelių kultūroms lėkštelėje, bet problemos padidėja, kai bandoma genus įvesti į ląsteles, esančias gyvuose organizmuose. Pavyzdžiui, per paskutiniuosius 10 metų padarytas milžiniškas šuolis gydant Duchenne raumenų distrofiją. Guillaume-Benjamin-Amand Duchenne - mokslininkas, kuris aprašė šią ligą dar XIX amžiuje, bet iki šiol ji laikoma nepagydoma. Šiai ligai būdingas ryškus raumenų nykimas dėl funkcionuojančio distrofino baltymo nepakankamumo ląstelėse. Čia nemažai pasidarbavo Oksfordo universitete dirbanti profesorė Key Davis, viena pirmųjų pasiūliusi taikyti vaistus, kurie keičia būdą, kaip nuskaitomas distrofiną koduojantis genas. Kaip rodo šis pavyzdys, vaistai kuriami ligoms gydyti. Manau, kad pateisinama kurti vaistus ir žmonių gyvenimo kokybei gerinti, jeigu tie vaistai neturi šalutinių poveikių, kurie neigiamai veikia sveikatą. Turiu mintyje vaistus nuo raumenų nykimo dėl amžiaus. Nenorėčiau, kad tokie vaistai butu naudojami sportininkų rezultatams gerinti, nes tai būtų nesąžininga. Jau dabar ne visi sportininkai turi vienodas sąlygas ruoštis varžyboms.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda sveikatai
Mokslininkams nustatant genus, kurie padeda žmonėms tapti pasaulinio lygio sprinteriais ar rekordus gerinančiais čiuožėjais, mintis, kad medaliai uždirbami vien sunkiu darbu, prakaitu ir ašaromis, pradeda atrodyti vis labiau pasenusi. Bent jau taip žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje teigia mokslininkai.
„Kai pradedi šifruoti daugybės žmonių genus, tai, ką juose atrasime, atskleis, kad žmonės skiriasi daug labiau nei mes suvokiame“, - teigia Steve'as Gullansas, mokslinių tyrimų bendrovės „Excel Venture Management“ vykdomasis direktorius, straipsnį parašęs drauge su kolega Juanu Enriquezu. Anot S. Gullanso, DNR tyrimai jau parodė, kad kai kurie olimpiniai sportininkai pasižymi išskirtiniais pranašumais. Suomių slidininkas, aštuoniskart olimpinis čempionas Eero Mäntyranta, pavyzdžiui, turi mutaciją EPOR gene, o tai reiškia, kad jo organizmas pagamina iki 25 proc. daugiau raudonųjų kraujo kūnelių nei įprasta. Ši mutacija suteikė sportininkui pranašumą, mat jo kraujas perneša daugiau deguonies, LiveScience.com aiškina S. Gullansas.
O tai verčia klausti, ar „genų dopingu“ vadinama genų terapija, padidinanti sportininkų pajėgumus, turėtų būti draudžiama. „Jei kas nors kitas turi EPOR receptorių, kurio neturiu aš, kodėl man neturėtų būti leidžiama jo įgyti, kad aikštėje galėtume varžytis lygiomis teisėmis?“ - kalbėjo S. Gullansas.
Genų dopingą Tarptautinis olimpinis komitetas draudžia nuo 2003 metų, nors tikrosios terapijos, galinčios pagerinti sportinę formą, didžiąja dalimi vis dar lieka tik teorinėmis. Nepaisant to, genų terapija tampa vis įprastesniu dalyku, o kartu kelia ir naujų klausimų, tvirtina S. Gullansas. Ar vaikui, kuriam toks gydymas buvo pritaikytas, turėtų būti visam laikui uždrausta dalyvauti olimpiadoje? Laikantis šių dienų taisyklių, greičiausiai taip ir nutiktų, įsitikinęs S. Gullansas. Pasaulio antidopingo agentūros taisyklės draudžia „nukleino rūgščių ar nukleino rūgščių sekų perkėlimą“, „normalių ar genetiškai modifikuotų ląstelių naudojimą“, jei šie metodai „potencialiai gali padidinti sportinius pajėgumus“. Šis draudimas yra daug platesnis, nei taikomas tik vaistams, kurie skirstomi į sportinius pajėgumus didinančius ir leidžiamus, aiškina S. Gullansas. Gali būti, kad manipuliacijoms genais žengiant į priekį, pareigūnams teks vis dažniau susidurti su etikos pilkosiomis zonomis.
Kitas pavyzdys. Įsivaizduokite, kad genetinis gydymas galėtų sulėtinti senėjimą, tad žmonės sveiki ir jaunatviški būtų iki kol sulauktų 100 metų. Ar olimpiadoje dalyvaujantys sportininkai būtų vieninteliai žmonės, kuriems toks gydymas nebūtų taikomas, teiraujasi S. Gullansas.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir gerovė
Daugelis genų, kurie lemia sportinius pajėgumus, yra žinomi. 577R, alelinis ACTN3 genas, aptiktas beveik visuose tirtų vyriškos lyties olimpinių sprinterių mėginiuose, tačiau jis būdingas 85 proc. afroamerikiečių ir 50 proc. europiečių bei azijiečių. Tačiau buvęs Harvardo medicinos mokyklos profesorius S. Gullansas tikisi, kad dabar vis sparčiau bus atrandami labai reti genai - variacijos, kurios turi didžiulę įtaką sportiniams pajėgumams. Tokie atradimai galėtų pakeisti net vaikų sporto pasaulį, tvirtina medikas.
„Įsivaizduokite, kad jūsų sūnus turi genų variantą, kurį turėjo ir garsus beisbolo žaidėjas, ir kuris gerina sportinę formą. Mes šitą informaciją turėsime, ir ji atsidurs tėvų rankose. Kalbant apie etiką, mane labiausiai neramina štai kas: ne klausimas „Ką darysiu su savimi?, bet „Ką darysiu savo vaikams?“ - kalbėjo mokslininkas.
Anot S. Gullanso, Tarptautinis olimpinis komitetas turėtų bent jau labai kruopščiai peržiūrėti savo taisykles. Sportininkai gali atsidurti pasaulyje, kur olimpinės žaidynės padalintas į dvejas varžybas - vienose dopingas leidžiamas, kitose - ne. „Šios priemonės taps prieinamos. Jos taps kasdienio gyvenimo dalimi“, - kalbėjo S. Gullansas.
Etiniai ir Socialiniai Aspektai
Genų inžinerijos taikymas sporte kelia daug etinių klausimų. Ar tai sąžininga kitų sportininkų atžvilgiu? Ar tai neprieštarauja sporto dvasiai, kuri pabrėžia sunkų darbą ir natūralų talentą? Ar tai nesukels spaudimo sportininkams modifikuoti savo genus, kad galėtų konkuruoti? Ar genų inžinerija nepakenks sportininkų sveikatai?
Šie klausimai reikalauja atidžios diskusijos ir reglamentavimo. Svarbu užtikrinti, kad sportas išliktų sąžiningas, saugus ir prieinamas visiems.