Įvadas
Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą - tai ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinė aistra, pasididžiavimas ir gyvenimo būdas. Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio lygų raidą Lietuvoje, pradedant pirmaisiais žingsniais profesionalaus krepšinio link atkūrus nepriklausomybę ir baigiant svarbiausiomis asmenybėmis, kurios formavo šios sporto šakos istoriją.
Krepšinio ištakos Nemenčinėje
Krepšinis Nemenčinėje pradėtas propaguoti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kūno kultūros mokytojo Viktoro Markovo iniciatyva. Jo treniruojamos komandos dalyvavo rajono pirmenybėse, o miestelyje buvo surengtas pirmasis Nemenčinės krepšinio čempionatas, kuriame varžėsi miesto įmonių, mokyklos ir apylinkių komandos. 1995 metais Aleksandras Jankovskij subūrė mėgėjų komandą „Partizan“, kuri atstovavo Nemenčinei Vilniaus bei Švenčionių rajonų pirmenybėse.
2001 metais Marijano Kačianovskio dėka Nemenčinės komanda pradėjo žaisti Vilniaus miesto pirmenybėse C lygoje. 2002 metais, kai pagrindiniu rėmėju tapo UAB „Nemenčinės mediena“, komanda buvo pervadinta rėmėjų vardu. Jau 2002-2003 metų sezone komanda iškovojo bronzos medalius ir pateko į B lygą, kurioje praleido tris sezonus: 2003-2004 m. užėmė šeštąją vietą, 2004-2005 m. - septintąją, o 2005-2006 m. - vėl šeštąją. Nuo 2008 metų Nemenčinėje vėl atgimė miesto krepšinio turnyras.
Šiandien Nemenčinės sporto klubas atgaivino futbolą ir dalyvauja SFL pirmenybėse, o miestelio krepšinio čempionate rungiasi 12 komandų, futbolo pirmenybėse - 8 komandos. Prie iniciatyvos prisijungė daug aplinkinių miestelių, sudarydami mini Vilniaus rajono pirmenybes.
1992 metai: pereinamasis laikotarpis Lietuvos krepšiniui
1992 metai Lietuvos krepšiniui buvo pereinamasis laikotarpis. Šalyje vyko aktyvus sporto sistemos formavimas, klubai ieškojo finansavimo, o krepšininkai - galimybių tobulėti. Daugelis žaidėjų, įgiję patirties sovietinėje sistemoje, stengėsi prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įsteigimo 1993 m., „Lietkabelis“ buvo vienas stipriausių Lietuvos krepšinio čempionato klubų. Per šį laikotarpį, komanda, kurią nuo 1964 iki 1996 metų treniravo R. Sargūnas ir V. Paškauskas, du kartus tapo Lietuvos čempionais (1985 ir 1988 m.), tris kartus laimėjo trečią vietą (1983, 1984, ir 1991 m.), bei du kartus pateko į Lietuvos taurės varžybų finalą (1985 ir 1986 m.).
Taip pat skaitykite: Sporto terminų žodynas: santykių analizė
Lietuvos krepšinio rinktinė Barselonos olimpinėse žaidynėse
Lietuvos krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse išsiskyrė ypatingomis aprangomis - įvairiaspalviais marškinėliais su kaukole, kuriuos sukūrė JAV psichodelinio roko grupė „Grateful Dead”. Sergejus Jovaiša su Sovietų Sąjungos rinktine jau buvo laimėjęs gausybę medalių, kai ant kaklo Barselonos olimpinėse žaidynėse sužibo su Lietuvos rinktine iškovota bronza. Lietuvos sportininkai 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse buvo ryškūs visomis prasmėmis.
Moterų krepšinis 1991-1994 m.
Jurgita Štreimikytė-Virbickienė paliko ryškų antspaudą Lietuvos krepšinyje. Europos (1997 m.), Eurolygos (2009 m.) ir du Italijos (1992 m., 2002 m.) titulai, penki Baltijos lygos (2003-2007 m.) ir dešimt Lietuvos moterų pirmenybių aukso medalių (1991-1994 m., 2004-2009 m.). Prieš 13 metų karjerą baigusi krepšininkė iš viso sužaidė dvylika Eurolygos sezonų, iš kurių du kartus tapo rezultatyviausia finalo ketverto žaidėja, o tris sezonus varžėsi WNBA (2000-2002 m., 2005-2006 m.). Tuo metu buvo didelė konkurencija, daug merginų, daug apylygių komandų, todėl buvo įdomus čempionatas.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Bet Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko Lietuvos sporto lyga ir Kūno kultūros rūmai. LTOK atgimė 1988 m. gruodžio 11 d.
Šalies nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu: „Lietuvos Sporto Lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos Sporto Lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti ankščiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“ Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. 1928 m. dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją - iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis.
Taip pat skaitykite: Subaru Impreza Outback Sport: ar verta pirkti?
Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko.
Reformuojant šalies sporto sistemą ir priėmus Kūno kultūros įstatymą buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas. 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas. 1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais. 1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai - Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius - iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą.
Taip pat skaitykite: Legendiniai legionieriai LKL 2002 m.
Palaikydami šią idėją Algis Daumantas bei Vytautas Padlipskas įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sporto darbuotojų koordinacinį centrą. Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.
Darbo grupės veiklą palaikė ir prie jos prisidėjo ne tik formalūs jos nariai, bet ir dr. Arvydas Juozaitis, Algimantas Gudiškis, Kęstutis Autukas, kiti asmenys. Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A. Poviliūnas, viceprezidentais - K. Motieka, V. Nėnius ir olimpinis čempionas G. Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J. Grinbergas. Suvažiavime priimtos rezoliucijos „Dėl sporto ir sveikatos harmonijos“, „Dėl sporto sistemos pertvarkymo ir sporto federacijų savarankiškumo“, „Dėl olimpinio sąjūdžio asociacijos sukūrimo“ (Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų asociacija).
Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“ Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų). Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J. A. Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Į tarptautinę olimpinę areną Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos - 1992-aisiais.
Pirmasis faktinis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas buvo 1923-1926 m. Lietuvos sporto lygai vadovavęs generolas Jonas Jurgis Bulota (1855 04 18 - 1942 02 06) - sporto organizatorius ir visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie laikraščių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ leidybos, buvęs 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis ir įvairių draugijų pirmininkas. Sankt Peterburgo medicinos-chirurgijos akademiją baigęs veterinarijos gydytojas dirbo Lietuvos kariuomenės Veterinarijos skyriaus viršininku ir Lietuvos universiteto (dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytoju. Nuo 1926 m. komiteto vadovo pareigas ėjo dr. Antanas Jurgelionis (1894 04 14 - 1976 10 22) - kūno kultūros ir sporto organizatorius, 1928 m. Amsterdamo žaidynių Lietuvos sporto delegacijos ir 1937 m. antrojo Europos krepšinio čempionato vadovas, 1932-1934 m. dirbęs Kūno kultūros rūmų direktoriumi. Studijavęs Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje, medicinos mokslus baigęs ir daktaro disertaciją kūno kultūros klausimais apgynęs Paryžiaus universitete, A. Jurgelionis dirbo gydytoju, dėstytoju, mokslininku. Nuo 1930 m. nacionalinio olimpinio komiteto vadovas buvo Jonas Vileišis (1872 01 03 - 1942 06 01) - žymus visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, baigė šio universiteto Teisės fakultetą, vertėsi advokatūra. Leido „Lietuvos ūkininką“, „Vilniaus žinias“, „Lietuvos žinias“, buvo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorius, dirbo antrosios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės (1918-1919) vidaus reikalų ministru, vėliau tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV, 1921-1931 m. Pirmuoju oficialiu LTOK prezidentu buvo nuo 1934 m. Kūno kultūros rūmų direktoriumi dirbęs Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904 04 09 - 1958 06 27). Tai sporto organizatorius, pedagogas, mokslininkas. Baigęs Šiaulių mokytojų seminariją, V. Augustauskas-Augustaitis dėstė lietuvių kalbą ir gimnastiką, vėliau baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Organizavo Kūno kultūros rūmų ir Kauno sporto halės statybą, prisidėjo prie pirmosios Tautinės olimpiados (vykusios 1938 m. Kaune) surengimo. Nuo 1988 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. spalio 12 d. LTOK prezidento pareigas ėjęs dr. Artūras Poviliūnas gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. Kaune. Jis žaidė krepšinį, mokėsi ir baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos sporto universitetas), dirbo treneriu, dėstytoju, Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoju, pirmuoju pavaduotoju. Vėliau dirbo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Lietuvos Respublikos prezidento vyr. referentu, Lietuvos olimpinio fondo pirmininku, nuo 2012 m. - Lietuvos edukologijos universiteto docentu. Jo veikla įvertinta Lietuvos Respublikos, Tarptautinio olimpinio komiteto, kitų tarptautinių olimpinių organizacijų bei kitų valstybių nacionalinių olimpinių komitetų apdovanojimais. 2012 m. spalį A. Poviliūnas išrinktas LTOK garbės prezidentu.
Lietuvos Moksleivių Krepšinio Lyga (MKL)
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Būstinė įsikūrė Vilniuje, Žemaitės g. Lygos valdymas pristatytas taip: „MKL valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, Taryba ir administracija. Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurią sudaro 4 nariai: pimininkas - viešosios įstaigos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga direktorius, nariai - po 1 VšĮ Lietuvos moksleivių krepšinio lyga steigėjų. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija. MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
Pirmieji Lietuvos krepšininkai NBA
Į Europos krepšinio elitą gabus lietuvis įsiveržė po 1987-ųjų Europos krepšinio čempionato Graikijoje, kuriame vidutiniškai per rungtynes pelnydavo po 19 taškų, buvo išrinktas į geriausių turnyro žaidėjų penketuką, o namo jis pirmą kartą parsivežė suaugusiųjų Senojo žemyno sidabro apdovanojimą. NBA buvo labai rimtas posūkis mano gyvenime. Dabar Lietuvos krepšinio legenda Š. Marčiulionis laiką skiria verslui ir naujiems iššūkiams.
Geriausi Lietuvos krepšinio treneriai
Lietuva išaugino geriausius Europos ir pasaulio krepšininkus ir trenerius, kurie pasiekė puikių laimėjimų ir nacionaliniu lygiu. Aptarsime jų karjerą, stilių ir indėlį į krepšinio vystymąsi bei populiarumą Lietuvoje ir už jos ribų. Šie Lietuvos krepšinio treneriai yra ne tik puikūs specialistai, bet ir dideli įkvėpėjai ištisoms krepšinio gerbėjų ir žaidėjų kartoms.
Benas Matkevičius
Gimė 1986 m. Kaune. Trenerio karjerą pradėjo 2010 m. kaip BC “Žalgiris” jaunimo komandų trenerio asistentas. Nuo 2016 m. tapo BC “Žalgiris-2” vyriausiuoju treneriu. 2018 ir 2019 m. atvedė komandą į LKL atkrintamąsias varžybas. 2018 m. jis taip pat tapo Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) rinktinės vyriausiuoju treneriu ir atvedė ją iki dviejų aukso medalių 2019 ir 2020 m. Europos čempionatuose. Jis laikomas vienu perspektyviausių jaunųjų trenerių Lietuvoje, sugebančiu ugdyti ir motyvuoti žaidėjus.
Tomas Masiulis
Gimė 1975 m. Vilniuje. Su BC “Lietuvos rytas” 2002 m. laimėjo LKL čempiono titulą ir buvo pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju. Jis taip pat žaidė Lietuvos rinktinėje ir 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį. 2010 m. baigė žaisti ir tapo treneriu. Treniravo BC “Lietuvos rytas”, BC “Šiauliai”, BC “Rytas Vilnius” ir Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinę. Su trimis skirtingomis komandomis jis laimėjo keturis LKL titulus, yra žinomas dėl savo taktinio įžvalgumo ir vadovavimo įgūdžių.
Darius Maskoliūnas
Gimė 1971 m. Alytuje. Jis buvo sumanus ir patikimas įžaidėjas, žaidęs BC “Žalgiris”, BC “Lietuvos rytas”, keliuose Graikijos, Ispanijos ir Italijos klubuose. Maskoliūnas buvo vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės, 1992, 1996 ir 2000 m. laimėjusios tris olimpinius bronzos medalius, narių. Jis taip pat 1995 m. laimėjo EuroBasket sidabro medalį ir buvo išrinktas į visą EuroBasket komandą. 2005 m. baigė sportinę karjerą ir tapo Jono Kazlausko trenerio asistentu. Vėliau tapo BC “Lietuvos rytas”, BC “Žalgiris” ir Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu. Jis atvedė rinktinę prie 2015 m. “EuroBasket” sidabro medalio ir 2016 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio. Jis gerbiamas dėl savo patirties ir profesionalumo.
Jonas Kazlauskas
Gimė 1954 m. Kaune. Jis treniravo kelis klubus ir nacionalines komandas, tarp jų BC “Žalgiris”, BC “Lietuvos rytas”, BC “Olympiacos”, Maskvos CSKA, Lietuvos, Graikijos ir Kinijos rinktines. Jis laimėjo šešis LKL titulus, du Eurolygos titulus ir vieną FIBA taurės turnyrą. Kazlauskas taip pat vadovavo Lietuvos rinktinei, kuri keturis kartus dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir 2000 m. iškovojo bronzos medalį. Jis laikomas vienu geriausių trenerių Europos krepšinio istorijoje, turintis daugybę žinių.
Rimas Kurtinaitis
Gimė 1960 m. Kaune. Geriausiai žinomas dėl savo pergalingo tritaškio metimo 1988 m. olimpinių žaidynių finale prieš Sovietų Sąjungą, kuris atnešė Lietuvai aukso medalį. Jis taip pat yra vienintelis istorijoje žaidėjas, laimėjęs Eurolygą ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Jis treniravo kelias Lietuvos, Rusijos ir Turkijos komandas, su kuriomis laimėjo tris LKL, tris VTB Vieningosios lygos ir vieną Eurotaurės titulą. Šiuo metu, Lietuvos krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis, ruošiasi persikelti į Azerbaidžaną, kur pradės dirbti su Baku “Sabah” klubu.
Kęstutis Kemzūra
Gimė 1970 m. Panevėžyje. Treniravo BC “Žalgiris”, BC “Lietuvos rytas”, BC “Chimki”, “Lokomotiv Kuban”, Lietuvos ir Lenkijos rinktines. Jis yra iškovojęs du LKL, vieną Baltijos krepšinio lygos ir vieną EuroCup titulą. Jis taip pat atvedė Lietuvos rinktinę iki 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalio ir 2012 m. olimpinių žaidynių ketvirtosios vietos. Šiuo metu jis yra BC “Neptūnas” vyriausiasis treneris, giriamas už gynybinę strategiją ir gebėjimą prisitaikyti.
Giedrius Žibėnas
Lietuvos krepšinio treneris, kuris nuo 2021 m. yra Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris ir Lietuvos vyrų rinktinės asistentas. Jis yra laimėjęs Indonezijos lygą su Džakartos „Stapac“ ir Lietuvos lygą su „Rytu“. Žibėnas taip pat yra buvęs Lietuvos jaunimo rinktinių asistentas ir dirbęs įvairiose šalyse, tokių kaip Lenkija, Iranas, Danija ir Estija. Jis yra žinomas kaip inovatyvus ir kūrybingas treneris, kuris mėgsta eksperimentuoti su taktika ir žaidėjų vystymu. Jis taip pat yra gerbiamas savo kolegų ir žaidėjų dėl savo profesionalumo, sąžiningumo ir draugiškumo.
Dainius Adomaitis
Gimė 1974 m. Klaipėdoje. Jis taip pat yra treniravęs BC “Neptūnas”, BC “Lietkabelis” ir Vilniaus “Rytas”. Yra iškovojęs vieną LKL titulą ir vieną Karaliaus Mindaugo taurę. Jis taip pat atvedė Lietuvos rinktinę į penktąją vietą 2017 m. Europos čempionate ir aštuntąją vietą 2019 m. pasaulio čempionate.
Kazys Maksvytis
Lietuvių krepšinio treneris, kuris nuo 2021 m. yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Jis taip pat dirba Rusijos klubo Permės „Parma“ treneriu. K. Maksvytis yra sėkmingai treniravęs Lietuvos jaunimo rinktines, su kuriomis laimėjo keturis Europos čempionatus ir vieną pasaulio čempionatą. Jis taip pat yra buvęs Klaipėdos „Neptūno“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“ treneris. Kazys Maksvytis išugdė būrį žinomų Lietuvos krepšininkų, tokių kaip Jonas Valančiūnas, Edgaras Ulanovas, Rokas Giedraitis ir kt.
Šarūnas Jasikevičius
Gimė 1976 m. Kaune. Jis yra buvęs žaidėjas, kuris laikomas vienu geriausių visų laikų Europos įžaidėjų. Jasikevičius yra vienintelis žaidėjas istorijoje, laimėjęs Eurolygą su keturiomis skirtingomis komandomis: “FC Barcelona”, “Maccabi Tel Aviv”, “Panathinaikos” ir “Maskvos CSKA”. Jis taip pat yra labiausiai apdovanotas žaidėjas per visą Lietuvos rinktinės istoriją, laimėjęs keturis olimpinius medalius, du Europos sidabro ir vieną Europos bronzos medalį. Trenerio karjerą pradėjo kaip Željko Obradovičiaus asistentas “Žalgiryje”, vėliau tapo vyriausiuoju komandos treneriu. Jis iškovojo keturis LKL titulus, keturis Baltijos krepšinio lygos titulus, vieną Karaliaus Mindaugo taurę ir vieną Eurolygos finalo ketverto dalyvavimą.