Įvadas
Aklųjų ir silpnaregių sportas yra neatsiejama pasaulinės sporto bendruomenės dalis. Šis sportas suteikia galimybę regos negalią turintiems žmonėms aktyviai dalyvauti sportinėje veikloje, siekti aukštų rezultatų ir integruotis į visuomenę. Aklųjų olimpinės žaidynės, kaip aukščiausio lygio varžybos, yra svarbus įvykis, skatinantis aklųjų ir silpnaregių sporto plėtrą ir populiarinimą visame pasaulyje.
Aklųjų ir silpnaregių sporto ištakos
Aklųjų ir silpnaregių sporto šakos atsirado po II pasaulinio karo, kaip karo veteranų reabilitacijos priemonė. Tai buvo būdas grąžinti karo sužalotus žmones į visuomenę ir suteikti jiems galimybę aktyviai leisti laiką. Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių sporto pradžia siejama su 1928 m., kai Kauno aklųjų mokykloje imta rūpintis regos neįgaliųjų fiziniu lavinimu.
Tarptautinė aklųjų sporto federacija (IBSA)
Pagrindinė aklųjų ir silpnaregių sporto organizacija pasaulyje yra Tarptautinė aklųjų sporto federacija (IBSA), įkurta 1981 m. Paryžiuje. Ji rūpinasi sporto šakų pritaikymu regos negalią turintiems žmonėms, plėtoja aklųjų ir silpnaregių sportą ir jam atstovauja Tarptautiniame parolimpiniame komitete.
Aklųjų ir silpnaregių kultivuojamos sporto šakos
Aklųjų ir silpnaregių kultivuojamos įvairios sporto šakos, tarp kurių yra:
- Aklųjų futbolas
- Aklųjų riedulys (golbolas)
- Aklųjų ritinis (rolingbolas)
- Aklųjų vartinis (torbolas)
- Aklųjų tenisas (šoudaunas)
- Beisbolas
- Boulingas (devynių ir dešimties kėglių žaidimas)
- Buriavimas
- Dviviečių dviračių (tandemų) sportas
- Dziudo
- Irklavimas
- Jėgos trikovė
- Kalnų slidinėjimas
- Lengvoji atletika
- Plaukimas
- Slidinėjimas
- Šachmatai
- Šaškės
- Šaudymas
- Šaudymas iš lanko
- Vandens slidžių sportas
Kai kurios sporto šakos turi gilias istorines šaknis. Pavyzdžiui, dziudo imtynės sukurtos 1882 m. japono Džigoro Kano. Ši sporto šaka lavina judėjimo įgūdžius, savikontrolę ir saviraišką. Aklųjų tenisas sukurtas 1960 m. kanadiečio Džo Liuiso. Šį sportinį žaidimą galima žaisti be reginčiųjų pagalbos. Aklųjų šachmatai - ypač paranki akliesiems ir silpnaregiams sporto šaka. 1948 m. anglo Reginaldo Viliamo Bonamo iniciatyva įkurta Tarptautinė Brailio šachmatų asociacija (IBCA), kuri kas 4 metus rengia Brailio šachmatų olimpiadas.
Taip pat skaitykite: Klubo istorija
Parolimpinių žaidynių istorija
Abejos žaidynės turi atskirus komitetus - yra tarptautinis olimpinis komitetas bei tarptautinis parolimpinis komitetas. Pirmosios parolimpinės žaidynės 1960 metais Romoje vyko savaitę po vasaros žaidynių. Po ketverių metų Tokijuje vykusias olimpiadas taip pat skyrė savaitę. Tačiau 1968 metais Meksikoje buvo atsisakyta rengti parolimpines žaidynes. Tuomet jos buvo perkeltos į Tel Avivą ir iki 1988 metų parolimpinės žaidynės vyko atskirai nuo olimpinių. 1988 metais vasaros olimpinės žaidynės vyko Seule, kuris sutiko priimti parolimpiečius. Nuo to laiko žaidynės vėl vyko kartu.
Plaukimas tapo paralimpine sporto šaka 1960 m., per pirmąsias paralimpines žaidynes Romoje. Dviračių sportas plėtojamas tarp regos neįgaliųjų nuo 1980 m. Kalnų slidinėjimas pritaikytas silpnaregiams po II pasaulinio karo. 1948 m. surengti pirmieji šios sporto šakos kursai ir pirmasis oficialus neįgaliųjų kalnų slidinėjimo čempionatas Badgasteine (Austrija).
Aklųjų ir silpnaregių sportas Lietuvoje
Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių sporto pradžia laikomi 1928, kai įkurtoje Kauno aklųjų mokykloje imta rūpintis regos neįgaliųjų fiziniu lavinimu (rengiamos svarsčių kilnojimo, gimnastikos pamokos). Lietuvos aklųjų draugija (įkurta 1944) plėtojo sporto veiklą: kultivuojamos šaškių, šachmatų, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos sporto šakos.
Nuo 1966 pradėta rengti kompleksines aklųjų ir silpnaregių spartakiadas, į jų programą, be išvardytų sporto šakų, įtraukta plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, aklųjų riedulio, dviviečių dviračių, nuo 1991 - dziudo varžybos. Vyko Lietuvos čempionatai (pirmenybės). Dalyvauta ir Lietuvos reginčiųjų sportininkų čempionatuose: šaškių, šachmatų, sambo, dziudo, lengvosios ir sunkiosios atletikos.
Tarptautinėse aklųjų ir silpnaregių sporto varžybose Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1974 (lengvaatlečiai Jonas Burakovas ir Stanislovas Kalvelis socialistinių šalių varžybose Bulgarijoje), vėliau - Europos čempionatuose, pasaulio čempionatuose ir paralimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Federacijos kelias į sportines aukštumas
Lietuvos aklųjų sportininkų pasiekimai
Lietuvos aklųjų sportininkai yra pasiekę reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose. Jie yra laimėję medalių Europos ir pasaulio čempionatuose, taip pat paralimpinėse žaidynėse.
Europos čempionatai:
- 1977 Poznanėje (Lenkija, 1 bronzos medalis)
- 1985 Italijoje (2 aukso)
- 1987 Maskvoje (SSRS, 2 aukso, 1 sidabro)
- 1989 Ciuriche (Šveicarija, 2 aukso, 1 sidabro)
- 1993 Dubline (Airija, 1 aukso)
- 1995 Valensijoje (Ispanija, 1 aukso, 1 sidabro)
- 1997 Ričonėje (Italija, 1 aukso)
Pasaulio čempionatai:
- 1986 Geteborge (Švedija, 4 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos)
- 1994 Berlyne (Vokietija, 1 sidabro)
Paralimpinės žaidynės:
- 1988 Seule (P. Korėja, 2 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos)
- 1992 Barselonoje (Ispanija, 1 sidabro)
- 1996 Atlantoje (Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1 sidabro)
Lietuvos dviratininkai 1989 m. varžėsi Prancūzijoje ir Europos čempionate Ciuriche (plento lenktynėse R. Noreikis ir Antanas Buivydas užėmė 8 vietą, treko lenktynėse persekiojant Antanas Buivydas ir A. Svarys - 5 vieta).
Tarptautiniai turnyrai Lietuvoje
Pirmosios Lietuvoje tarptautinės varžybos (šachmatų, aklųjų ritinio, lengvosios atletikos, turizmo) įvyko 1983 Vilniuje su buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sportininkais. 1989 tarptautiniame aklųjų riedulio turnyre Vilniuje dalyvavo 7 Europos šalių komandos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 surengtos tarptautinės plaukimo, 1991 ir 1992 Kaune - dviviečių dviračių varžybos. 1989-2004 kasmet pakaitomis vyko tarptautiniai Gintarinio pajūrio ir Draugystės aklųjų riedulio turnyrai, nuo 2004 kasmet vyksta Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo taurės turnyrai.
Per 8 dešimtmetį gerų rezultatų pasiekta IV, V, VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Tuo laikotarpiu Lietuvos aklųjų draugija parėmė Vilniaus 7 vidurinės mokyklos baseino statybą, pastatė baseiną prie Vilniaus 21 vidurinės mokyklos.
Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF)
1990 įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), 1991 ji tapo Tarptautinės aklųjų sporto federacijos, 1992 - Tarptautinės Brailio šachmatų asociacija nare. Šiuo metu treniruojasi daugiau kaip 600 sutrikusios regos žmonių.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Pasirengimas parolimpinėms žaidynėms ir iššūkiai
Lietuvos parolimpiečiai nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie trukdo pasiekti aukštesnių rezultatų. Tai mėgėjiškas sporto lygis, finansavimo trūkumas, profesionalių trenerių rengimo problemos, bazių trūkumas ir skurdžios treniruočių sąlygos.
Prieš išvykdami į Londoną mūsų šalies delegacijos vadovai pažadėjo, kad bent keli Lietuvos parolimpiečiai tikrai užlips ant prizininkų pakylos. Tačiau Lietuvos parolimpinio sporto padėtis prastėja, ir tai tapo akivaizdu, kai Lietuva pirmą kartą liko be medalių. A.Čupkovo nuomone, kiekvienose parolimpinėse žaidynėse mažėjantis apdovanojimų kraitis - dėsningas rezultatas.
"Pas mus neįgaliųjų sportas - mėgėjiško lygio. Beveik visi sportininkai turi papildomus darbus ir tik laisvalaikiu treniruojasi, dalyvauja varžybose. Treneriai taip pat jokio atlygio negauna. Tai ir lemia mūsų skirtumus su konkurentais."
"Reikėtų išjudinti sistemą nuo pat pagrindų. Norėtųsi, kad parolimpinis sportas taptų masiškesnis, treniruotes pradėtų lankyti daugiau jaunimo."
"Neįgaliųjų sportas - vis brangesnis. Moderniausi vežimėliai ir kitas neįgaliųjų inventorius, technologijos ir paslaugos kainuoja didžiulius pinigus. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas finansuoja tik sportininkų dalyvavimą žemynų ar planetos čempionatuose. Kita problema - profesionalių trenerių rengimas. Tik aklųjų riedulio rinktinės treneris gauna atlyginimą."
"Reikia burti profesionalius neįgaliuosius sportininkus, trenerius ir sudaryti visas sąlygas jiems dirbti. Kita problema - bazių trūkumas, skurdžios treniruočių sąlygos."
Lietuvos pasirodymas Londono parolimpinėse žaidynėse
Londono parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo šešių narių golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė, plaukikas Kęstutis Skučas ir keturi lengvaatlečiai - Ramunė Adomaitienė (šuolis į tolį), Irena Perminienė (rutulys), Mindaugas Bilius (rutulys, diskas) bei R. Urbonas (rutulys).
Lietuvos trispalvę parolimpiados atidarymo ceremonijoje nešė tituluotas rutulio stūmikas, tris medalius - vieną sidabro ir du bronzos - savo kolekcijoje turintis Rolandas Urbonas.
Karolio Levickio treniruojama Lietuvos vyrų aklųjų riedulio rinktinė - Saulius Leonavičius, Genrikas Pavliukianecas, Marius Zibolis, Arvydas Juchna, Nerijus Montvydas ir Mantas Panovas - užėmė 4-ąją vietą. Aklųjų riedulio grupės varžybose Lietuvos rinktinė būsimuosius čempionus suomius sutriuškino 10:0, tačiau netikėtai suklupo pusfinalyje prieš Braziliją - 1:2.
Kęstutis Skučas plaukimo nugara 50 m rungtyje užėmė 9-ąją vietą, 50 m laisvuoju stiliumi - 13-ąją.
Ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, Lietuvos parolimpiečiai nepraranda optimizmo ir planuoja toliau siekti aukštų rezultatų.
"Turime pajėgaus ir perspektyvaus jaunimo, kuris ateityje galėtų sustiprinti parolimpinę rinktinę. Beveik visi šiemet Londone startavę mūsų parolimpiečiai planuoja išmėginti jėgas ir po ketverių metų Brazilijoje vyksiančiose žaidynėse. Planuojame lengvaatlečiams kelis kartus per metus organizuoti bendras stovyklas, gerinti jų treniruočių sąlygas, padėti kaupti patirtį", - kalbėjo LNSF vadovas.
"Dideles viltis siejame su M.Biliumi. Jo požiūris į sportą - profesionalus, Mindaugas net įkūrė savo klubą, kuriame meistriškumą gali kelti jauni sportininkai."
tags: #akluju #olimpiniai #zaidynes