Šis straipsnis skirtas Radviliškio imtynių sporto klubo „Radviliškio laisvūnas“ istorijai, apžvelgiant jo įkūrimą, veiklą ir reikšmę Radviliškio krašto sportui.
Imtynės Lietuvoje: trumpa apžvalga
Imtynės, kaip kovos be ginklo rūšis, Lietuvoje buvo žinomos nuo seno. Turtingoje lietuvių kalboje yra daug žodžių ristynėms apibūdinti - imtynės, imtys, ristynės, galitynės, mintynės, veltynės, pakištynės - o tai rodo, kad lietuviams nuo seno buvo gerai pažystama kovos be ginklo tradicija. Šie skirtingi žodžiai nėra vien tik paprasti sinonimai. Populiarumo viršūnę ristynės Lietuvoje buvo pasiekusios XIX amžiaus antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo.
Imtynių sporto klubo „Radviliškio laisvūnas“ įkūrimas
Imtynių sporto klubas „Radviliškio laisvūnas“ buvo įkurtas Radviliškyje 2010 metais. Klubo įkūrimas yra neatsiejamas nuo Lietuvos imtynių trenerio Fiodoro Vladimirovo asmenybės, kuris laikomas laisvųjų imtynių pradininku Radviliškyje. Iki 2017 metų klubui vadovavo F. Vladimirovas. Šiuo metu klubui vadovauja J. Kvietelaitis.
Fiodoro Vladimirovo indėlis
Radviliškio mieste laisvosiomis imtynėmis susidomėta 1969 metais. Padedant savanoriškos sporto draugijos „Nemunas“ rajono tarybos pirmininkui E. Nakčiūnui, iš Kauno ŽŪA buvo gautas senas imtynių kilimas, treneriu pradėjo dirbti Fiodoras Vladimirovas, kuris treniravosi Šiauliuose pas trenerį A.
Iš pradžių treniruočių sąlygos buvo labai blogos. Nebuvo tinkamų patalpų kilimui patiesti, dušų, patalpos buvo nešildomos. 1974 metais Radviliškio sporto mokykloje buvo atidarytas laisvųjų imtynių skyrius. Treneris su savo mokiniais perėjo dirbti į V. Valsiūnienės vidurinės mokyklos mažąją salę. 1983 metais prie Vaižganto vidurinės mokyklos buvusios katilinės patalpoje buvo įrengta imtynių salė, nupirkti nauji kilimai. Kartu su treneriu F. Vladimirovu nuo 1981 iki 1991 metų dirbo treneris G. Bredulskis. Nuo 2005 metų su treneriu F. Vladimirovu pradėjo dirbti jo mokinys J. Kvietelaitis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Europos imtynių čempionatą
Klubo veikla ir pasiekimai
Imtynių sporto klubas „Radviliškio laisvūnas“ aktyviai dalyvauja įvairiose varžybose ir turnyruose. Klubas organizuoja laisvųjų imtynių taurės turnyrus.
Sausio 25-26 d. Panevėžyje vyko šimtasis Lietuvos imtynių čempionatas. Radviliškio ŠSPC ir Imtynių sporto klubo „Radviliškio laisvūnas“ imtynininkai parsivežė visų spalvų medalius. Geriausiai sekėsi Gretai Tverskytei svorio kategorijoje iki 68 kg. Ji nugalėjo tris varžoves ir iškovojo aukso medalį. Vakaris Šimoliūnas svorio kategorijoje iki 74 kg iškovojo sidabro medalį. Bronzinius medalius iškovojo Danius Jonaitis 65 kg, Aidas Šarūnas 79 kg ir Kornelijus Stulginskas 86 kg.
Finansinė informacija
2024 metais Imtynių Sporto Klubas "Radviliškio Laisvūnas" pardavimo pajamos siekė 20 094 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -1 798 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Juridinė informacija
Imtynių Sporto Klubas "Radviliškio Laisvūnas" (kodas 302477836) buvo įkurta 2010-02-03. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. Šiuo metu Imtynių Sporto Klubas "Radviliškio Laisvūnas" įsikūrusi adresu Dariaus ir Girėno g.
Adreso pakeitimai:
- Pakeistas registracijos adresas iš Radviliškis, Dariaus ir Girėno g. 48A-37 į Radviliškis, Dariaus ir Girėno g.
- Pakeistas registracijos adresas iš Radviliškio r. sav. Radviliškio m. Dariaus ir Girėno g. 48A-37 į Radviliškis, Dariaus ir Girėno g.
- Pakeistas registracijos adresas iš Radviliškio r. sav. Radviliškio m. Jaunystės g. 6-19 į Radviliškio r. sav. Radviliškio m. Dariaus ir Girėno g.
Imtynių bendruomenė Lietuvoje
1988 metais federacijos susirinkime prezidentu buvo išrinktas Kazimieras Miniotas. Tuo metu jis ėjo Baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministro pareigas. Federacijos vadovai, kaip ir atsakingieji sekretoriai, dirbo visuomeniniais pagrindais. Ministras turėjo daug darbų, todėl federacijos veikloje dalyvavo, bet skirti daug dėmesio negalėjo.
Taip pat skaitykite: Dziudo kilimo priežiūra
Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis
1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbta Nepriklausomybės atkūrimo diena. Po mėnesio prasidėjo šalies ekonominė blokada. Po Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo kai kurios sporto organizacijos ir žymūs atletai delsė, nes nežinojo, kuriuo keliu pasukti.
1991 metais dokumentas buvo paruoštas, patvirtintas Teisingumo ministerijos, išverstas į prancūzų kalbą laukė kelionės į tarptautinės imtynių federacijos (FILA) būstinę Lozanoje. Prasidėjo karščiausias etapas - reikėjo paruoštą informaciją persiųsti į FILA būstinę. Visi faksai tik „Telekome“ sostinės Savanorių prospekte.
Su FILA bendravimas paprastas. Jie nuolatos klausinėjo, kur informacija apie Lietuvos imtynių federaciją, vis kartodavo, kad jiems trūksta duomenų. Bet sportinis gyvenimas vis vien vyko.
1991-aisiais nuvažiavo su komanda į varžybas Norvegijoje. Papasakojo liūdną istoriją apie pastangas pramušti Šveicarijoje įsikūrusių imtynių biurokratų sieną ir, mano nuostabai, jis pasišovė padėti. Paskambino į Lozaną, o jau po kelių dienų atėjo FILA prezidento serbo Milano Ercegano raštas, kuriame buvo pažadas, kad atsakymą dėl narystės FILA apsvarstys artimiausiu metu ir apie priimtą sprendimą nedelsiant informuos. Kabinetinė veikla daugmaž aiški. Su išvykom į varžybas buvo prasti popieriai. Pinigų, žinoma, nebuvo.
Lietuvos imtynininkų išvyka į turnyrą Švedijoje buvo ypatinga - tai buvo mūsų šalies imtynininkų debiutas tarptautinėje arenoje po Nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo. Bet 1991-aisiais situacija visai pablogėjo, nes po sausio 11 dienos vietoj rublių buvo įvesti bendrieji talonai “vagnorkės”. Valiutos nebuvo, vienintelė galimybė pasikeisti pinigus - prie geležinkelio stoties veikusioje keitykloje. Ten irgi ne visada turėjo mums reikalingų Vokietijos markių, Švedijos kronų ir kitų pinigų. Todėl gelbėjo privatūs rėmėjai Edmundas Armoška, Andrejus Gribojedovas, Aleksas Olekas Rimas Bagdonas Stanislovas Ragaišis, federacijos prezidentas Kazimieras Miniotas.
Taip pat skaitykite: Federacijos įkūrimas
Pradžia padaryta - jau dalyvavote tarptautiniuose turnyruose. Pripažinimas atvėrė duris į pirmąsias oficialias varžybas - Europos čempionatą, kuris vyko 1992 balandį Kopenhagoje. Premjera pavyko. Ruslanas Vartanovas užėmė šeštą vietą svoryje iki 52 kilogramų, o Remigijus Šukevičius liko septintas svorio kategorijoje iki 57 kilogramų.
Ristynių tradicijos atgaivinimas
Šiuo metu yra dedamas pastangos šią tradiciją atkurti ir grąžinti kaip dvikovės sporto šaką pagal šiuolaikinį supratimą. Veiklą pradėję kaip neformalus entuziastų būrelis, Lietuviškų Ristynių Federacijos nariai užsiima šios tradicijos gaivinimu atlikdami etnografinių bei istorinių šaltinių analizę, palaiko ryšius su užsienio nacionalinių imtynių entuziastais, o taipogi daug laiko praleidžia sporto salėje.
tags: #imtyniu #sporto #klubas #radviliskio #laisvunas