Lietuvos krepšinio čempionatų istorija: nuo ištakų iki triumfo

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, tai - kultūros dalis, įaugusi į tautos mentalitetą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio čempionatų istoriją, pradedant nuo pirmųjų žingsnių tarpukariu, per sovietmetį ir iki nepriklausomos Lietuvos laikų, kai krepšinis tapo vienu svarbiausių šalies simbolių.

Krepšinio pradininkai Lietuvoje ir Stepono Dariaus indėlis

Lietuvos krepšinio istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Tačiau krepšinio šaknys Lietuvoje siekia dar ankstesnius laikus. Apskritai, krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m.

O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Kas gi jis toks buvo? Iš kur jis atsirado?.. Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.

Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Sportinė veikla Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.

Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias LietuvosStepono Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).

Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas)

Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų.

Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas)

Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

Tarybiniais laikais Kauno „Žalgiris” varžėsi aukščiausioje TSRS lygoje ir Lietuvos čempionate dažnai nedalyvaudavo. Savo žaidėjams leisdavo čempionatuose dalyvauti kitoms komandoms. Pvz., jaunieji žaidėjai, kurie studijavo LKKI atstovavo šiai komandai, kiti „Atletui”, dar kiti būdavo įsidarbinę įvairiuose Kauno fabrikuose, ar Bangos, ar Drobės, ar Šilko, ar kitose ir atstovaudavo šių komandoms. Mažai kas žinos, kad Arvydas Sabonis yra atstovavęs „Šiluminių tinklų” komandai. Kauno „Drobei” yra atstovavę tokie žaidėjai kaip S. Jovaiša, G. Budnikas, A. Brazys ir kt. Šis legendinis klubas 1993 m. J. J. J. J. J. J. Š. A. J. A. A. A. N. R. R. R. R. I. A. J. G. G. Š. Š. Š. Š. Š. M. G. K. G. A.

Trečiojoje vietoje tvirtai įsitaisė, jau senai savo egzistavimą baigęs klubas „Drobė”. Taip pat ne vieną titulą iškovojo ir dar viena užmarštin iškeliavusi komanda „Atletas”. Jei Kauno „Atleto” komandą, kuri iki 2007 m. rungtyniavo LKL pirmenybėse, dar prisimena ir jaunesnioji karta, bei gali išvardyti klubui atstovavusius garsius krepšininkus, tokius kaip Ž. Ilgauskas, S. Štombergas, T. Pačėsas, V. Praškevičius, ar vieną sezoną komandai atstovavusį R. Šis legendinis „Drobės” klubas Kaune buvo įkurtas dar 1938 m.

Lietuvos čempionatas po Nepriklausomybės atkūrimo (LKL)

1990 - 1993 m. vyko Lietuvos čempionatas (3 sezonus).

Lietuvos Taurės turnyras

Taurės turnyras vykdavo sezono pradžioje (rugsėjo-spalio mėnesiais). *1935 metais „Tauro“ žaidėjai atsisakė tęsti finalo rungtynes nesutikdami su teisėjo sprendimais. Nuo 1964 metų Lietuvos taurės turnyrą rengė „Sporto“ laikraštis. Nuo 1967 metų baigiamajame turnyre keturios komandos žaisdavo vienu ratu (išskyrus 1995, 1996 ir 2000 metus). *1996 m. 2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse. Pastaba: Vilniaus „Lietuvos Rytas” 2011/12 ir 2012/13 m. sezonuose LKF taurės turnyre nedalyvavo. Kauno „Žalgiris” LKF turnyre nedalyvavo 2012/13 m. T. D. M. M. P. P. G. M. E. A. E. E. A. E. J. J. E. L. I.

Visi Lietuvos taurės laimėtojai.

Lietuvos Supertaurės turnyras 2012-2013 m.

Vienintelį kartą istorijoje buvo surengtas toks turnyras. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės. Buvo sužaistos dvejos rungtynės. Pirmąsias Kaune žalgiriečiai laimėjo rezultatu 89:71, o antrosios rungtynės, kurios vyko Vilniuje baigėsi lygiosiomis 87:87.

Lietuvos rinktinės dalyvavimas Europos čempionatuose

15 Europos čempionatų, 7 medaliai ir 2 vieta Senajame žemyne - tokia šiuo metu yra Lietuvos statistika mūsų kontinento krepšinio istorijoje. Žinant, kad Lietuva dėl rusų okupacijos buvo priversta praleisti net 24 pirmenybes, lietuvių iškovotų medalių kolekcija atrodo dar įspūdingiau.Praėjusį sekmadienį pasibaigė 41-asis Europos čempionatas, o nuo 1935 m. (tų čempionate Lietuva dar nedalyvavo) vykstančios pirmenybės geriausius žemyno krepšininkus suburdavo kas dvejus metus. Išimtimi tapo Antrasis pasaulinis karas, kai 1939 m. Lietuvoje vykęs čempionatas tapo paskutiniuoju pirmajai mūsų Respublikai. Nuo 1946 iki 1989 m. mūsų šalies krepšininkai rungtyniavo po Sovietų Sąjungos vėliava. Atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. Europos čempionate lietuviai negalėjo dalyvauti dėl formalumų, o 1993 m. Senojo žemyno pirmenybėse mūsiškiai sensacingai neįveikė atrankos barjero. Nuo 1995 m. Lietuva nepraleidžia nė vieno finalinio Europos čempionato etapo. Per 1995-2015 m. laikotarpį iškovoti net penki medaliai (1 aukso, 3 sidabro, 1 bronzos). Pridėjus 2 Pirmosios Lietuvos Respublikos iškovotus trofėjus (1937 ir 1939 m.), lietuviai šiuo metu istorinėje Europos čempionatų medalių lentelėje rikiuojasi antroje vietoje, į priekį praleisdama tik 4 kartus čempione tapusią Ispaniją.

Reitingo lyderė Ispanija savo sąskaitoje turi net 14 medalių (4 aukso, 6 sidabro ir 4 bronzos). Verta pažymėti, kad visus 4 aukso medalius ir net 9 medalius iš 14 ispanai iškovojo šiame amžiuje. Antrąją vietą užimančią Lietuvą medalių lentelėje į viršų labiausia pakelia auksiniai apdovanojimai, kurių lietuviai (3) ir ispanai (4) savo sąskaitose turi daugiausiai. Medalius Europos krepšinio čempionatuose iš viso yra iškovojusios 20 šalių, tačiau 3 iš jų jau nebeegzistuoja (Sovietų Sąjungą, Jugoslavija ir Čekoslovakija). Šių rinktinių pasiekimai į reitingą neįtraukti. Skaičiuojant bendrą iškovotų medalių skaičių, Lietuva šiame reitinge su 7 apdovanojimais užima 4 vietą, į priekį praleisdama Ispaniją (14 medalių), Italiją ir Prancūziją (abi rinktinės turi po 10 medalių). Penkti pagal bendrą iškovotų medalių skaičių yra serbai (6 medaliai), šešti - graikai (5 medaliai).

Verta pažymėti, kad nuo šiol Europos čempionatas vyks kas 4 metus, todėl kiekvienas iškovotas medalis įgys dar didesnę vertę. Artimiausios Senojo žemyno pirmenybės vyks 2025 m.

Nusistovėjusį Europos čempionatų kalendorių sudarkė ne tik FIBA pertvarkos, bet ir pasaulinė pandemija, kai 2021 m. turėjęs vykti „EuroBasket“ turnyras buvo perkeltas į 2022 m.

Istorinis Europos čempionatų šalių reitingas (1935-2022 m.)

• I vieta: Ispanija (4 aukso, 6 sidabro, 4 bronzos medaliai). Viso - 14 medalių.
• II vieta: Lietuva (3 aukso, 3 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso - 7 medalių.
• III vieta: Serbija (3 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso - 6 medaliai.
• IV vieta: Italija (2 aukso, 4 sidabro, 4 bronzos medaliai. Viso - 10 medalių.
• V vieta: Graikija (2 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos medaliai). Viso - 5 medaliai.
• VI vieta: Prancūzija (1 aukso, 3 sidabro, 6 bronzos medaliai). Viso - 10 medalių.
• VII vieta: Rusija (1 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos medaliai). Viso - 4 medaliai.
• VIII vieta: Vokietija (1 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso - 3 medaliai.
• XI vieta: Vengrija (1 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos medalis). Viso - 3 medaliai.
• X vieta: Latvija (1 aukso, 1 sidabro medalis). Viso - 2 medaliai.
• XI vieta: Egiptas (1 aukso, 1 bronzos medalis). Viso - 2 medaliai.
• XII vieta: Slovėnija (1 aukso medalis). Viso - 1 medalis.
• XIII vieta: Lenkija (1 sidabro, 3 bronzos medaliai). Viso - 4 medaliai.
• XIV vieta: Bulgarija (1 sidabras, 1 bronzos). Viso - 2 medaliai.
• XV vieta: Turkija (1 sidabras). Viso - 1 medalis.
• XVI vieta: Izraelis (1 sidabro medalis). Viso - 1 medalis.
• XVII vieta: Kroatija (2 bronzos medaliai). Viso - 2 medaliai.

Atkovoti kamuoliai Europos čempionatuose

Mače prieš britus lietuviai atkovojo 57 kamuolius. Tai - visų laikų Europos čempionato rekordas. Anksčiau jis priklausė Rusijos ir Kroatijos rinktinėms. 1995-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse rusai atkovojo 54 kamuolius, o 2013-aisiais tą patį pakartojo kroatai. Trečiąją vietą dalinasi lenkai, turkai ir slovėnai, nusiėmę po 53 kamuolius. Atkovotų kamuolių statistika skaičiuojama nuo 1995-ųjų. Lietuviai rungtynėse prieš Didžiąją Britaniją gynyboje atkovojo 34 kamuolius, puolime - 23. Geriausiai po krepšiu darbavosi Jonas Valančiūnas, kuris surinko 18 taškų ir atkovojo 9 kamuolius.

Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai

Apie Lietuvos rinktinės žaistų rungtynių, tiek oficialių, tiek ir draugiškų mačų rezultatus, statistiką ir atstovavusius žaidėjus jau aprašiau kitose kategorijose. Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose.

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
3. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
16. 17. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).

Lietuvos krepšininkų indėlis į TSRS rinktinę

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Galima būtų paminėti jų dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus.

1. 1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
2. 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
3. 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
4. 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
5. 1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
6. 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
7. 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
8. 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
9. 10. 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
10. 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
11. 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
12. 1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
13. 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
14. 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
15. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
16. 17. 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
17. 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
18. 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
19. 20. 1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
20. 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
21. 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
22. 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
23. 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
24. 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
25. 26. 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
26. 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
27. 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
28. 29. 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
29. 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

#

tags: #krepsinio #cempionato #lenteles