Vytautas Goštautas - asmenybė, kurios vardas neatsiejamas nuo Lietuvos žūklės sporto ištakų. Jo entuziazmas, idėjos ir praktinė veikla padėjo pamatus moderniai žūklės kultūrai Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiama V. Goštauto veikla, jo knyga „Meškeriojimo sportas“ ir jo įtaka žūklės sportui Lietuvoje.
Pirmieji žingsniai žūklės sporto link
Nors pirmosios žvejybos taisyklės Lietuvoje buvo parašytos dar 1934 metais, jos iš esmės buvo skirtos žvejams verslininkams. Jose buvo nustatyta, kad pavasarį neršiančių žuvų negalima gaudyti nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d., o rudenį neršiančių - nuo spalio 15 d. iki gruodžio 15 d. Jomis taip pat buvo draudžiama žuvis sprogdinti, badyti žeberklais, šaudyti ar nuodyti. Šioms taisyklėms prižiūrėti buvo pavesta girininkijoms. Vienas pirmųjų, kuris susirūpino meškeriotojų reikalais, buvo aktyvus to meto žvejys ir muselinės žūklės pradininkas Lietuvoje - Vytautas Goštautas.
Knyga „Meškeriojimo sportas“ - žūklės kultūros pradininkė
1939 metais V. Goštautas išleido knygą „Meškeriojimo sportas“, kuri tapo svarbiu įvykiu Lietuvos žūklės istorijoje. Šioje knygoje autorius dėstė, kad „pas mus dar toli ligi to, kad meškeriojimo sportas būtų pastatytas lygioj su medžiokle aukštumoj, kaip tas yra, pavyzdžiui, Anglijoj”. Jis kritikavo to meto požiūrį į meškeriojimą, kai „žodžiais „meškeriotojas” ir „žvejyba” pas mus buvo suprantama vaikėzas stovintis upės krante su pagaliu rankoj, kuris pagautoms aukšlėm nukerpa uodegas ir jas meta į vandenį, norėdamas įsitikinti, ar tokios žuvytės sugebės plaukti”. V. Goštautas siekė, kad meškeriojimas būtų suvokiamas kaip sportas, o ne tik kaip būdas pasigauti žuvies.
V. Goštauto pastabos neliko nepastebėtos. Tais pačiais metais tuometinis žemės ūkio ministras J. Kriščiūnas pasirašė pirmąsias Mėgėjų žūklės taisykles.
Žūklės etikos klausimai
V. Goštautas analizavo ir žūklės etikos klausimus, pavyzdžiui, svarstė, ar žuvų jaukinimas yra deramas dalykas. Jis pripažino, kad nuolat į vieną vietą pildami šutintus grūdus, sliekus ar vikšrus pasieksime geresnių rezultatų, tačiau kartu teigė, kad „dirbtinis žuvies jaukinimas sudaro daug nepatogumų ir, galima sakyti, tai kvepia verslu”.
Taip pat skaitykite: Varėnos krepšininkai „Žalgirio“ žaidynėse
Vytauto Goštauto gyvenimo kelias
Vytautas Goštautas gimė 1899 m. spalio 18 d. (lapkričio 1 d.) inžinieriaus Petro ir Marijos Goštautų šeimoje. 1910-1917 m. mokėsi Gomelio gimnazijoje. 1918 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Panevėžyje. 1919-1922 m. V. Goštautas tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1922 m. įstojo į Kauno universiteto Teisės fakultetą ir dirbo Valstybės dramos teatre. 1926 m. tęsė mokslus Paryžiaus universitete. 1929 m. išvyko į Argentiną, vėliau lankėsi Afrikoje ir Viduržemio jūros šalyse. 1932-1939 m. dirbo Panevėžio muziejuje. 1940-1941 m. pateko į Panevėžio kalėjimą. 1941-1943 m. ėjo gamybinės artelės „Optika“ pirmininko pareigas. Nuo 1948 m. iki 1951 m. balandžio 20 d. arešto buvo Dailės fondo juriskonsultas. V. Goštautas buvo suimtas 1951 m. Mirė 1954 metų rugsėjo 12 d. Konošo rajono Jercevo lageryje.
Požiūris į meškeriojimo disciplinas
V. Goštautas savo 1939 m. išleistoje knygoje rašė: „Tačiau pas mus dar toli ligi to, kad meškeriojimo sportas būtų pastatytas lygioj su medžiokle aukštumoj, kaip tas yra, pavyzdžiui, Anglijoj… pas mus ligi šiol žodžiais „meškeriotojas” - „žvejyba” buvo suprantama vaikėzas, stovintis upės krante su pagaliu rankoj, kuris pagautoms aukšlėm nukerpa uodegas ir jas meta į vandenį, norėdamas įsitikinti, ar tokios žuvytės sugebės plaukti”.
Jei spiningą jis vadina sportiškiausiu meškeriojimo būdu, tai, anot jo, „meškeriojimas musele, o ypač dirbtine, yra neginčytinai tikras menas“. Jis teigia, jog „nėra kito tokio gražaus, malonaus ir patraukiančio sporto, kaip meškeriojimas museline”.
Apie Vytauto Goštauto meilę muselinei pasakoja ir jo žmona Lilijana Paškauskaitė. Jos atsiminimus užrašė dr. J. Savickas:„ Mes labai mėgome vaikščioti. Nusileisdavome nuo Žaliojo tilto ir eidavome krantine link elektrinės. Čia dažnai rasdavome spiningaujantį žinomą otolaringologą profesorių dr. Praną Pakonaitį. Traukiniu pasiekdavome Lazdynų rėvas. Čia Vytautas įsibrisdavo į sraunumą, kad srovė neparblokštų, diržu prisitvirtindavo už akmens ir mėtydavo muselę.“
V. Goštautas savo knygoje „Meškeriojimo sportas“ neaukštino ir žūklės įrankių brangumo, jis pastebi, jog „nėra būtina pirkti paskutinės laidos įrankius, kadangi žūklėj, kaip ir medžioklėj, pirmasis vaidmuo tenka ne įrankio prašmatnumui, bet sportininko tinkamam pasiruošimui. Taigi, aukštesnės klasės sportininkas ir menkesnėmis meškeriojimo priemonėmis gali tikėtis geresnių rezultatų.“
Taip pat skaitykite: Legendinis „Žalgiris“
Vytauto Goštauto atminimo įamžinimas
2019 metais žvejams sportininkams ir mėgėjams derėtų prisiminti žūklės pradininko Lietuvoje ir 1939 m. išleistos knygos „Meškeriojimo sportas“ autoriaus Vytauto Goštauto (1899-1954) 120-ąsias gimimo ir jo knygos 80-ąsias metines.
Ežerų žvejybos muziejuje galima pamatyti Vytauto Goštauto (1899-1954) meškeriojimo įrankių parodą ir jo knygą „Meškeriojimo sportas“.
Taip pat skaitykite: Vaškūno karjera
tags: #vytautas #gostautas #meskeriojimo #sportas