Lietuvos krepšinio istorija yra kupina pakilimų ir nuosmukių, pergalių ir pralaimėjimų, kurie suformavo šalies identitetą ir aistrą šiam sportui. Apžvelgiant Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istoriją, svarbu prisiminti ne tik aukso amžių, bet ir sunkius periodus, kurie užgrūdino komandą ir leido siekti naujų aukštumų. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš tokių laikotarpių - 1999 metų Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtį ir rezultatus, kontekste platesnės Lietuvos krepšinio istorijos.
Lietuvos krepšinio rinktinės istorijos pradžia (1935-1939 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siekia 1920 m., tačiau tik 1935 m. prasidėjo rimtas pasiruošimas tarptautiniams turnyrams. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas, atvykę iš už Atlanto, ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje. Lietuvos krepšinio rinktinė į šį čempionatą vyko kaip autsaiderė, tačiau iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą. Šis laimėjimas įpareigojo Lietuvą rengti kitą čempionatą, kurį 1939 m. Kaune lietuviai laimėjo antrą kartą.
Atgimimas ir svajonių rinktinė (1992-1996 m.)
Atgimstančioje Lietuvoje krepšinis tapo vienybės simboliu. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, sudaryta iš tokių žvaigždžių kaip Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Šarūnas Marčiulionis ir Artūras Karnišovas, iškovojo bronzos medalius, įveikdama NVS rinktinę. 1995 m. Europos čempionate Lietuva nužygiavo iki finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai dėl ginčytino teisėjavimo. 1996 m. Atlantos olimpiadoje Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nuosmukis (1997-2001 m.)
1997 m. treneriu tapus Jonui Kazlauskui, rinktinės rezultatai buvo nevienareikšmiai. 1997 m. Europos čempionate užimta 6 vieta, 1998 m. pasaulio čempionate - 7 vieta.
1999 m. Europos čempionatas
1999 m. Europos čempionate rinktinės sudėtyje buvo tokios žvaigždės kaip Arvydas Sabonis ir Šarūnas Jasikevičius. Komanda demonstravo įspūdingą žaidimą ir atrodė, kad medaliai jau ranka pasiekiami, tačiau ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinės kelią užtvėrė Ispanijos rinktinė. Tiek Arvydas Sabonis, tiek visa komanda tiesiog perdegė tose rungtynėse. Vienintelis komandą traukęs Šarūnas Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Tais metais karjerą rinktinėje baigė Artūras Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
2000 m. Sidnėjaus olimpiada
Pasitraukus Artūrui Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 m. Europos čempionatas
2001 metai - kritimas į žemę. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. Ainaras Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. Jonas Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs Antanas Sireika.
Stabili Antano Sireikos era (2003-2006 m.)
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški Arvydo Macijausko tritaškiai, efektyvūs Ramūno Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet Mindaugas Žukauskas iš vėžių išmušė Dirką Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Pau Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2004 m. Atėnų olimpiada
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti Saulius Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 m. Europos čempionatas
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama Ramūno Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatas
2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris Antanas Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, Antano Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie (2007-2011 m.)
Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: Valdemaras Garastas, Jonas Kazlauskas ir Antanas Sireika, tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus Ramūnui Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio J. R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2008 m. Pekino olimpiada
2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai.
Skaudūs 2009 metai
2009 metai buvo vieni skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Gal tik blogiau buvo 1993 ir 2001 metais. 2009 metais Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo vos ne vos pasiekta vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape, kitame etape vėl trys pralaimėjimai ir komanda važiuoja namo. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi Ramūnas Butautas. Jį keičia Kęstutis Kemzūra.
2010 m. Pasaulio krepšinio čempionatas
Vėlgi, nesėkmė Europos čempionate, Lietuvos rinktinę galėjo palikti be Pasaulio čempionato, bet verslininko Antano Guogos dėka, Lietuva gavo vardinį kvietimą. Jauna komanda, vadovaujama gero psichologo, krepšinio taktiko Kęstučio Kemzūros, pasiekė tuo metu kažką įspūdingo. Mažajame finale, rezultatu 99-88, įveikė Serbijos rinktinę ir iškovojo pirmąjį Pasaulio krepšinio čempionato medalį. Bronza iškovota aikštelėje lyderiaujant Linui Kleizai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2011 m. Europos krepšinio čempionatas namuose
2011 metai - Europos čempionatas namie, Lietuvoje! Gavę pasitikėjimą rengti čempionatą Lietuvoje, krepšinio valdininkai turėjo daug darbo. Ryškiausia krepšinio vadybinė figūra Mindaugas Balčiūnas, inicijavo naujų krepšinio arenų statybas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Turime arenas, turime stiprią sudėtį, gal laikas sužibėti namuose? Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Strigimas ir neramumai prasidėjo jau antrame etape, bet lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti ir mes ketvirtfinalyje. Varžovas iš pažiūros nesunkiai įveikiamas, Makedonijos rinktinė. Permaininga, nervinga kova. Lieka kelios sekundės ir patyręs Šarūnas Jasikevičius nesėkmingai perduoda kamuolį Dariui Songailai. Tritaškis į lietuvių krepšį ir atsiliekame dviems taškais. Paskutinėje atakoje Simas Jasaitis laisvas iš savo mėgstamo kampo prameta dvitaškį. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Mūsų šaunūs vyrai rado jėgų kovoti toliau dėl dalyvavimo atrankoje į Londono olimpines žaidynes. Pergalė prieš Slovėnija garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
2012 metais atranka į Olimpiadą
2012 metais atranka į Olimpiadą vyko saugumu nepasižyminčioje Venesueloje. Po pergalės atrankoje, ypač po laimėjimo prieš šeimininkus, ypatingai džiugavo komentatorius Linas Kunigėlis. Iš to džiaugsmo į eterį paleidęs ir nevisai etiškų pasisakymų turnyro šeimininkų atžvilgiu. Pačioje olimpiadoje pasirodėme vidutiniškai, kelią link medalių užkirto tuo metu puikiai rungtyniavusi Rusijos rinktinė. Lietuva lieka 8. Trenerio Kęstučio Kemzūros karjera rinktinėje, bent kuriam laikui, baigėsi.
Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita (2013-2021 m.)
2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris Jonas Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui Arvydui Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 metais vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai. Galima teigti, jog per šį laikotarpį įžvelgiamas Lietuvos krepšinio rinktinės atgimimas. Tiesa, buvo ir dramų. Svarbiose grupės rungtynėse vos išnešėme sveiką kailį Linu Kleizos dėka. Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš galingą Gruzijos ekipą komandą ištraukė Jonas Mačiulis. Kartais reikia ir sėkmės, o sekasi geriausiems.
2016 m. Rio de Žaneiro olimpiada
2016 metais nors ir žaidėme eilinį kartą Olimpiadoje, deja, ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris Jonas Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
Dainius Adomaitis prie rinktinės vairo (2017-2019 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo Dainius Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje.
2019 m. Pasaulio krepšinio čempionatas
2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus Jonui Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė Rudy Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris Dainius Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
2022 m. Europos čempionato atranka
Rinktinės stratego kėdė kaito, jeigu anksčiau ją užimti buvo daugiau norinčių, šį kartą tokia perspektyva viliojo nedaugelį. Darius Maskoliūnas užėmė šį degantį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 metais vykstantį Europos čempionatą nebuvo sklandus. Vienos minutės pertraukėlės metu iš konteksto išimti trenerio žodžiai : „Pamakaluojam“, sukėlė sirgalių pašaipas. Žinoma, šią sąvoką krepšinio žmonės žino ir suprato jos esmę. Deja, turime 3 milijonus krepšinio „ekspertų“, kurie rado proga pažeminti trenerį. Iš tiesų, patekimą į senojo žemyno pirmenybes lėmė Manto Kalniečio blokas. Jeigu Danijos krepšininkai būtų pataikę lemiam metimą, tai neaišku kuo viskas būtų pasibaigę. Nugalėtojai neteisiami, todėl kelialis į pagrindinį etapą yra iškovotas.
2021 m. atranka į Tokijo olimpiadą
2021 metais, atrankoje į Olimpiadą, apmaudžiai pralaimėjome finale Slovėnijos rinktinei. Žaisdami namie, negalėjome sustabdyti krepšinio genijaus Lukos Dončičiaus. Pirmas kartas kai likome be Olimpinių žaidynių. Treneris Darius Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Kazys Maksvytis - naujas rinktinės treneris
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio Kazio Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas
Kiekviena rinktinė, kiekvienas treneris į vyrų krepšinio rinktinės krepšelį įnešė kažkiek gero. Tikimės, jog pergalės nesibaigs. Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, didžiulis pasididžiavimas ir neabejotinai vienas didžiausių šalies pasiekimų tarptautinėje arenoje. Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje.
Auksiniai Lietuvos krepšinio puslapiai
Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune. Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje Arvydas Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.
Nepriklausomybės atkūrimas ir olimpiniai medaliai
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų. 1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį…
Trenerių vaidmuo Lietuvos krepšinyje
Sirgaliai kalba - geras žaidėjas nebus geru treneriu. Paskutiniu metu tiek Šarūnas Jasikevičius, tiek Rimas Kurtinaitis bando šį teiginį paneigti. Ar tai išimtis iš taisyklės ar tiesiog nevykusi taisyklė? Ko reikia norint tapti geru krepšinio treneriu? Ar tik įžaidėjai gali būti gerais treneriais?
Šarūnas Jasikevičius - nuo žaidėjo iki trenerio
Apie Šarūno Jasikevičiaus kaip krepšininko pasiekimus rašyti daug nereikia, nes jis žinomas tiek jaunesnei, tiek vyresnei kartai. Verta paminėti didingiausius titulus. Šarūnas Jasikevičius Eurolygos čempionu tapo su „Barselona (2003m.), „Macabi“ (2004 ir 2005 m.) ir „Panatinaikos“ (2009 m.). O kiek dar pasiekimų įvairiuose čempionatuose? Laimėtos Ispanijos, Izraelio, Graikijos lygos ir prieš pat karjeros pabaigą - Lietuvos čempionatas. Sunku ir išvardinti kiek laimėta taurės turnyrų. Šalies rinktinėje debiutavęs 1997 m. jis pradžioje užėmė statisto vaidmenį, bet 1999 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje ėmėsi lyderio vaidmens ir vos neišgelbėjo komandos nuo pralaimėjimo Ispanijai. Nuo tos akimirkos lyderystės rinktinėje neapleido. Kiti metai rinktinėje buvo tarsi linksmieji kalneliai - 2000 m. olimpinė bronza, 2001 m. košmariškas Europos čempionatas, kai buvo pralaimėta Latvijai ir būta toli nuo medalių, 2003 m. vadovaujant Antanui Sireikai laimėtas Europos čempionatas, o tada pora metų be rinktinės ir 2007 m. - Europos čempionato bronza.
Jau 2008 m. jautėsi aikštingojo įžaidėjo noras vadovauti ne tik aikštelėje. Sirgalių nuostabai, šalia vyriausio trenerio Ramūno Butauto stovėjęs Šarūnas Jasikevičius „išleido“ į aikštelę Joną Mačiulį. O kiek dar bandymų vadovauti „Žalgiryje“ būnant asistentu? O šlovingai iki šiol trunkanti trenerio karjera prasidėjo tuometiniam „Žalgirio“ vyriausiam treneriui Gintarui Krapikui įžvelgus talentą ir pakvietus Šarūną Jasikevičių į asistentus. Po poros metų Gintarą Krapiką pakeitęs Šarūnas Jasikevičius, gavo komandos šeimininkų kreditą - ilgalaikį kontraktą. Pirmiausia Šarūnas Jasikevičius apgynė savo kiemą iškovodamas LKL čempionate žiedus (2015-2020 m.) ir 2017, 2018, 2020 m. Karaliaus Mindaugo taurę. O 2017-2018 m. Eurolygos čempionate pasiekė praktiškai maksimumą, iškovodamas 3 vietą su vienu kukliausiu komandos biudžetu. Kuo toliau, tuo sunkiau sekėsi išlaikyti augantį trenerį „Žalgiryje“. Dabar jis bando užkariauti Eurolygą su „Barselonos“ komanda.
Rimas Kurtinaitis - nuo „blogiuko“ iki Europos taurės laimėtojo
Dar būdamas žaidėju garsėjo kaip „blogiukas“. Rimas savo atsiminimuose dažnai prisimena jaunystės šėliones ir kilnotus alaus bokalus. Tačiau kai pats treniravo tuometinį Vilniaus „Lietuvos Rytą“, stipriai baudė klubo legionierius už piktnaudžiavimą alkoholiu prieš svarbias rungtynes. „Pats nebuvau šventas, bet medalių į barą man niekas neatnešė“ - sakė Rimas Kurtinaitis. Nors ir buvo atsipalaidavęs, bet talentas išliko. Apie jo pasiekimus aikštėje rezultatai kalba patys už save: trys įvairių prabų medaliai Europos čempionate, pasaulio čempionato sidabras, olimpiados auksas ir du bronzos medaliai. Ir svarbus vaidmuo žaidžiant „Žalgiryje“ prieš „CSKA“. O kur dar jo pripažinimas kaip taiklaus tritaškininko? Rimas buvo vienintelis europietis pakviestas dalyvauti NBA tritaškių konkurse, nors net nežaidė toje lygoje.
Po šlovingos karjeros sekė sporto „ministro“ kėdė. Paskui išvyka į Azerbaidžaną, kur pajėgiausio šalies klubo ir šalies rinktinės žaidėjus praktiškai turėjo krepšinio abėcėlės mokyti. Vėliau Rusija, Vilniaus „Sakalai“, darbas Lietuvos rinktinėse. 2008 m. išmušė Rimo Kurtinaičio valanda Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube ir prasidėjo Eurocup taurės laimėjimai - 2009 m. (Lietuvos rytas), 2012, 2015 m. (Maskvos srities „Chimki“) bei 2009 ir 2010 m. pergalės LKL čempionate. Tada buvo ir paskutiniai „Lietuvos ryto“ šlovės metai. Išėjus Rimui Kurtinaičiui, išėjo ir pergalės. Nors dabar dėl nesėkmių Eurolygoje treniruojant „Chimki“ komandą Rimas Kurtinaitis išgyvena sunkų laikotarpį, bet, manau, jis dar pasieks ne vieną skambią pergalę. Štai ir pirmoji išimtis iš taisyklės. Geras žaidėjas - geras treneris.
Šarūnas Marčiulionis - nuo aikštelės iki vadybos
Olimpinis čempionas (1988 m), olimpinės bronzos laimėtojas (1992, 1996 m.), 1987, 1995 m. Europos čempionatų sidabro laimėtojas. Pirmas lietuvis žaidęs NBA. Po šlovingos karjeros pasibaigusios 1996 metais, aktyvusis Šarūnas Marčiulionis ėmėsi vadybinio darbo: 1999 m. Įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą NEBL ir tapo jos komisaru, 2002-2006 m. buvo FIBA Europa valdybos narys. Dar būdamas žaidėju, 1993 m. įkūrė šiuo metu sėkmingai gyvuojančią LKL, o kur dar įkurta ir vystyta savo vardo krepšinio mokykla, išugdžiusi ne vieną talentą? Toks tas Šarūnas Marčiulionis. Genialus žaidėjas, genialus vadybininkas, bet tik ne treneris. Šio amato rimtai jis net nevystė. 1998 metais pasaulio krepšinio čempionate būdamas rinktinės konsultantu, matė pirmąją pergalę prieš JAV rinktinę, rezultatu 84-82. Vėliau buvo įtrauktas į išplėstinį kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę sąrašą. Kaip pats Šarūnas Marčiulionis informavo - šis darbas ne jam.
Dainius Adomaitis - žaidėjo ir trenerio karjeros
Auganti šakiškio žvaigždė. Žaidėjo ir trenerio karjeros praktiškai identiškos. Dainius Adomaitis nebuvo tokio lygio žvaigždė kaip Rimas Kurtinaitis ar Šarūnas Marčiulionis, bet rungtyniavo auštame lygyje. Pirmiausia, išaugęs Vilniaus „Statybos“ komandos marškinėlius, buvo pakviestas į Kauno „Žalgirį“. Čia Dainius Adomaitis pradėjo titulų medžioklę. 1997, 1998, 1999 m. LKL čempionas, 1998 m. Europos taurės laimėtojas, 1999 m. Eurolygos čempionas. Su Lietuvos krepšinio rinktine 2000 m. laimėta Sidnėjaus olimpinė bronza. Vėliau galėjo pasigirti 2001 ir 2002 metų Lenkijos čempiono titulu. 2008 metais pavyko, užbaigiant karjerą, trinktelti durimis laimint Latvijos čempionatą ir FIBA Europos taurę.
Trenerio karjera praktiškai identiška - po ramybės metų vėl laimimas koks nors titulas. Pirmiausia, po trenerio karjeros Lenkijoje (2009-2012 m.), sekė darbas Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube (2012-2014 m.), po jų pasiektas ženklus laimėjimas - 3 vieta su LKL vidutinioke Utenos „Juventus“ komanda. Tada pakilimas dar aukščiau - 2 vieta su Klaipėdos „Neptūnu“ (2016 m.). 2018 m. Adomaitis sugrįžo į „Rytą“. Tada aukščiausias karjeros pasiekimas - 2019 m. laimėta „Karaliaus Mindaugo taurė“. Nuo 2016 iki 2019 m. treniravo Lietuvos rinktinę, stambių pergalių nepasiekė, bet išlaikė komandą pasaulio krepšinio elite.
Tai dar vienas žaidėjo ir trenerio pavyzdys, kurio namuose visą dieną sukasi krepšinio transliacijos.
#