Gintaras Krapikas - žinomas Lietuvos krepšinio treneris ir buvęs krepšininkas, palikęs ryškų pėdsaką šalies krepšinio istorijoje. Jo karjera apima tiek žaidėjo, tiek trenerio vaidmenis, o pasiekimai įvairiuose lygiuose liudija jo atsidavimą ir talentą.
Ankstyvasis gyvenimas ir pažintis su krepšiniu
Gintaras Krapikas su krepšiniu susipažino Palangoje, kur Amerikos lietuviai Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Lubinas supažindino vietinius berniukus su šia sporto šaka. Jis drauge su kitais palangiškiais subūrė krepšinio komandą „Švyturys“ ir 1931-1934 m. mokėsi Palangos pradinėje mokykloje, 1934-1939 m. - Palangos progimnazijoje ir gimnazijoje, 1939-1943 m.
Žaidėjo karjera
Auksiniame devintojo dešimtmečio „Žalgiryje“ G.Krapikas nebuvo lyderis, bet, pakilęs nuo atsarginių suolelio, įnešdavo nemažą indėlį į pergales. Jis triskart tapo TSRS čempionu, padėjo triumfuoti 1986 m. Tarpžemyninės taurės turnyre. Atgavus Nepriklausomybę, 196 cm ūgio puolėjas pasipuošė 1992 m. olimpinių žaidynių bronza ir 1995 m. Europos čempionato sidabru. Lietuvos rinktinėje G.Krapikas tikrai nebuvo statistas. 1992 m. Barselonos žaidynėse jis rinko vidutiniškai 6,4 tšk.
Trenerio karjera: kelias į profesionalumą
Baigus gimnaziją sudužo svajonė studijuoti Kauno kūno kultūros institute. 1940 m., prasidėjus sovietinei okupacijai, jo globėjas F. Binderis buvo suimtas ir ištremtas, o 1943 m. 1947-1951 m. 1943-1945 m. dirbo medžio apdirbėju Palangos lentpjūvėje. 1945-1947 m. buvo Kretingos apskrities sporto komiteto pirmininkas. 1947-1967 m. Mokytojaudamas siekė, kad auklėtiniai pirmautų ne tik rajone, bet ir už jo ribų. Pedagogo talentas neliko nepastebėtas, - 1952 m. apdovanotas Švietimo ministerijos garbės raštu „Už gerą apskrities rinktinės paruošimą Respublikos moksleivių spartakiadai“.
Tapęs treneriu, G.Krapikas ilgai dirbo asistentu, o Lietuvos rinktinėje juo yra iki šiol. Darbas buvo ypač vaisingas Europos čempionatuose, tai patvirtina 2003 m. auksas ir užpernai bei šiemet iškovotas sidabras. Vyriausiojo „Žalgirio“ trenerio pareigas G.Krapikas eidavo tada, kai pagalbos reikėdavo labiausiai, kai klubas būdavo bėdoje. Dabar viskas atrodo stabilu, ilgametis žalgirietis neužleidžia posto nuo 2014 m. balandžio.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
2000-siais sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo treniruoti Kauno „Žalgirį“. Po šešerių metų ir vėl pradėjo ragauti užsienyje dirbančio trenerio duonos. Po klajonių po Rusiją, Ukrainą, sugrįžo į Kauną ir nuo 2014-ųjų balandžio mėnesio - „Žalgirio“ treneris. Pirmadienį Barselonoje rinkosi Senojo žemyno krepšinio specialistų grietinėlė. „Nors šiuo metu intensyviai rengiamės sezonui, tokiame susitikime dalyvauti tiesiog būtina, - oficialiai „Žalgirio" interneto svetainei sakė G.Krapikas. Susitikimą organizavęs Eurolygos teisėjų departamento vadovas Costas Rigas pažymėjo, kad galimybė prieš kiekvieną sezoną turėti dvipusę diskusiją padeda teisėjams ir treneriams geriau suprasti vieni kitus varžybų metu. „Šiemetinis susitikimas pasižymėjo tuo, kad truko ne kelias valandas, o visą dieną. Dalyvauju ne pirmoje tokioje bendroje konferencijoje ir galiu pasakyti, kad šįkart diskusijos buvo aštriausios ir tuo pačiu naudingiausios", - atskleidė ŪBIG valdomo Kauno „Žalgirio" vyr. Pasak stratego, šiemet teisėjai stengsis atidžiau traktuoti vėl gražintą puslankio po krepšiu taisyklę, kreips ypatingą dėmesį į atsarginių žaidėjų suolelio elgesį ginčytinų situacijų metu.
Auklėtiniai ir įtaka
1967-1992 m. 1992 m. Daugelis jo auklėtinių taip pat pasirinko trenerio profesiją (R. Juška, J. Beniušis, A. Paulauskas, V. Matkevičius, G. Krapikas), tapo fizinio lavinimo mokytojais (A. Razmus, R. Žiubrys, R. Mažionis, R. Malakauskas, M. Valančius, R. Drungilas, V.
Treneris akcentavo, jog V.Čižauskui reikia rimtai susimąstyti ir įdėti labai daug darbo, kad iš Latvijos vidutiniokų gretų pavyktų sugrįžti bent jau į prieš tai buvusį lygį. Pasak G.Krapiko, šiam įžaidėjui derėtų imti pavyzdį iš „Žalgiryje“ atsiskleidusio Luko Lekavičiaus.„Lekavičiui niekas nieko neprognozavo, visi sakė, jog iš jo nieko nebus, o Lukas tai paneigė. Lukas nuoširdžiai ir daug treniruojasi. Ne kalba, o dirba realiai tą, ką reikia. Vytenis dar yra tame amžiuje, kai tą padaryti nėra vėlu. Labai tikiuosi, jog jis padarys išvadas. Čižauskas yra „Žalgirio“ sistemos auklėtinis: buvo ir dubleriuose, ir pagrindinėje komandoje. Mes tikrai vertiname savo sistemos žaidėjus bei duodame jiems galimybę. Jei Vytenis suimtų save į rankas ir pasišvęstų tik sunkiam darbui, jis tikrai turėtų galimybę grįžti į aukštesnį lygį.Pagerinti jam reikia daug ką, bet tą reikia daryti realiai - neužtenka tik žinoti, ko trūksta. Juk ne kiekvienas yra gimęs būti snaiperiu, tačiau kažkiek metimo stabilumą galima pagerinti. Reikia mėtyti vieną valandą, kitą, trečią - įdėti daug sunkaus darbo. Būdavo, jog jei Vytenį prispaudi - jis padaro, bet jei tik nepažiūrėjai - padarys šiek tiek mažiau. Taip pat G.Krapikas pabrėžė tai, jog „centras“ į savo kūno ir žaidimo tobulinimą investavo ne tiek, kiek reikėjo, bei pateikė M.Andriuškevičiui kontrastingą pavyzdį. „Pažvelkime į Donatą Motiejūną: jis užsispyręs dirbo, daug investavo į kūną, labai sustiprėjo, persilaužė ir dabar yra ten, kur yra. O Martyną svajonė žaisti NBA, galvoju, truputį apakino ir pristabdė jo pastangas bei darbą“, - sakė G.Krapikas.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Organizuodavo mokyklų sporto šventes, jose buvo vyr. teisėjas. 1980 m. birželio 30 d. apdovanotas Lietuvos TSR trenerio ženklu. 1981 m. gegužės 6 d. suteiktas Lietuvos tarybų socialistinės respublikos nusipelniusio trenerio vardas. 1992 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. 2002 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2003 m. įvertintas „FIBA Europe Eurobasket september 5-14 Sweden“ medaliu. 2008 m. 1989 m. Nuo 2008 m.
Nuomonė apie krepšininkus
Treneriai taip pat išliko vieningi, kalbėdami apie „centro“ trūkumus.„Perėjus į vyrų krepšinį jam pritrūko atletiškumo, agresijos, pykčio, o be to šiuolaikinis krepšinis yra neįsivaizduojamas. Galvoju, jog tai buvo rimčiausia priežastis, kodėl Darius nepasiekė aukščiausio lygio. Taip pat ir nugaros trauma buvo vienas faktorių, dėl kurio progresas sustojo“, - dėstė G.Krapikas.Specialistui pritarė ir G.Krapikas, taip pat pastebėjęs, kad vidurio puolėjui tiesiog galėjo stigti pastangų. „Jei lygis, kuriame Martynas žaidė, vis krito, manau, jis tenkindavosi tuo, kas yra duodama per treniruotes ir nieko daugiau. Dažnai žaidėjai, kai jų paklausai, giriasi, kad daug dirba, stengiasi, bet tai dažnai telieka žodžiais. Neužtenka tik kalbėti - reikia dirbti daug.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas