Įvadas
Psichinė ir fizinė žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusios. Fizinis aktyvumas yra būtinas norint palaikyti gerą savijautą, sumažinti streso lygį ir pagerinti miego kokybę. Lietuvos sporto universiteto (LSU) ekspertai teigia, kad sportas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra naudingi visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip fizinis aktyvumas veikia mūsų organizmą, kokios sporto šakos yra naudingiausios ir kaip pradėti sportuoti saugiai ir efektyviai, ypač turintiems širdies stimuliatorių.
Fizinio Aktyvumo Poveikis Organizmui
Fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms, įskaitant širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir nervų sistemas.
Streso Valdymas
Fizinis aktyvumas gali padėti apsisaugoti nuo streso ir jį suvaldyti. Žmogaus psichinė ir emocinė tolerancija yra labai asmeninė - kas priimtina vienam, kitam gali kelti didelį stresą. Kai kažkas mus gąsdina ar liūdina, kūnas ginasi - imame jausti stresą, o tai kelia nemalonius fizinius, psichinius ir emocinius pojūčius. Sportas yra vienas paprasčiausių ir kone visiems prieinamų būdų susidoroti su kamuojančiu stresu. Sportavimas klube ar studijoje bendrai sumažina nerimo, depresijos ir streso pojūčius. Net ir po vienos mankštos sumažėja streso lygis, pagerėja nuotaika.
Emocinės Būklės Gerinimas
Sportas yra vienas geriausių būdų pagerinti savo emocinę būklę. Žemo intensyvumo aerobiniai pratimai, pvz.: vaikščiojimas, joga ar plaukimas po 30 min, 3-5 dienas per savaitę, ir ilgiau nei 10-12 savaičių veikia geriau nei bet kokie raminamieji.
Miegas ir Virškinimas
Tinkamai mankštinantis pagerinsite savo miego kokybę: 30 minučių neintensyvi mankšta, bent 5 valandas prieš miegą, padės jums greičiau užmigti. Streso metu išskiriami hormonai ir chemikalai tiesiogiai neigiamai veikia virškinimo sistemą.
Taip pat skaitykite: Pratimai širdies ir kraujagyslėms
Kraujo Spaudimo Kontrolė
Yra įrodyta, kad mankštinantis galime sumažinti ir kontroliuoti kraujo spaudimą. Natūralus kūno atsakas į stresą, liūdesį ar nusiminimą - padidėjęs pulsas. Tempimo ir atpalaiduojantys pratimai veikia atpalaiduojančiai, nes atliekant pratimus kontroliuojate savo kvėpavimą, įkvėpimai ir iškvėpimai yra gilūs bei ilgi, o tai mažina ir pulsą.
Depresijos Gydymas
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad depresiją galima gydyti ir be vaistų, tačiau apie šiuos būdus kalbama vis dar nedaug. „Fiziniai pratimai yra vieni geriausių antidepresantų. Jei sportuosime 150-300 minučių per savaitę, apie 40 procentų sumažinsime galimybę susirgti depresija. Skandinavijos šalių ir mūsų universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad pratimai veiksmingesni už vaistus nuo depresijos, o tai vienas svarbiausių sporto mokslo atradimų.
Populiarios Sporto Šakos ir Jų Poveikis
Yra įvairių sporto šakų, kurios gali būti naudingos sveikatai. Svarbu pasirinkti tokią sporto šaką, kuri jums patinka ir kurią galite reguliariai praktikuoti.
Masala Bhangra ir Zumba Fitness
Masala Bhangra - tradiciniai Indijos šokiai. Tai sportas ir šokiai viename. Ši programa skirta įvairaus amžiaus žmonėms. Zumba Fitness - mega populiarumo pasaulyje sulaukusi treniravimo sistema, apjungianti sportą, laisvalaikį ir kultūrą. Zumba treniruotės tai „fitneso vakarėliai”, kuriuos sudaro pasauliniai šokių muzikos ritmai kartu su lengvai atkartojama šokių choreografija sukuriant dinamiką tarp šokio ir sporto. Merengue, Salsa, Cumbia, Reggeaton … ir dar daug kitų širdį kaitinančių ritmų.
Kalanetika ir Šiaurietiškas Ėjimas
Kalanetika - plastinės gimnastikos rūšis, sukurta susiejus baleto ir jogos elementus. Tai pratimų kompleksas, kuris padeda mažinti svorį ir pagerina sveikatą. Mankštinantis nepervargstama, nealinama širdis ir sąnariai - krūvis tenka ne visam organizmui, o tik tam tikroms raumenų grupėms. Šiaurietiškas ėjimas tai puikus laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonė tinkanti bet kokio amžiaus žmonėms nepriklausomai nuo jų fizinės būklės. Žingsniuodami su specialiomis lazdomis, tempą galime pasirinkti pagal savo pajėgumą - nuo lengvo pasivaikščiojimo iki intensyvios treniruotės. Šiaurietiškas ėjimas yra puiki alternatyva bėgimui ir tinka visų amžiaus grupių žmonėms. Moksliniai straipsniai įrodė, žmonės fiziškai pajėgesni sportuodami lauke, negu sporto salėje. Visų pirma tai emocinis pasitenkinimas. Dirba iki 90% raumenų.
Taip pat skaitykite: Širdies problemos ir fizinis aktyvumas
Senjorų Mankšta ir Stuburo Stabilizavimo Pratimai
Senjorų mankšta tai lengvas būdas sustiprinti sveikatą. Vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas gali sustiprinti sveikatą, prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę. Mankštinantis gerėja širdies darbas, didėja ištvermė, mažėja emocinė įtampa, stiprėja raumenys ir raiščiai, stabilizuojasi stuburas, išnyksta nugaros skausmai, gerėja sąnarių ir bendras kūno lankstumas, žmogus ilgiau išlieka savarankiškas. Nuolatinis fizinis aktyvumas sumažina vyresnių žmonių traumų riziką ir klubų lūžius, apsaugo nuo osteoporozės. Kiekvienas, ypatingai vyresnio amžiaus žmogus turėtų atrasti laiko pajudėti. Stuburo stabilizavimo pratimų tikslas yra atstatyti normalią lokalių (giliųjų) raumenų funkciją ir padidinti stuburo stabilumą, sumažinant skausmą ir disfunkciją. Stuburo stabilizavimo rekomenduojami pratimai skirti nugaros skausmų prevencijai ir gydymui.
Šokiai, Joga ir Pilatesas
Dėstoma šokių programa specialiai sukurta vyresnio amžiaus žmonėms. Mokinantis Solo pramoginių šokių, senjorai išmoks grakščiai judėti lotynų Amerikos ir klasikinių šokių muzikos ritmu, patirs ryšį tarp muzikos ir šokio. Joga - tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Pagrindiniai jogos principai: tinkami pratimai ,taisyklingas kvėpavimas, atsipalaidavimas, racionali mityba, pozityvus mąstymas ir meditacija. Joga visais laikais buvo perteikiama iš mokytojo mokiniui asmeniškai, taip garantuojant jos perteikimo tikslumą. Atliekant Pilateso pratimus su kamuoliuku, sumažėja spaudimas, tenkantis nugaros slanksteliams, atpalaiduojami raiščiai, ištempiami sutrumpėję raumenys.
Mankštos su Mankštos Juostomis
Mankštos su mankštos juostomis nauda sveikatai - didžiulė. Treniruočių krūvis parenkamas individualiai pagal žmogaus galimybes. Mankštos juostos buvo pradėtos naudoti kineziterapijoje, norint atsistatyti po įvairių traumų ar judesio sutrikimų. Šiuo metu juostos naudojamos viso kūno tobulinimui. Atliekant pratimus su mankštos juosta, mažėja skausmas, stiprinami gilieji raumenys, sąnariai, didinama fizinė jėga, mažėja svoris, dailėja kūno formos, lavinama koordinacija, lankstumas, mažėja kraujospūdis.
Kaip Pradėti Sportuoti Saugiai ir Efektyviai
Pradedant sportuoti, svarbu atsižvelgti į savo fizinę būklę, sveikatos problemas ir pasirinkti tinkamą treniruočių programą.
Konsultacija su Treneriu
Niekada nesportavęs ar padaręs didelę pertrauką sporte žmogus neturėtų iš karto keliauti į sporto salę ir vieną po kito išbandyti visus ten esančius treniruoklius. Kūnas tokiu atveju patiria šoką, todėl prie treniruočių reikėtų pratintis palengva, tarkime, sportuoti du kartus per savaitę. Svarbu jau pačioje pradžioje susirasti profesionalų trenerį, kuris sudarytų individualią programą, parinktų tinkamus treniruoklius, atsižvelgęs į problemines žmogaus kūno vietas. Ypač svarbu pasikonsultuoti dėl krūvių, treniruotės intensyvumo. Treneris padės išvengti traumų, perkrovos, išmokys taisyklingai ir efektyviai atlikti pratimus, greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Taip pat jis suteiks informacijos ne tik apie mankštą, bet ir apie sveiką gyvenseną, mitybą.
Taip pat skaitykite: Sportas ir širdies pulsas: ką reikia žinoti
Tinkamos Treniruotės Pasirinkimas
Kokią treniruotę pasirinkti, įvertinęs jūsų problemas ir lūkesčius, geriausiai patars treneris. Jeigu renkatės patys, svarbiausias kriterijus - išbandyti kuo įvairesnes treniruotes, neprisirišti prie vienos, nuolatos keisti krūvį. Treniruočių ciklą patarčiau susidėlioti taip, kad kiekviena jų atliktų skirtingas funkcijas, pavyzdžiui, riebalų deginimo, širdies kraujagyslių stiprinimo. Pasirinkimą lemia ir tikslas: ar norite tiesiog padidinti fizinį aktyvumą, ar siekiate sustiprinti raumenis, numesti svorio, patobulinti figūrą. Dažniausiai žmonės sportuoja norėdami palaikyti gerą savijautą. Svarbu, kad pasirinkta treniruotė atitiktų charakterį. Joga, pilatesas labiau tinka ramesnio būdo žmonėms, dviračių ar funkcinės treniruotės - mėgstantiems aktyviai leisti laiką. O jei jau pradėjote, sportuoti reikėtų reguliariai.
Apšilimas ir Sportavimas Namuose
Kiekviena sportinės veiklos rūšis yra rimta, viskas priklauso nuo intensyvumo. Svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti tiek prieš pradedant bėgioti, tiek mėtyti kamuolį, - mankšta. Būtina nors kelias minutes pasimankštinti, kad apšildytume raumenis. Patys paprasčiausi pratimai apsaugos organizmą nuo šoko, leis jaustis geriau. Internete esanti informacija, kad ir kaip gerai pateikta, ne visada teisinga, tiksli. Tinkamus pratimus, atsižvelgdamas į žmogaus fizinę būklę, gali parinkti tik specialistas. Be to, namuose sportuojant nebus kam prižiūrėti, ar taisyklingai atliekamas pratimas. Patys juk nepamatysite, ar jūsų nugara tiesi, ar nesate per daug įsitempę. Tokiais atvejais dažnai susižalojama, pakenkiama sau. Sportu namuose gali užsiimti tik tie žmonės, kurie seniai sportuoja, matė ir atliko tokius pratimus sporto klube, prižiūrint treneriui, moka techniką. Pradedančiajam tai gali būti rizikinga. Treniruotėms namuose vertėtų rinktis tą treniruoklį, kuris atlieka ne vieną funkciją. Namuose treniruoklius gali pakeisti ir įvairūs pratimai ant kilimėlio ar didelio kamuolio, su svarmenimis, guminiu diržu.
Konsultacija su Gydytoju
Yra daugybė atvejų, kai žmonės kasdienį galvos svaigimą ar širdies „spurdėjimą“ ignoruoja, nepraneša apie tai savo gydytojui, nepasako ir treneriui. Į tai jokiu būdu negalima numoti ranka. Tarkime, sergantys širdies ligomis ar turintys išvaržą žmonės negali sportuoti taip intensyviai, kaip šių sveikatos problemų neturintys. Jeigu pajutote bet kokį savijautos sutrikimą ar patyrėte nežymią traumą - tarkitės, konsultuokitės su treneriu, gydytoju. Kartais tai gali lemti vitaminų trūkumas ar pervargimas. Daugelis mano, kad papasakoję apie savo ligas ar prastą savijautą nebegalės sportuoti. Tai netiesa. Tokiais atvejais tereikia kiek pakoreguoti programą ir papildyti ją kitais pratimais.
Organizmo Signalai ir Sveikas Fizinis Aktyvumas
Dalis sportuojančiųjų siekia neįmanomų rezultatų per labai trumpą laiką. Jų nuomone, treniravimasis po tris valandas kasdien padės greičiau pasiekti tikslą. Tokiais atvejais nereaguojama į pervargimą, padažnėjusį pulsą ar skausmus. O būtent šie požymiai rodo - sustok! Sportuodami neturite jausti stipraus širdies plakimo ar labai padažnėjusio pulso. Neturėtumėte pasiekti tokio lygio, kai nebegalite atgauti kvapo, jaučiate dilgčiojimus ar smarkius širdies dūžius. Pajutę vieną iš šių požymių padarykite pertrauką ir būtinai pasikonsultuokite su treneriu ar savo šeimos gydytoju. Neverta ir per ilgai užsibūti sporto salėje. Idealus treniruotės laikas - valanda. Treniruotę grupėje galite derinti su treniruoklių sale ar baseinu, tačiau nepersistenkite, sportuokite atsakingai. Naujausios Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės numato, kad sveiki žmonės turėtų būti fiziškai aktyvūs 2-2,5 val. per savaitę. Tačiau rekomenduotinas ne intensyvus, o lengvas ar vidutinis fizinis aktyvumas, be to, krūvį reikėtų paskirstyti tolygiai: sportuoti ne mažiau kaip 3-4 kartus per savaitę, ne ilgiau kaip po 30-45 min. Pagrindinis sveiko fizinio aktyvumo principas - reguliarumas ir retų didelių fizinių krūvių vengimas. Tad jeigu visą žiemą gyvenote sėsliai, reikėtų pradėti nuo pusvalandžio trukmės treniruočių kelis kartus per savaitę. Fizinis aktyvumas - tai ne tik treniruotės sporto salėje, aikštyne, bet ir buities, lauko darbai sode, darže. Pavasarį jų tikrai netrūksta. Atšilus daugau vaikščiokime miške, būkime gamtoje.
Atsargumas Sportuojant su Širdies Stimuliatoriumi
Žmonėms, turintiems širdies stimuliatorius, būtina laikytis specialių atsargumo priemonių sportuojant.
Specifiniai Aspektai Žmonėms su Širdies Stimuliatoriais
Atsargiau sportuoti turėtų tie, kuriems diagnozuota viena ar kita širdies ir kraujagyslių liga. Pirmiausia - žmonės, sergantys arterine hipertenzija. Kraujospūdis kyla visiems sportuojantiesiems, o tiems, kuriems jis padidėjęs nuolat, - iki labai pavojingos ribos. Jie turi mankštintis reguliariai ir būtinai vartoti gydytojo skirtus vaistus, mažinančius kraujospūdį. Patyrę infarktą, širdies ritmo sutrikimų, kenčiantys nuo širdies nepakankamumo, po širdies operacijų ar procedūrų, turintys širdies stimuliatorius žmonės turi būti ypač atidūs. Jiems gydytojas kardiologas turi pasakyti, koks leistinas jų širdies susitraukimų dažnis, ta riba, kurią peržengus sportuoti nesaugu. Geriausia, kad prieš pradėdami mankštintis jie atliktų krūvio mėginimą.
Kiti Faktoriai
Fizinis krūvis nedera su rūkymu ir alkoholiu. Ypač jei jo nesaikingai vartojote iš vakaro. Tai didina širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką. Nepulkite sportuoti po pirties. Joje organizmas perkaista, tai didelis krūvis, o jei dar eisite į sporto salę, tik dar labiau apsunkinsite širdies veiklą. Po didelio nuovargio periodo (įtempto darbo, lydimo streso) taip pat nevertėtų aktyviai sportuoti. Visi sveiki vyrai nuo 40, o moterys nuo 50 metų neturėtų pradėti sportuoti nepasitikrinę širdies. Jeigu jūsų kraujospūdis padidėjęs, turite didelį antsvorį, sergate cukriniu diabetu ir planuojate didinti fizinį aktyvumą, o anksčiau nesate sportavę, taip pat rekomenduoju būtinai apsilankyti pas kardiologą. Tai aktualu ir tiems, kurių artimuosius užklupo ankstyva staigi mirtis ar jie išgyveno ankstyvą infarktą, insultą. Fizinį krūvį reikėtų atidėti vėlesniam laikui ir persirgus virusine ar infekcine liga, peršalimu, gripu. Kai kurios virusinės ligos pažeidžia širdies raumenį, o žmogus to gali nejausti. Taip pat po karščiavimo, viduriavimo, nes šie negalavimai sukelia elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Susilaikyti nuo sporto patarčiau iki visiško pasveikimo, 10-14 dienų.
Tinkamiausios Sporto Šakos
Širdžiai sveikiausias aerobinis judėjimas gryname ore, tada geriau pasisavinamas deguonis. Pavyzdžiui, tokios judrios sporto šakos kaip greitasis ėjimas, lengvas bėgimas, pasivažinėjimas dviračiu, plaukiojimas, žiemą - slidės, baseinas. Tinka ir tenisas, krepšinis, futbolas. Kardiologai nerekomenduoja jėgos treniruočių ir pratimų, nes jų metu kyla „viršutinis“ kraujospūdis.
Širdies Stimuliatorius: Kas Tai?
Žmonėms, turintiems simptomus sukeliantį retą širdies ritmą, dažnai reikia širdies stimuliatoriaus. Širdies stimuliatoriaus poreikis yra labai dažnas reiškinys. Nuo tada, kai 1950-jų metų pabaigoje į žmogaus organizmą pirmą kartą sėkmingai buvo implantuotas širdies stimuliatorius, šiuo puikiu išradimu buvo padėta daugiau nei 2 milijonams žmonių.
Kaip Veikia Širdis?
Jūsų širdis yra nepaprastas, maždaug Jūsų kumščio dydžio raumuo. Galingi širdies raumenų susitraukimai (suspaudimai) yra vadinami širdies dūžiais. Kiekvienas širdies dūžis varo kraują Jūsų organizme. Kiekvieną minutę Jūsų širdis prapumpuoja apie 5,7 litro kraujo arba 250 litrų kraujo per valandą. Ritminių širdies susitraukimų metu pumpuojamas kraujas siunčiamas į organizmą, maitina kiekvieną kūno lastelę. Kraujo apytaka užtikrina, kad kiekviena kūno lastelė gautų pastovų kraujo kiekį. Ritmiškas širdies pulsavimas užtikrina, kad kraujo apytaka Jūsų organizme būtų pastovi. Širdis jautriai reaguoja į organizmo poreikio deguoniui kaitą. Ji gali automatiškai pakoreguoti pulsavimo dažnį tam, kad užtikrintų kraujo spaudimą pagal organizmo veiklos poreikius. Širdis turi raumens sienelę (pertvarą), kuri skiria ją į dešiniają ir kairiają puses. Kairioji ir dešinioji pusės yra dar padalintos pusiau (į viršutinę ir apatinę dalis). Dvi viršutinės ertmės yra dešinysis ir kairysis prieširdžiai. Tarp prieširdžių ir skilvelių yra vožtuvas. Kraujas į širdį patenka per prieširdžius. Prieširdžiai pumpuoja kraują per vožtuvus į skilvelius.
Širdies Elektros Sistema
Širdis turi savo elektros sistemą. Ši elektros sistema priverčia Jūsų širdį plakti (susitraukti) ir kontroliuoja širdies ritmą. Specialūs audiniai dešiniajame prieširdyje, vadinami sinoatrialiniu arba sinusiniu mazgu, paprastai įjungia šiuos elektros signalus. SA (sinoatrialinis) arba sinusinis mazgas - specialių audinių rinkinys, vadinamas sinusiniu mazgu, yra natūralus širdies stimuliatorius. Šis sinusinis mazgas siunčia elektros signalus, kurie priverčia prieširdžius susitraukti. Laidžiosios sistemos takai - šios audinių struktūros yra atsakingos už elektros signalų pernešimą per širdį į skilvelius.
Bradikardija ir SA Mazgo Silpnumo Sindromas
Dažniausiai pasitaikanti medicininė būklė, kuriai esant reikia širdies stimuliatoriaus, yra vadinama „bradikardija“. Bradikardijos simptomai gali būti galvos svaigimas, nuovargis, kvėpavimo sutrikimai, alpimas. Šie sutrikimai turi daug priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra paveldimos ydos, tam tikros ligos, kai kurie širdies vaistai, senėjimas ar miokardo infarkto padariniai. SA mazgo ritmo sutrikimai yra apibūdinami kaip „sinusinio mazgo silpnumo sindromas“. Kartais SA mazgas, Jūsų natūralus širdies stimuliatorius, nustoja veikti arba negali padidinti širdies ritmo. Kai tai atsitinka, reikia kad kiti širdyje esantys audiniai perimtų SA mazgo darbą. Tačiau kitas audinys dažnai negali palaikyti pastovaus širdies ritmo, arba gali sukurti ritmą, kuris yra pernelyg retas arba pernelyg dažnas įprastai žmogaus veiklai.
Atrioventrikulinis Mazgas (AV) ir Širdies Blokada
Elektros signalas iš SA mazgo turi praeiti per AV mazgą. AV mazge arba žemiau jo elektros signalas gali pasidaryti silpnas arba retas. Signalas netgi gali nutrūkti. Tai vadinama blokada todėl, kad yra blokuojamas elektros impulso sklidimas iš prieširdžių į skilvelius. Blokada būna pirmo, antro arba trečio laipsnio. Kiek sulėtėja širdies ritmas priklauso nuo blokados laipsnio.
Kaip Širdies Stimuliatoriai Padeda?
Širdies stimuliatoriai sumažina širdies ritmo sutrikimo simptomus. Jie tai daro atstatydami normalų širdies ritmą. Normalus širdies ritmas aprūpina žmogaus organizmą atitinkamu kraujo kiekiu. Tai sustabdo bradikardijos sukeltus simptomus: nuovargį, svaigima bei dusulį. Širdies stimuliavimo sistemą sudaro širdies stimuliatorius ir stimuliavimo laidas (elektrodas). Širdies stimuliatorius turi elektroninę schemą ir maitinimo elementą. Stimuliavimas reiškia, kad širdies stimuliatorius siunčia elektrinį impulsą į širdį per stimuliavimo laidą. Šis stimuliavimo impulsas sužadina širdies susitraukimą. Širdies stimuliatorius taip pat atpažins (kontroliuos) širdies natūralią elektrinę veiklą. Širdies stimuliatorius palengvina simptomus daugeliui pacientų. Tačiau širdies stimuliatorius nėra vaistas, skirtas širdies ritmo sutrikimams gydyti.
Širdies Stimuliatoriaus Komponentai
Maitinimo elementas - širdies stimuliatoriaus maitinimo elementas tiekia energija širdies stimuliatoriui. Schema - schema yra mažas kompiuteris širdies stimuliatoriaus viduje. Energija iš maitinimo elemento yra transformuojama į mažus elektros impulsus, kurie stimuliuoja širdį. Stimuliacijos laidas yra izoliuotas laidas, kuris yra prijungtas prie širdies stimuliatoriaus. Stimuliacijos laidas perduoda elektros impulsą iš širdies stimuliatoriaus iki širdies. Laidai yra ypač lankstūs ir tvirti. Su stimuliatoriumi naudojamas vienas arba daugiau laidų. Vienas laido galas yra prijungtas prie širdies stimuliatoriaus jungiamojo elemento bloko. Kitas laido galas yra įvedamas į dešinįjį skilvelį arba dešinįjį prieširdį. Laidas gali būti fiksuotas tiek širdies sienelės viduje, tiek išorėje. Laidas dažniausiai yra talpinamas širdies viduje. Toks laidas vadinamas endokardiniu laidu. Jūs taip pat galite išgirsti jį vadinant transveniniu laidu, kadangi laidas yra įvestas per veną, kuri iš po raktikaulio eina į širdies ertmę. Kartais laidas yra prijungiamas prie išorinės širdies sienelės. Toks laidas vadinamas epikardiniu laidu.
Vienkameriniai ir Dvikameriniai Širdies Stimuliatoriai
Priklausomai nuo Jūsų širdies būklės, Jūsų gydytojas nuspręs kiek širdies kamerų reikia stimuliuoti. Naudojant vienkamerinį širdies stimuliatorių, stimuliuojamas dešinysis prieširdis arba dešinysis skilvelis. Naudojamas tik vienas laidas. Laidas, įvestas į dešinįjį prieširdį skirtas dėl sinuatrialinio (SA) mazgo ligos kilusių problemų šalinimui. Problema, susijusi su SA mazgu yra vadinama sinusinio mazgo silpnumo sindromu. Esant sinusinio mazgo silpnumo sindromui, SA mazgas veikia nereguliariai arba nepakankamai greitai kad užtikrintų gyvybinius organizmo poreikius. Širdies blokada sukelia lėtą arba nereguliarų širdies ritmą. Turint širdies blokadą, elektros signalas prasideda prieširdyje, bet yra stabdomas arba sulėtinamas atrioventrikuliniame (AV) mazge (arba žemiau). Kartais elektros signalas praeina iš prieširdžio į skilvelį; kartais - ne (blokuojamas). Naudojant dvikamerinį širdies stimuliatorių yra stimuliuojamos dvi kameros - dešinysis prieširdis ir dešinysis skilvelis. Vienas laidas yra įvedamas į dešinįjį prieširdį. Kitas laidas - į dešinįjį skilvelį. Naudojant dvikamerinį širdies stimuliatorių, širdies stimuliatorius tikrina ir atpažįsta elektrinę veiklą tiek prieširdyje, tiek skilvelyje. Širdies stimuliatorius nusprendžia, ar reikia stimuliuoti, ar ne. Širdies stimuliatorius taip pat užtikrina, kad po prieširdžių susitraukimo sektų skilvelių susitraukimas.
Kintančio Dažnio Stimuliatoriai
Jūsų normalus širdies ritmas per dieną sulėtėja arba pagreitėja daugelį kartų. Širdis plaka lėčiau kol jūs ilsitės ar miegate, bei plaka greičiau atliekant pratimus ar susijaudinus. Kintančio dažnio stimuliatorius yra reikalingas, kai jūsų širdis negali reguliuoti jos ritmo, atitinkančio jūsų organizmo poreikius. Toks stimuliavimo tipas keičia jos ritmą priklausomai nuo jūsų veiklos intensyvumo lygio, kvėpavimo ar kitų veiksnių. Kai jūsų širdis negali reguliuoti širdies ritmo, kintančio dažnio širdies stimuliatorius naudoja vieną arba daugiau specialių daviklių. Šie davikliai seka ir tikrina pasikeitimus Jūsų organizme ir perduoda informaciją stimuliatoriui. Širdies stimuliatorius naudoja šią informaciją tam, kad padidintų arba sumažintų jūsų širdies ritmą. Keičiantis stimuliacijos dažniui, galite atlikti kasdienius veiksmus be jokių rūpesčių. Jei jūs einate, atliekate pratimus ar dirbate sode, širdies stimuliatorius automatiškai pakoreguoja Jūsų širdies ritmą tam, kad šis atitiktų jūsų veiklos lygį. Kai jūs sulėtinate savo veiksmus, ilsitės ar miegate, ritmas sulėtėja. Jums nereikia užsiimti pernelyg energinga veikla tam, kad įvertintumėte kintančio dažnio širdies stimuliatoriaus privalumus.
Identifikacijos Kortelė ir Duomenų Stebėjimas
Po implantavimo procedūros, Medtronic stimuliatoriui išrašoma ir Jums įteikiama širdies stimuliatoriaus identifikacijos (ID) kortelė. Širdies stimuliatoriaus atpažinimo (ID) kortelė padės atpažinti Jus kaip implantuoto prietaiso naudotoją. Patartina turėti šią kortelę su savimi nuolat. Gulėdami ligoninėje, Jūs gausite laikiną ID kortelę. Praėjus keturioms - šešioms savaitėms po implantavimo, gausite pastovią ID kortelę iš Medtronic. Jei pametėte savo ID kortelę, pasikeičia gydytojas, pakeičiate gyvenamąją vietą, turite naują telefono numerį arba vietovės kodą, turite įsigyti naują ID kortelę. Informacija yra išsiunaiama Medtronic kompanijai ir įvedama į duomenų bazę. Tai leidžia Medtronic informuoti Jūsų gydytoją atsiradus bet kokiai naujai informacijai apie jūsų širdies stimuliatorių. JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) prietaisų sekimo reguliavimas turi specialias taisykles. Visada laiku praneškite savo kardiologui ar Jus aptarnaujančiai gydymo įstaigai apie Jūsų duomenų pokyčius.
Priežiūra Po Implantacijos
Keletą dienų po procedūros venkite kelti aukštyn tos pusės ranką, kurioje buvo atliktas pjūvis. Nenaudokite tiesioginio spaudimo širdies stimuliatoriui. Pjūvio vieta turi būti švari ir sausa (ligoninės personalas turi suteikti reikiamą informaciją apie jos priežiūrą). Stebėkite pjūvio vietą. Laikykitės visų tęstinių susitarimų. Gydytojas gali Jums uždrausti tam tikrą veiklą iki kol užgis pjūvis. Gydytojas taip pat gali Jums išrašyti vaistus, kurie veiks kartu su Jūsų širdies stimuliatoriumi tam, kad padėtų Jūsų širdžiai plakti reikiamai.
#
tags: #sirdies #stimuliatorius #ir #sportas