Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 2018 metais, buvo svarbus įvykis pasaulio sporto arenoje, kuriame varžėsi sportininkai iš įvairių šalių, siekdami aukščiausių apdovanojimų. Jose netrūko įspūdingų pasirodymų, rekordų ir netikėtumų. Lietuvai šios žaidynės taip pat buvo reikšmingos, o devynių sportininkų delegacija stengėsi kuo geriau atstovauti savo šaliai.
Rusijos simbolika Pjongčango olimpinėse žaidynėse
Oficialiai Pjongčango olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinė nedalyvavo. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) dėl valstybės lygiu toleruoto dopingo mėginių klastojimo ir draudžiamų preparatų vartojimo diskvalifikavo šios šalies olimpinį komitetą. Tačiau atletams, įrodžiusiems, jog yra nesusitepę dopingu, leista startuoti žiemos žaidynėse. Žaidynių atidarymo iškilmėse rusai, kurių delegacija oficialiai vadinama Olimpiniai atletai iš Rusijos, žygiavo paskui savanorės nešamą olimpinę vėliavą. Ši vėliava kyla ir rusams iškovojus medalį, o jei kuris jų tampa čempionu, skamba olimpinis himnas.
Ant Olimpinių atletų iš Rusijos aprangos negali būti jokios rusiškos simbolikos ar vėliavą primenančio spalvų derinio. Tačiau Pjongčango olimpinių arenų tribūnuose ir žaidynes priimančių miestelių gatvėse Rusijos simbolikos netrūko. Gangninge, kur vyksta visos olimpinės varžybos ant ledo, net įsikūrę rusų namai, kviečiantys užsukti visus norinčius. Dešimtys sirgalių per varžybas mojuoja Rusijos vėliavomis, nuo šalčio saugosi kailinėmis kepurėmis su rusiška arba net sovietų simbolika, rengiasi Rusijos spalvomis išmarginta apranga. Nors olimpinė chartija draudžia olimpiniuose objektuose rengti politinės, religinės ar rasinės propagandos demonstracijas, Pjongčango žaidynėse galima išvysti ir jau neegzistuojančios totalitarinės valstybės SSRS vėliavų. Viena jų antradienį buvo iškabinta ir Alpensia slidinėjimo stadione, kur vyko sprinto varžybose.
Lietuvos olimpinės rinktinės apranga
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovams pristatytos aprangos, kurias šalies sportininkai vilkėjo Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse. Kolekcijoje panaudoti valstybės šimtmečiui paminėti skirti tradiciniai motyvai, pritaikyti patys moderniausi sporto mados sprendimai. Kuriant aprangas atsižvelgta ir į pačių sportininkų siūlymus.
Naujosios Lietuvos olimpinės rinktinės „LTeam“ aprangos išsiskyrė savo šiuolaikiškumu, suderintu su tradiciniais lietuviškais motyvais. Kolekcijos autorė Fion Eplton (Ffion Appleton), dirbanti ir su tokias prekės ženklais kaip „Adidas“, „Nike“, „Puma“, „Under Armour“ ir kt., dizaine panaudojo horizontalius monochrominius skaidymus, spindinčias detales bei modernią grafiką. Šie elementai derėjo su kūrybinės agentūros „New!“ kurtu šimtmečio vizualiniu identitetu. Baigiamuosius kolekcijos dizaino elementus sudėliojo ir aksesuarus priderino dizaineris Giedrius Paulauskas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
„Naujos olimpinės kolekcijos kūrimas kiekvieną kartą yra didžiulis iššūkis. Juk žaidynių metu į sportininkus nukrypsta viso pasaulio dėmesys. Mūsų ilgametis partneris „Audimas“ dar sykį ėmėsi šio uždavinio ir pasistengė, kad Lietuvos atletai Pjongčange ir jaustųsi patogiai, ir atrodytų stilingai“, - sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Galimybę susidaryti savo nuomonę apie naująsias aprangas pirmieji gavo šalies sportininkai. LTOK sportininkų komisijos pirmininkė Austra Skujytė tikėjo, kad kolekcija leis Lietuvos atletams išsiskirti iš minios. „Man ypač patiko sidabruoti Lietuvos šimtmečio simbolika papuošti paltai, skirti olimpinių žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijoms. Tikiu, kad minimalistinis aprangų stilius bus puikiai įvertintas tiek pačių mūsų olimpiečių, tiek žiūrovų“, - teigė ji.
Irkluotojas Mindaugas Griškonis pastebėjo, kad ypatingo žavesio naujajai kolekcijai suteikia Lietuvos šimtmečio šventei sukurta simbolika. „Šių metų kolekcija atrodo itin moderniai bei stilingai. Manau, kad mūsų delegacija žiemos olimpinėse žaidynėse atrodys kaip niekada šiuolaikiškai. Be abejo, išskirtinis kolekcijos bruožas - tai pačiomis įvairiausiomis formomis išdėlioti šimtmečio minėjimo simboliai. Jų dėka kiekviena apranga primena kūrybingą dėlionę. Neabejoju, kad Pjongčange lietuviai nesunkiai išsiskirs iš atletų minios“, - sakė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionas.
Oficiali Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių rinktinės „LTeam“ apranga sportininkams buvo pristatyta dar spalio 27 dieną, o vėliau ji nugulė ir į parduotuvių lentynas. Ši kolekcija pritaikyta aktyviam laisvalaikiui, todėl ją galėjo įsigyti ne tik olimpinių žaidynių sirgaliai, bet ir žiemos sporto mėgėjai.
Pasak „Audimo“ prekės ženklo vadovės Vestos Krungolcienės, savo populiarumu olimpinės kolekcijos prisideda prie patriotinių nuotaikų sklaidos visame pasaulyje. O tai ypač aktualu, pasitinkant artėjančią Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progą. Kolekcijos idėja - ne tik reprezentuoti sportininkus žaidynių metu, bet ir įamžinti istorinę sukaktį.
Taip pat skaitykite: Olimpinis dailusis čiuožimas
„Kolekcijos rūbai pasižymi išliekamąja istorine bei patriotine verte. Ji suteikia galimybę reprezentuoti Lietuvą įvairiomis aplinkybėmis: ar tai būtų kolektyvinės sporto varžybos, žiemos atostogos, o gal rytinis pabėgiojimas emigracijoje gyvenančio lietuvio kasdienybėje. Kolekcijos drabužiai, tarp kurių įvairūs aksesuarai - pirštinės, šalikai, kepurės - simboliškai neša žinią, iš kurios šalies esi ir ką atstovauji. Kitąmet mes minime Lietuvos atkūrimo 100-metį, todėl savo šalies atstovavimas pasaulyje tampa dar svarbesnis“, - sakė prekės ženklo vadovė.
Kaip pastebi V. Krungolcienė, Olimpinės kolekcijos drabužiai ir aksesuarai noriai perkami visais metų mėnesiais - tiek kaip apranga palaikant savo šalies rinktines, tiek kaip suvenyras, reiškiant meilę savo šaliai ar kasdienis, kelionių drabužis. Nuo 2012 metų oficialia tautine „LTeam“ simbolika paženklintais drabužiais jau pasipuošė per 100 tūkst. tautiečių.
„Daugiausiai dėmesio tokios kolekcijos susilaukia per didžiuosius sporto renginius: olimpines žaidynes, krepšinio, kitų sirgalių dėmesio susilaukiančių sporto renginių metu. Šiuos drabužius konkrečiai progai ar renginiui įsigyja ir sporto komandos, bendraminčiai, kurie nori išsiskirti vienoda apranga ar reprezentuoti atstovaujamą šalį“, - teigia „Audimo“ prekės ženklo vadovė V. Krungolcienė.
Nors kolekcija sukurta atsižvelgiant į olimpinės delegacijos rutiną, ji puikiai atitinka ir aktyvaus žiemos laisvalaikio poreikius. Ją sudaro Lietuvos simbolika dekoruotos kalnų slidinėjimui pritaikytos pūkinės striukės, kelnės bei įvairūs laisvalaikiui skirti šildantys funkciniai „Polartec“ ar medvilnės džemperiai, marškinėliai bei aksesuarai.
„Olimpinės kolekcijos drabužiai lengvai derinami tarpusavyje, yra funkcionalūs ir stilingi. Didelis dėmesys skirtas modernioms medžiagoms, technologijoms bei šiuolaikinio dizaino sprendimams. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktis, įamžinta grafinėmis šalies simbolikos detalėmis, rūbams suteikia išskirtinio vizualumo“, - kolekcijos išskirtinumą pabrėžė V. Krungolcienė.
Taip pat skaitykite: Talismanų įdomybės
Pjongčango olimpinių žaidynių medaliai
Pjongčange pirmieji medaliai buvo išdalinti akmenslydžio rungtyje. Pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse surengtose mišrių porų varžybose triumfavo Kanados atstovai - Kaitlyn Lawes ir Johnas Morrisas. Jie finale gana nesunkiai 10:3 pranoko sidabrą pelniusius Šveicarijos atstovus - Jennet Perret ir Martiną Riosą. Ypač jausmingai baigėsi kova dėl bronzos, kurioje olimpiniai atletai iš Rusijos 8:4 pranoko norvegus Kristin Skaslien ir Magnusą Nedregotteną. Laimėti rusams padėjo fantastiška dvikovos pabaiga - jie laimėjo paskutinius tris kėlinius vienodais rezultatais 1:0. Po bronzinio triumfo praėjusią vasarą susituokusi Rusijos pora neslėpė emocijų ir ašarų.
Deja, Pjongčango olimpiadą aptemdė dopingo skandalai. Paaiškėjo, kad akmenslydžio mišriųjų dvejetų varžybų bronzą laimėjęs rusas Aleksandras Krušelnickis vartojo meldoniumą. Po šio dopingo skandalo rusams nebuvo leista turėti savo vėliavos per uždarymą.
Lietuvos sportininkų pasirodymai
Pjongčango olimpiadoje dalyvavo devyni Lietuvos sportininkai.
- Diana Rasimovičiūtė sprinto rungtyje užėmė 65-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse - 75-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
- Natalija Kočergina sprinto rungtyje užėmė 80-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse - 30-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
- Vytautas Strolia sprinto rungtyje užėmė 49-ąją vietą, persekiojimo - 43-iąją, asmeninėse lenktynėse - 82-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
- Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią rezultatą tarp Lietuvos sportininkų. Jis sprinto rungtyje užėmė 17-ąją vietą, persekiojimo - 13-ąją, asmeninėse lenktynėse - 78-ąją, bendro starto - 30-ąją, o mišrioje estafetėje - 19-ąją.
T.Kaukėnas pagerino Lietuvos biatlonininkų pasirodymų žaidynėse rekordą, kai sprinto rungtyje užėmė 17-ąją vietą. Sportininkas sakė, kad jam labai padėjo perskaityti mamos žodžiai. „Prieš pat startą skaičiau savo mamos interviu. Mane tai labai įkvėpė. Mamos žodžiai suteikė daug įkvėpimo ir energijos“, - apie portale lrytas.lt perskaitytą interviu sakė T.Kaukėnas.
Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse. Jose lietuvių ketvertukas užėmė priešpaskutinę 19 vietą.
Slidinėjimas
Slidinėjimo rungtyje Lietuvai atstovavo Marija Kaznačenko, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis.
- Marija Kaznačenko asmeninėse lenktynėse laisvuoju stiliumi užėmė 73-iąją vietą.
- Mantas Strolia skiatlone užėmė 63-iąją vietą, asmeninėse lenktynėse laisvuoju stiliumi - 94-ąją, sprinte - 64-ąją, komandų sprinte - 24-ąją.
- Modestas Vaičiulis asmeninėse lenktynėse laisvuoju stiliumi užėmė 96-ąją vietą, sprinte - 44-ąją, komandų sprinte - 24-ąją.
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidinėjimo rungtyje Lietuvai atstovavo Ieva Januškevičiūtė ir Andrejus Drukarovas.
- Ieva Januškevičiūtė didžiajame slalome užėmė 54-ąją vietą, o slalome - 43-iąją.
- Andrejus Drukarovas slalomo rungtyje krito ir per pirmąjį, ir per antrąjį nusileidimus, tačiau sugebėjo išvengti likimo, kurį patyrė abu varžybų favoritai. Slalome jis po dviejų nusileidimų liko 41-as tarp 43 finišą pasiekusių sportininkų.
Kita informacija apie Pjongčango olimpines žaidynes
Lietuvos delegacija per olimpinių žaidynių atidarymą visiškai netikėtai atsidūrė tarp lyderių. Korėjiečių abėcėlė lietuvius pastūmėjo į 15-ąją vietą. Per atidarymą trispalvę iškilmingoje ceremonijoje nešė Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės lyderis biatlonininkas Tomas Kaukėnas, o per uždarymą ją į viršų kėlė žaidynėse debiutavęs Andrejus Drukarovas.
Olimpiniai orai sirgalių ir sportininkų iš pradžių tikrai nelepino. Kiek daugiau nei dvi savaites vykusi žiemos sporto šventė sėkmingiausia buvo Norvegijai - jai atstovaujantys atletai namo perveža 14 aukso, tiek pat sidabro ir 11 bronzos medalių; iš viso - 39 apdovanojimus. Lietuvos olimpiečiai prizinių vietų šiais metais neiškovojo. Tačiau vyrų biatlono 12,5 km persekiojimo lenktynėse Tomas Kaukėnas finišavo 13-as ir pasiekė naują olimpinį Lietuvos biatlono rekordą bei užfiksavo geriausią mūsų šalies biatlonininkų rezultatą olimpinių žaidynių istorijoje.
Specialią vietą prizininkų lentelėje turi atletai iš Rusijos. 17 jų pelnytų medalių nepriskiriami Rusijai, nes ši iš žaidynių buvo diskvalifikuota dėl dopingo skandalo. Vis dėlto Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) po olimpine vėliava leido varžytis 168-iems sportininkams iš šios šalies.
Kaip teigia LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvai švenčiant 100-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, 2018 m. „Simboliška, kad kitais metais Vasario 16-tąją švęsime būdami olimpinėse žaidynėse Pjongčange, o Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas ne tik mūsų širdyse, bet ir atsispindės olimpinėse aprangose“, - teigia D.
Olimpinių žaidynių nuotaikai perteikti pristatymo renginyje pasitelktos specialiai pagamintos dekoracijos - didžiuliai ledo luitai. Pristatymo metu pasirodė urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai Laurynas ir Airida. „Kuriant šią kolekciją atsižvelgta į naujausias sporto mados tendencijas. Apranga minimalistinė, įgavusi stilingesnį pavidalą tačiau tuo pačiu ir šventiška. Toks sprendimas priimtas neatsitiktinai, visa kolekcija atspindi šių laikų modernumą - idėją perteikia lengvai švytintys paviršiai, balta spalva, tikras žiemos pojūtis“, - rinktinės aprangą apibūdina V. „Kaskart nekantriai laukiu žiemos olimpinių žaidynių. Šiandienos renginys man priminė pasiruošimą žaidynėms, tą ypatingą olimpinę nuotaiką ir šurmulį prieš didįjį startą. Džiaugiuosi, kad Pjongčange mūsų rinktinė atrodys moderniai ir stilingai. Viena iš olimpinės aprangos kūrėjų britė Ffiona Appleton, kurdama aprangų dizainą, panaudojo horizontalias monochromines linijas, šiuolaikiškus grafikos elementus bei spindinčias detales. Dizainerė sporto madoje ne naujokė.
Žiemos olimpinių žaidynių programėlės
Mažiau nei po savaitės Pjongčange, Pietų Korėjoje, prasidėsiančių 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių su nekantrumu laukė milijonai viso pasaulio gyventojų. Tačiau ne visi žiemos sporto gerbėjai galėjo nuvykti į olimpiadą ir stebėti varžybas iš arti. Todėl, norint sekti pagrindines 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių naujienas, buvo galima parsisiųsti oficialią olimpiados programėlę. Šioje programėlėje buvo galima rasti visą informaciją ne tik apie šios žiemos, bet ir apie anksčiau vykusias olimpines žaidynes. Vienintelis jos trūkumas - nėra galimybės stebėti tiesioginių varžybų transliacijų. „NBC news“ programėlė olimpiados gerbėjams pasiūlė didelį kiekį vaizdo medžiagos, todėl tai puiki išeitis tiems, kurie nespėjo pamatyti tiesiogiai transliuojamų varžybų.
Šiemet Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ir 2018 m. Pjongčango Žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizacinis komitetas (POCOG), bendradarbiaudami su bendrove „Samsung“ visiems olimpinių žaidynių gerbėjams pristatė mobiliąją programėlę, skirtą būtent šių metų olimpiadai. Vartotojas parsisiuntęs šią programėlę iš karto gavo visas olimpiados ir parolimpinių žaidynių naujienas, sužinojo varžybų rezultatus, galėjo sekti sportininkų pasiekimus didžiosiose olimpinių ir parolimpinių arenose, skaityti naujausias žinias, pamatyti iškovotų medalių suvestines ir gauti informaciją apie mėgstamus sportininkus.
Oficiali žaidynių programėlė tarp begalės skirtingų paslaugų, kiekvienam ją naudojančiam siūlys ir vietos nustatymu pagrįstą turinį, suteiks galimybę nusipirkti bilietus į olimpines žaidynes, susirasti ir rezervuoti gyvenamąją vietą. Per šią programėlę taip pat bus galima paremti savo mylimus atletus. Tai dar viena programėlė, kuri vartotojui leis iš karto sužinoti visas naujienas iš 2018 m. Pjongčango žiemos olimpiados. Šią programėlę itin paprasta naudoti, nes joje visas turinys suskirstytas į keturias dalis - funkcijos, renginiai, naujienos ir vaizdo įrašai. „Olympic Channel“ programėlė neleis praleisti svarbiausių olimpinių žaidynių įvykių ir siūlys susipažinti su išsamiu tvarkaraščiu, pamatyti svarbiausias žaidynių akimirkas bei sužinoti visas naujienas realiu laiku. Visos šios programėlės vartotojams siūlo panašų turinį, tad sporto mylėtojams belieka skirti šiek tiek laiko ir išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančią programėlę.
Informacija apie Pjongčango miestą
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai XXIII žiemos olimpiada, vyko vasario 9-25 dienomis Pjongčange, Pietų Korėjoje. Tai buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos Pietų Korėjoje, nors šios šalies sostinėje Seule 1988 m. vyko vasaros olimpiada. Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai, nukonkuruodamas Miuncheną ir Ansi. Pietų Korėjai tai buvo trečias bandymas laimėti teisę rengti žiemos olimpines žaidynes, po nesėkmingų bandymų 2010 ir 2014 metais.
Šiose žaidynėse dalyvavo daugiausia sportininkų olimpiados istorijoje - apie 3000 iš 92 valstybių, įskaitant 48 iš Europos. Pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo Afrikos komanda - Nigerijos bobslėjaus komanda. Iš viso buvo išdalytas rekordinis medalių skaičius - 102 komplektai.
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse: istorinis kontekstas
Lietuva pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Sen Morise, Šveicarijoje. Tąkart mūsų šaliai atstovavo tik vienas atletas - Kęstutis Bulota. Paskui mūsų valstybė ilgus metus žiemos olimpiadose nebuvo atstovaujama - čia grįžo tik tapusi nepriklausoma.
Pirmasis Lietuvos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. dalyvavo Sankt Morice. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių.
Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Žiemos olimpinių žaidynių istorija
1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada. 1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes.
Pašto ženklų serijoje „XXIII žiemos olimpinės žaidynės“ yra įamžintos dvi sporto šakos - akmenslydis ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku. Šių pašto ženklų su 0,84 Eur ir 0,94 Eur nominaliąja verte išspausdinta po 30 tūkst. egzempliorių. „Pašto ženklai turbūt labiausiai dėmesį patraukia spalvų palete. Vyraujanti melsva spalva geriausiai atspindi santūrų ir šaltą žiemos olimpinių žaidynių foną. Šiuose ženkluose vaizduojamoms figūroms suteikiau daugiausiai energijos ir jėgos turinčių spalvų. Trumpai tariant, pasirinktos spalvos yra netrumpų paieškų rezultatas“, - pažymėjo pašto ženklų dailininkė J.
Akmenslydis (kerlingas) - komandinis olimpinis žiemos sportas, atsiradęs XVI a. Škotijoje. Jis populiariausias Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, Norvegijoje, Švedijoje. Žaidimo esmė: stačiakampėje ledo aikštelėje leisti akmenis ledu slysti taip, kad šie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio. 2002 m.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku - olimpinė sporto šaka, viena iš greitojo čiuožimo rūšių. 2014 m. olimpiadoje Sočyje Lietuvai atstovavo Agnė Sereikaitė. Ji yra pirmoji mūsų šalies šios sporto šakos atstovė olimpinėse žaidynėse.
Žiemos olimpinės žaidynės kas ketverius metus rengiamos nuo 1924-ųjų. Pirmosios surengtos Monblano Šamoni gyvenvietėje, Prancūzijoje.
tags: #pjongcango #olimpiniu #zaidyniu #simboliai